Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, saugumo ekspertas, Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos strateginio prognozavimo skyriaus ekspertas Ignas Stankovičius.
Kodėl Donaldas Trumpas ir Amerika taip stipriai remia Izraelį šiuo atveju, tuo tarpu Ukraina paliekama kovoti vienai? Koks yra skirtumas tarp Izraelio ir Ukrainos? Ir dar vienas klausimas – kodėl Iranui neleidžiama kurti branduolinio ginklo? Indija turi, Pakistanas turi, Izraelis, nors ir viešai neskelbia, tačiau visi ekspertai teigia, kad jis turi, o Rusija, Amerika, Kinija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė – visos tradicinės branduolinės valstybės turi, tačiau kažkas nusprendžia, kad kitos šalys negali jų turėti. Ką atsakytumėte?
A. Valionis: Valstybėje, kurios tikslas vėliavoje užrašytas „sunaikinti didįjį šėtoną Jungtines Amerikos Valstijas ir mažąjį šėtoną regione Izraelį“ gavęs branduolinį ginklą, suprantama, sureaguotų galbūt politiškai stipriau, aštriau ir Izraelis supranta, jo situacija gerokai pablogėtų.
O kodėl Amerika taip remia Izraelį? Pradėkime visų pirmiausiai nuo diskusijos, kuri dabar vyksta Amerikoje ir kai kurie geopolitikai, politikos komentatoriai ten kelia klausimą ir cituoja neįvardintus respublikonų netgi politikus: „Kodėl Amerika turi savo nacionalinius interesus aukoti strateginio partnerio Izraelio labui?“
Jeigu atsakyti į šitą klausimą, tegul būtų vienodas nuotolis ir nuo Ukrainos, ir nuo Izraelio, bet to nuotolio niekada nebus. Mes žinome Izraelio įtaką Amerikos politikoje, mes žinome, galų gale, žydų tautybės žmonių įtaką konkrečiai Trumpui ir jo šeimoje, mes žinome labai stiprius tarptautinius, dvišalius Amerikos įsipareigojimus, vadinama Didžioji gynybos sutartis.
Ukraina, aišku, visada Trumpo akyse, nors čia, mano nuomone, yra ir didysis Trumpo politikos nesupratimas tame, kad jis negali prarasti Izraelio, bet Trumpas negali sau leisti ir prarasti Ukrainos. Jam Rubio, kuris viešai pritarinėja Trumpui ir kalba apie jo išmintį visą laiką, kalba ir aiškina apie Ukrainos svarbą.
Prisiminkime ir tai, kad Ukrainos rezervai, kad ir kokie, bet jie yra stiprūs. Amerikos rezervai per kelis metus karo su Ukraina gerokai apmažėjo. Matome ir kitą pusę – didysis dramblys kambaryje, apie kurį nieko nepasakėme – Kinija, kuri gaminasi maždaug dešimtim karinių laivų per metus, turi jau virš 300, o tai yra gerokai daugiau negu turi amerikiečiai lėktuvų, bombonešių įvairių ir taip toliau, susilygino ir jau lenkia amerikiečius.
Ji jokių savo resursų neišnaudojo ir turi didelį politinį, diplomatinį potencialą, labai mikliai laviruodama ir kuriai galbūt reikia silpninti Ameriką per Rusijos–Ukrainos karą, silpninti Ameriką per buvimą Irane ir klampinti į tą karą. Rusijai tai, kas vyksta Irane, irgi yra labai palanku.
Kodėl Trumpas neišlaukė tų savo duotų dviejų savaičių, kaip jums atrodo?
I. Stankovičius: Pirmas dalykas, jis net nepasakė „po dviejų savaičių“, sakė „dviejų savaičių bėgyje“, o dviejų savaičių bėgyje tai yra ir valanda, ir diena, ir dvi savaitės. Kaltinti, kad jis nesilaikė žodžio, negalima.
Aš manau, kad čia labai daug yra pagrindo taip galvoti, nes žiūrint į tai, kaip Trumpas elgiasi, Netanyahu žymiai labiau patyręs politikas – jis valdo, Trumpą. Aš manau, kad turi gerą įtikinėjimo dovaną Netanyahu, ir įtikino, kad Iranas tuoj mes bombą, reikia atakuoti.
Mano supratimu, Netanyahu tikslas yra įvelti Ameriką į karą. Ameriką į karą visi nori įvelti, kurie nori, kad rimta jėga juos paremtų. Ukraina irgi neatsisakytų, jeigu ateitų Amerika Ukrainos pusėje į karą, kiekviena šalis nori, kad už tavo nugaros galinga jėga būtų, čia logikos didelės nereikia suprasti.
Ar neatrodo, kad pastoviai žvalgybos tiek Izraelio, tiek JAV yra melagingos, tam, kad sukeltų konfliktus karinius?
I. Stankovičius: Visų žvalgybų bėda yra, kad nėra skatinimo sistemos jokios. Vienintelis dalykas, tai kaip valdžia žiūri į tave. Žvalgybų labai mažai tokių, kurios turi tiek kvapo sakyti savo bosams teisybę, kuri neatitinka bosų įsivaizdavimo.
Čia ne kartą žvalgybos stengėsi surasti tai, ką norėtų matyti jų bosai, ir tai nereiškia, kad tikrai ten jokių požymių nėra. Matomai, yra tų požymių, bet tie požymiai yra sustiprinami, o tie, kurie sako, kad „ne, turbūt ne taip“, tie yra metami.
Tai čia yra bėda, liga žvalgybų. Mažai žvalgybų yra, kurios tokios yra nepriklausomos, jos labai priklauso nuo žvalgybos vadovo.
Kiek žvalgybiniame kontekste, kadangi, visi pripažįsta, kad Izraelio žvalgyba, Mossadas, pražiūrėjo spalio 7-ąją. Ir kiek visa tai, kas dabar vyksta, gali būti tokios žvalgybinės reabilitacijos tikslu daroma?
I. Stankovičius: Mano nuomone, kita dėl pražiūrėjimo. Kiek aš analizavau, mano supratimu, Izraelio žvalgyba nepražiūrėjo, politinis sprendimas buvo.
Tai kas pražiūrėjo, kodėl tai įvyko?
I. Stankovičius: Premjeras Netanyahu, pareiškė, kad jie nepajėgūs nieko atlikti, ir ten didelis klausimas, kas norėjo, kad tai įvyktų, neapsidraudė. Mano supratimu, Mossado čia nekaltinčiau ir 100 proc. negaliu pasakyti, bet manau, kad ten informacija buvo, nes iš kur atsirado dalykas, kad politinė valdžia pareiškė, kad neįmanoma Hamasui atlikti tokios operacijos.
Tai jeigu Mossadas nebūtų nieko žinojęs – to pareiškimo nebūtų. Kada pradedi per visus informacijos šaltinius aiškinti žvalgybos duomenis, tai pirmas įspūdis man, kad jau čia yra informacinis karas, ir ten, kur yra netiesa, ar tiesa kur truputį pagražinta, kur čia Gebelso technologija naudojama, labai sunku pasakyti, kadangi spektras informacijos apie vieną, apie kitą dalyką yra toks platus, kad turi žiūrėti daug šaltinių, kritiškai galvoti, koks interesas dėti tą informaciją ant stalo, kad pateisinti savo žingsnius.
Tai ar ta informacija tiksli, ar ne? Manau, kad dalinai ji yra, kadangi ji yra vienpusė. Tokiose situacijose pateikiama vienpusė informacija, kuri sudaro klausytojui įspūdį, kad tik tokia ir yra.
Kaip nepasimauti ant šitos propagandos ir kiek įmanoma realų paveiksliuką susidaryti, kas vyksta?
I. Stankovičius: Klausti savęs, koks interesas apie tą kalbėti. Dabar, žiūrėkite, ten tos atakos, subombardavo ligoninę, dainelė ta pati: „Ne, mes nesitaikėme į ligoninę, mes taikėmės į civilinius objektus.“ Ir tą visi, pradedant Rusija, šaukia, kai atakuoja ukrainiečiai jų karinius objektus, šaukia, kad per civilius muša.
Ukrainiečiai taip pat sako, kad muša, tai čia visose pusėse tai yra, bet visi, pas ką nukrito į civilinį objektą raketa, ar bomba, ar kas, kalbama, kad priešininkas tokią intenciją ir antihumanišką turėjo.
Tikimybė, kad turėjo intenciją, nėra tokia didelė, nes turi jau prieš save žaisti, jeigu atakuoji civilius, tu viešąją nuomonę nuteiki.
Reiškia, atakuojamasis kaip tik stengiasi pateikti, kad per civilius mušė.
Pilnos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
