Seimas vėlyvą antradienio vakarą patvirtino 2012 m. valstybės ir savivaldybių biudžetus. Taip pat patvirtinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir „Sodros“ biudžetai.
Prieš tai parlamentarai, kamšydami kitų metų biudžeto skyles ir siekdami surasti pinigų atstatyti sunkmečiu nurėžtas pensijas, priėmė Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas ir iki 1,5 proc. sumažino atskaitymus į privačius pensijų fondus.
Tuo pačiu metu apkarpytos Kelių fondo lėšos, plačiau atverti pinigines 2012 metais teks ir kai kurioms įmonėms – Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisas, kuriomis nutarta padidinti mokesčio tarifus už dalį naudingųjų iškasenų (durpes, žvyrą, dolomitą, molį, smėlį, statybinį gruntą ir kt.).
Išaugs krovinių vežėjų išlaidos, nuo 2013 m. keisis ir žemės mokestis – parlamentarai naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymą, kuriame numatoma pereiti nuo žemės apmokestinimo priklausomai nuo derlingumo bei našumo prie apmokestinimo pagal rinkos vertę, palaimino trečiadienį vyksiančiame neeiliniame posėdyje.
Šiandien parlamentarai pritarė ir brangaus nekilnojamojo turto apmokestinimui, dėl kurio antradienį nepavyko sutarti. Tikėtina, kad neilgai trukus bus grįžta ir prie klausimo apie palūkanų už indėlius apmokestinimą, dėl kurio kol kas nesutarta.
Taigi, rezultatas, kurį valdantieji žūt būt norėjo pasiekti, padarytas: 2012 m. valstybės viešųjų finansų deficitas 3 proc. BVP. Biudžeto deficitas sudarys 719 mln. Lt arba 3,6 karto mažesnis nei planuojamas šiemet.
Tačiau kokios įtakos sprendimai, padaryti kamšant biudžeto skyles, turės mums visiems?
(papildyta 16:17val.)
Nekilnojamojo turto mokestis skatins neigiamus reiškinius?
Seimas trečiadienį neeiliniame posėdyje pagaliau apsisprendė ir po kelerius metus trukusių svarstymų Lietuvoje nusprendė įvesti nekilnojamojo turto (NT) mokestį fiziniams asmenims. Kol kas nuspręsta apmokestinti tik prabangų, daugiau kaip 1 mln. Lt kainuojantį NT: 1 proc. metiniu tarifu bus apmokestintas brangesnis nei 1 mln. Lt vertės turtas. Pajamos iš šio mokesčio turėtų patekti į valstybės biudžetą. Per metus planuojama surinkti 17 mln. Lt.
Nemažai parlamentarų pripažino, kad tai esąs pirmasis žingsnis, vesiantis prie visuotinio NT apmokestinimo, bet svarstomą įstatymo projektą siūlė gerokai patobulinti.
Vis dėlto daugelis parlamentarų taip ir neišgirdo A. Endzino ir A. Kašėtos pasiūlymo NT mokesčiu neapmokestinti būsto, kuriam įsigyti imtos paskolos dar negrąžintos.
„Dar nespėję sumokėti savo kreditorinių įsiskolinimų, jie bus apmokestinti papildomai. Jų galimybės išmokėti paskolą sumažėja“, – sakė A. Endzinas. Tačiau V. Matuzas ir Ž. Šilgalis teigė, kad tuo gali būti piktnaudžiaujama – žmonės esą gali vengti mokėti mokestį ir skolintis specialiai.
Atrodo, jie nenorėjo išgirsti ir M. Varaškos, kuris atkreipė parlamentarų dėmesį, jog įstatymo nuostatose, kurios reglamentuoja, kad turto vertė skaičiuojama asmenims ir jų šeimynykščiams, kuriuos sudaro sutuoktiniai, jų vaikai, nekalbama apie sugyventinius.
„Sugyventiniai nebus laikomi šeima, tas mokestis jiems nebus taikomas. Tai ką, balsuojame už sugyventinių instituto plėtrą?“, – klausė Seimo narys.
Tas pačias problemas kelia ir Lietuvos pramonininkų konederacijos (LPK) atstovai.
„Gyventojai planuoja , kokius kreditus gali imti, kiek galės gražinti. Ir atsiranda nekilnojamojo turto (NT) mokestis. Klausimas – kiek žmonių nuo to gali nukentėti? O pajamos iš to mokesčio į biudžetą bus sąlyginai mažos palyginti su tuo, kiek kainuos administruoti tokį mokestį ,nes tai papildomi etatai mokesčių inspekcijoje, sistemų perdarymas, kiti kaštai. Mokesčiai padengs administravimo išlaidas, bet klausimas, kiek papildomos naudos bus? Valstybė vertina NT mokestį per įplaukas, bet kad papildomai tam reikia išlaidų – to niekas neskaičiuoja“, – Balsas.lt sakė LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas apie Seimo priimtą NT apmokestinimo įstatymą.
Anot jo, nors prabangaus NT mokestis galios nedidelei daliai žmonių (Registrų centro duomenimis, Lietuvoje fiziniams asmenims priklauso 741 gyvenamosios paskirties būstai ir 415 negyvenamosios paskirties pastatų, kainuojančių per 1 mln. Lt), dėl skubiai priimto įstatymo visuomenė neišvengs neigiamų reiškinių.
„Administruoti tą mokestį kainuos pakankamai nemažai, o apėjimų yra pakankamai daug. Yra kitų šalių patirtis ir manau, kad lietuviai per pusmetį tas pamokas išmoks. Ir matysime, kad tas surinkimas kuo toliau, tuo labiau mažės. Vienas iš variantų – skatins skyrybas. Kitaip sakant, skatins neigiamus reiškinius visuomenėje“,– apgailestavo S. Besagirskas.
Tuo metu socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka teigia, kad šio mokesčio sureikšminti nereikėtų.
„NT mokestis, nebus reikšmingas, nedaug kas jį turės mokėti. Ir tas 1 proc. virš sumos, kuri viršija milijoną, nėra tokia didelė suma“, – sakė jis.
(papildyta 17:15 val.)
R. Lazutka: nauji mokesčiai žmones piktina, bet neįtakoja gyvenimo lygio
„Aš labai didelės įtakos nematau. Buvo labai karštos diskusijos, bet biudžetas yra gana tipiškas. Lietuva mokesčių surenka labai nedaug, todėl pagrindinės sritys, kurias valstybė finansuoja, yra gana skurdžios“, – Balsas.lt sakė Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka, paklaustas, kokios įtakos mūsų visų gyvenimui turės antradienį patvirtintas 2012 m. biudžetas.
Anot jo, ažiotažas, kilęs svarstant biudžeto projektą, labiau susijęs ne su ekonominiais, bet su psichologiniais dalykais.
„Tai labiau psichologiniai, emociniai dalykai. Milijardas valstybės biudžete – jeigu dalį sutaupys, o dalį, sakykim, pusę susirankios per tuos naujus mokesčius - valstybės ir visuomenės mastu yra tikrai nereikšmingi dalykai.
Pasikeitus prognozėms užsisuko karuselė apie įvairius pakeitimus, mokesčių didinimus arba naujų įvedimus ir tam tikrus apkarpymus, bet tai tikrai nereikšminga visuomenei, nes akivaizdu, kad reikšmingų pokyčių tikrai nebus. Jeigu net tūkstantį litų palūkanų žmogus gautų, o tam jau reikia turėti nemažą indėlį, tai 15 proc., kuriuos jis turės sumokėti, bus 150 Lt. Tai tikrai nėra reikšmingas poveikis. O jei 400 Lt jam priskaičiuoja, jis per metus sumokės 60 Lt mokesčių. Ar dėl to reikia labai ginčytis? Jeigu žmogus turi tokį indėlį, reiškia, kad jis nuo algos iki algos išgyvena“, – sakė jis.
Anot R. Lazutkos, žmonių nepasitenkinimas visų pirma kyla dėl neįpratimo.
„Tas apmokestinimas žmonėms jautrus, nes jie nebuvo įpratę ir traktuoja taip: jie susitaupė pinigus, paskolino bankui, palūkanos pas mus ir taip mažos, o dar turės sumokėti tuos keliasdešimt litų. Žmogų tai piktina, bet neįtakoja gyvenimo lygio.
Didesnės įtakos būtų turėjęs padidintas PVM. Bet negalima sakyti, kad daug – kainos dėl to galėtų pakilti tik apie porą procentų. Bet jis aprėptų visus gyventojų sluoksnius, nes visi perka, visi vartoja, todėl jis būtų reikšmingesnis“, – teigė R. Lazutka.
Mokslininko nuomone, žmonės visuomet nepalankiai vertina naujus mokesčius, o papildomo šurmulio įnešė tai, kad Seimo valdančioji dauguma ir Vyriausybė nebuvo vieningi.
„Liko metai iki rinkimų ir politikams buvo gera proga pasirodyti. Be to išsiskyrė nuomonės – Vyriausybės ir Seimo, Seimas vėl nevieningas – valdančioje koalicijoje išsiskyrė konservatorių ir liberalų nuomonės. Tai ir sukėlė papildomą ažiotažą. O kai nusprendžiama įvesti naujus mokesčius, net jeigu jie svarbūs tik kai kurioms visuomenės grupėms, kyla svarstymai, nes tai yra jautru: nelygybė Lietuvoje didelė, neteisingumas yra didelis, žmonės tai jaučia, tuo piktinasi“, – sakė jis.
Anot mokslininko, politikai sėkmingai pasinaudojo tokiomis žmonių nuotaikomis.
„Politikai tai jaučia, ir čia jiems buvo galimybė (surengti – red. past.) šou – pasirodyti ,kad jie nori būti geri daugumai žmonių, kurie įsitikinę, kad Lietuvoje teisingumo yra permažai“, – kalbėjo R. Lazutka.
Jo nuomone, pagrindinė Lietuvos problema išlieka ta pati.
„Lietuvoje problemą turime nuolatinę. Dabar surinks tą 1 mlrd. Lt, bet iš esmės valstybės finansai ir nuo kitų metų nebus sutvarkyti kaip nors geriau. Ir kitų metų pabaigoje vėl bus skirstomas biudžetas ir vėl bus tas pats: jeigu ekonomikos augimas bus spartesnis, galima bus mažiau skolintis, jeigu ne – vėl bus labai didelė įtampa.
Pensijos mažos, paramos šeimai nėra iš ko finansuoti, kitos sritys yra nuskurdusios ir valstybei reikia daugiau surinkti pajamų iš mokesčių. Bet yra tam tikras paradoksas - žmonės nuo algos sumoka labai daug mokesčių. Ir kai sakoma, kad reikia mokesčių daugiau surinkti, žmonės su tuo nesutinka ir pyksta. Bet taip yra todėl, kad dalis pajamų nėra apmokestinama, todėl tiems, kurie moka, lieka sunki našta , o rezultatas valstybės mastu yra prastas“, – sakė R. Lazutka.
Anot jo, norint sutvarkyti biudžetą iš esmės, o ne kasmet kamšyti skyles, galima. Tai esą rodo ir kitų šalių pavyzdys.
„Mūsų valstybė mokesčiais surenka 27 proc. BVP, o estai surenka berods 34 proc., tai yra ne 1, o bent 7 milijardai. O surenkama kitose šalyse daugiau, kadangi yra tvarkingesnė verslo, ekonomikos apskaita ir todėl nesugebama nuslėpti pajamų. Todėl net su panašiais tarifais ten surenkama gerokai daugiau. Tai būtų persilaužimas. Bet to nepadarysi prieš Kalėdas per 2 savaites. Reikia, kad (valdžia – red. past.) imtųsi ilgalaikių strategijų, kaip iš tos balos finansinės išlipti“, – apibendrino R. Lazutka.
S. Besagirskas: biudžetas jau šiemet galėjo būti nedeficitinis
„Labiausiai neramina sumažintas finansavimas keliams ir ketinimai drastiškai padidinti mokesčiai už žemės išteklius“, – Balsas.lt sakė LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius S. Besagirskas.
„Toms šakoms, kurioms po krizės yra sunkiausia, pavyzdžiui, karjerų pramonei, kuri nukrito iki 1994 metų lygio, nuo kitų metų net ne procentais, o kartais kyla mokestis už žemės išteklius. Manau, kad ne viena įmonė dėl to turės užsidaryti. Vietoj to, kad būtų kuriamos darbo vietos Lietuvoje, jos bus kuriamos Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, kitose aplinkinėse šalyse.
O kelių būklė jau šiandien tokia, kad mes nesugebame už skiriamus pinigus palaikyti esamo lygio. Ir dar finansavimas yra nurėžiamas, tai magistraliniuose keliuose bus daugmaž normali būklė, bet krašto ir vietiniuose keliuose duobių daugės ir nebus iš ko jų lopyti“, – aiškino jis.
LPK atstovo teigimu, Lietuva kaip tranzito šalis taip pat praras dalį konkurencingumo.
„Šią vietą užims vežėjai iš kaimyninių šalių. Lietuva galėjo pozicionuotis kaip iš tikrųjų stipri tranzitinė šalis, o ne kaip deklaruojama, bet dabar mūsų privalumas sumažės“, – teigė S. Besagirskas.
Pramonininkų atstovo teigimu, verslui palankesnis variantas būtų buvęs Vyriausybės siūlytas variantas padidinti PVM.
„Būtų išlikęs mokesčių sistemos stabilumas, prognuozuojamumas. Pavyzdžiui, karjerų pramonė – jie jau turi kontraktus kitiems metams, o dabar mokesčiai didėja kelis kartus. Išeina, kad esi įsipareigojęs parduoti nuostolingai. Daugeliui tai reiškia bankrotą arba sandorių atsisakymą, netesybų mokėjimą būtent dėl valstybės rizikos“, – sakė S. Besagirskas.
Anot jo, Lietuva visada buvo laikoma prognozuojama valstybe, tačiau dabar jau praranda šį įvaizdį.
„Lietuva visada buvo vertinama kaip prognozuojama valstybė, o dabar valstybės rizika tampa pats rizikingiausias kriterijus. Aš bijau, kad jeigu dar pora biudžetų bus taip priiminėjama, mes atsidursime vienoje eilėje su Bolivija, Baltarusija ir panašiomis šalimis.
Mes tampame nepatikimi visomis prasmėmis. Kai investuotojai vertina valstybę, vertina įvairias rizikas, ir viena iš jų yra valstybės rizika. Lietuva šiuo aspektu eina priešinga kryptimi negu turėtų“.
Pramonininkų atstovas įžvelgia ir teigiamus antradienį patvirtinto 2012 m. Lietuvos biudžeto aspektus, tačiau pasigenda ilgalaikių sprendimų.
„Teigiamai vertiname tai, kad mes neklimpstame stipriai į skolas, kad valstybė užsibrėžė subalansuoti biudžetą. Bet kokiomis priemonėmis balansuoja – mūsų netenkina. Mes manome, kad galima buvo labiau taupyti, nes taupyti yra labai daug kur. Valdžia nedaro savo namų darbų, nevykdo pažadų, kurie numatyti vyriausybės programoje arba vykdo juos formaliai.
Pavyzdžiui, daugiabučių renovacija galėjo sudaryti prielaidas didžiulėms biudžeto pajamoms, sveikatos apsaugos sistemos reforma – jos stovi vietoje ir dar valgo papildomus pinigus reformos vykdymui. Taip pat energetinė sistema. Labai daug pinigų „Gazpromui“ atiduodame, tačiau alternatyvios energijos, vietinių šaltinių naudojimo skatinimo nėra. Kažkodėl mes mėgstame daug pinigų išplukdyti kaimynams. Reformų imitavimas suryja ne vieną šimtą milijonų litų, ypač struktūrinių fondų lėšų“, – kalbėjo S. Besagirskas.
„Galiausiai ateina biudžeto svarstymas ir lieka vienas primityvus būdas – ką ir penktokas galėtų padaryti – padidinti mokesčius arba įvesti naujus: nekilnojamojo turto, pagalvių, jachtų.
Bet jeigu vyriausybė būtų padariusi namų darbus, kuriuos ji prisižadėjo savo programoje, aš manau, mes šiandien nepakėlę jokių mokesčių ir nesumažinę pervedimų į privačius pensijų fondus jau turėtume nedeficitinį biudžetą“,– Balsas.lt sakė LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius S. Besagirskas.
