Šių metų gruodžio 4 dieną, penktadienį, Lietuvos Respublikos Seime vyko Baltijos kelio dvidešimtmečiui bei Molotovo ir Ribbentropo pakto septyniasdešimtmečiui paminėti skirta tarptautinė konferencija – „Baltijos kelias – kelias į laisvę“, kurią organizavo Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos tyrimo ir atmintinų datų paminėjimo komisija.
Sveikinimo žodį tarusi Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pažymėjo, kad į šią konferenciją susirinko žmonės, kuriems svarbi laisva, nepriklausoma Lietuva. Seimo pirmininkė nuogąstavo kad priklausymas politinei ir gynybiniai šeimai (NATO) reiškia kiekvienos šalies narės lygybę kitų narių atžvilgiu, tačiau NATO didžiųjų valstybių tarpusavio susitarimai tą tiesiog formalizuoja: „Mūsų ir mūsų kaimynų nelaimei, Baltijos šalys visą XX amžių buvo didžiųjų valstybių geopolitinių mainų arena, savotiška pilkoji saugumo zona“, – sakė I. Degutienė. Konferencijos garbės svečiai: Vytautas Landsbergis (Europos Parlamento narys Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Sąjūdžio garbės pirmininkas), Dainis Ivans (Latvijos Liaudies fronto „Tautas frontes“ pirmininkas) ir Tiit Naber (Nepaprastasis ir įgaliotasis Estijos ambasadorius Lietuvoje) vieningai teigė, kad Baltijos keliu iškeltos problemos dar neišspręstos ir kad Baltijos valstybės turi vieningai tęsti prieš dvidešimt metų pradėtą darbą: „Laisvės našta – labai trokštama bet dar labiau sunki.“ – teigė Dainis Ivans.
Aktuali ir įkvepianti buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataro, Virgilijaus Juozo Čepaičio pasakyta, tiksliau, dėl kalbėjimo sunkumų, skaidrėse pademonstruota kalba. „Baltijos kelias – svarbus Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimo pavyzdys. Nors iš pradžių Sąjūdis buvo sutelktas į mitingų protesto akcijų organizavimą, vėliau šis judėjimas išsiplėtė į visas visuomenės gyvenimo sferas ir apėmė visas Baltijos valstybes. Dar ir dabar sakoma, kad Sąjūdis – tai visa Lietuva.“- teigė knygos „Su Sąjūdžiu už Lietuvą“ autorius. Antrojoje konferencijos „Baltijos kelias – kelias į laisvę“ dalyje kalbėjęs Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, laikraščio „Atgimimas“ steigėjas ir vyriausiasis redaktorius Romualdas Ozolas savo emocionalioje kalboje piktinosi, jog filosofijos ir istorijos mokslai šiandieninėje švietimo sistemoje iš intelekto disciplinų, kurių pirmoji teigė principus, kurių galima laikytis ir gyvybės kaina ir antroji, leidžianti netgi praktiniam protui konstruoti analogijas ir projekcijas, yra verčiamos erudicijos ar net literatūros žanrais. R. Ozolas savo kalboje gausiai rėmėsi Karlo Markso išgrynintomis idėjomis ir Didžiojoje Prancūzijos revoliucijoje suformuluotas laisvės kaip kūrybos ištakos, lygybės kaip jos vystymo ir brolybės kaip viso to rezultatų sąžiningo pasidalijimo idėjas. Šis šūkis: laisvė, lygybė, brolybė visos konferencijos metu nuskambėjo ne kartą ir apibendrinamojoje Apskritojo stalo diskusijoje kurią vedė žurnalistas, Vilniaus Universiteto dėstytojas Romas Sakadolskis ir Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius Egidijus Aleksandravičius, dalyvavo svečiai ir iš užsienio: Ints Calits (Latvija), Zbigniew Gluza (Lenkija), Dainis Ivans (Latvija), Sergei Kovaliov (Rusija), Alfred Erich Senn (JAV) dr. Octavian Ticu (Moldava) ir iš Lietuvos: Audronius Ažubalis, prof. Bronislavas Genzelis, prof. Vytautas Radžvilas, Emanuelis Zingeris. „Laisvė, lygybė, brolybė – tai ne šūkis, bet griežta taisyklė“ – komentavo Sergėjus Kovaliovas, teigęs, kad pasiekus nepriklausomybę, Baltijos šalims sunkiausia kovoti su vartotojiškumu ir kad taip tautos nykimas gali vykti ir netaikant tautos naikinimo būdų, kaip genocidas ar represijos.
Baltijos keliu visam pasauliui norėta parodyti, kad Lietuva, Latvija ir Estija yra savarankiškos tautos, siekiančios laisvės ir demokratijos. Visą konferenciją „Baltijos kelias – kelias į laisvę“ apibendrinęs profesorius Vytautas Radžvilas taikliai rėžė: „Lietuva privalo likti Europos Sąjungos sudėtyje, bet ne eiti pasroviui, o reikalauti, kad Europos Sąjunga išliktų tokia, kokią ją kūrė ES įkūrėjai Jeanas Monnet, Robertas Schumanas, Konradas Adenaueris ir kiti.“ Daugiau informacijos apie konferenciją „Baltijos kelias – kelias į laisvę“ galima rasti internete.
