„Pagal vieno iš konkurso dalyvių pareiškimą teismas pritaikė laikinosios apsaugos priemones“, – „Respubliką“ informavo Arūnas Liubinavičius, Klaipėdos regioninio aplinkos apsaugos centro atstovas spaudai. Nors Klaipėdos miesto savivaldybės vadovai tikisi, kad „kita“ konkurso dalyvė, UAB „Fortum Klaipėda“, jau šiemet Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje pradės statyti šiluminę jėgainę, kuri degins miesto ir rajono buitines atliekas.
Klaipėdos regioninis aplinkos apsaugos centras atliekų deginimo konkursą paskelbė liepą. Pirmąjį etapą įveikė du konkursantai: bendrovė „Fortum Klaipėda“ ir ūkio subjektų grupė „Technology projects“, sudariusi konsorciumą su Prancūzijos bendrove „Constructions industrielles de la mediterranee“. Tačiau konsorciumas užprotestavo konkurso pirmojo etapo rezultatus, nes, jo nuomone, „Fortum Klaipėda“ neatitinka kelių konkurso reikalavimų.
Ilgametė partnerystė
„Jau trejus metus bendraujame su „Fortum Heat Lietuva“. Ji kartu su „Klaipėdos energija“ įsteigė bendrąją įmonę „Fortum Klaipėda“, ši pažadėjo daug investicijų ir savo pažadą tesi“, – teigia Judita Simonavičiūtė, Klaipėdos miesto vicemerė.
Anot jos, „Fortum Klaipėda“ rengė visas procedūras, kurios reikalingos įmonės statybai. Jai išnuomotas žemės sklypas LEZ teritorijoje, baigiamas rengti detalusis LEZ teritorijos pakeitimo planas.
„Kada jau išeinama į finišo tiesiąją, atsiranda daugiau norinčiųjų. Toks jau mūsų lietuviškų įmonių braižas“, – apgailestauja vicemerė.
Vis dėlto, kad ir koks būtų lietuviškų įmonių braižas, jeigu jau įstatymo yra nurodyta būtinybė skelbti viešąjį konkursą, jame turi būti suteikta teisė dalyvauti netgi lietuviškoms įmonėms, ir laimėti tą konkursą turėtų dalyvis, pateikęs geriausią pasiūlymą, o ne tas, kuris per keletą metų sukaupė bendravimo su užsakovais įdirbį.
„Kas galėtų paneigti?“
Turėtų kuo piktintis ir nepageidaujamoji konkurso dalyvė „Technology projects“, mananti, kad konkursui yra pateikusi geresnį pasiūlymą – statyti jėgainę ne miesto teritorijoje, o regioninio Dumpių sąvartyno, esančio beveik 10 km nuo Klaipėdos, sanitarinėje zonoje. Be kita ko, praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjusių nepriklausomų ekspertų iš Šveicarijos kompanijos „CSD Ingenieure und Geologien“ teigimu, tokių jėgainių buvimas netoli sąvartynų yra vienas iš pranašumų parenkant sklypą, nes mažiau oro teršiama vežant atliekas iš sąvartyno.
Toji jėgainė pagal projektą turėtų per metus sukūrenti apie 140 tūkst. tonų buitinių atliekų, t.y. tiek, kiek daugiausia surenkama Klaipėdos regione, o ne 250 tūkst. tonų, kaip žada „Fortum Klaipėda“.
Frazė „kas galėtų paneigti“ ar panašios pastaruoju laiku skambėjo įvairiuose žiniasklaidos leidiniuose, kai buvo aptariama Klaipėdos jėgainės problematika. Taigi kas galėtų paneigti, kad trūkstamos šiukšlės nebus vežamos į Klaipėdą iš kitų šalies regionų ar gal net plukdomos iš Suomijos?
Tiesa, šias kalbas bando paneigti bendrovė „Fortum Heat Lietuva“ ir savivaldybės atstovai, kurie teigia, kad niekas nė nemano šiukšlių vežtis iš užsienio, o pritrūkusi kuro jėgainė galės deginti ir kitą biokurą (matyt, medieną). Betgi ir to biokuro vargiai surenka jį kūrenančios katilinės. O ir kainuoja jis ne ką pigiau už gamtines dujas (įvertinant pristatymą ir paruošimą). Taigi nepriklausymas nuo Rusijos dujų kažin ar galėtų būti svarbiausias argumentas statyti galingą jėgainę.
Dar apie braižą
Savivaldybei neatrodo pakankama paskata permąstyti bendrovės „Fortum Klaipėda“ projektą ir gyventojų nuomonė, kuria, beje, niekas ir nesidomėjo.
„O kokiu klausimu gyventojai yra palankūs?“ – klausimu į klausimą atsako J.Simonavičiūtė.
Anot jos, niekas neprieštaravo, kai dar 2006 m. miesto savivaldybė numatė Klaipėdos LEZ teritorijoje būsimą elektrinę. „Kuo ji bus kūrenama – kitas klausimas“. Niekas neprieštaravo, kai buvo įsteigta „Fortum Klaipėda“. Niekas neprieštaravo, kai buvo patvirtintas atliekų tvarkymo planas, pagal kurį atliekos ne tik rūšiuojamos, bet ir kūrenamos.
Beje, ar tuose sprendimuose, dėl kurių niekas neprieštaravo, jau buvo paminėtas ir konkurso laimėtojas? Ir tai, kad šiluminė elektrinė turėtų kūrenti daugiau atliekų, negu surenkama Klaipėdos regione? Galų gale ar apskritai su gyventojais savivaldybė tarėsi, prieš priimdama tokius jiems svarbius sprendimus, ir ar juos informavo?
Gyventojų reikalas eiti į savivaldybių rinkimus, su jais galima pasitarti per rinkimų kampanijas, o paskui išrinktieji gali elgtis kaip kuriam patogiau. Bet „toks jau mūsų lietuviškos valdžios braižas“.
Ką žmonės galvoja? Ar reikia uostamiesčiui elektrinės, deginsiančios svetimas atliekas?
Nijolė, Klaipėdietė: Griežtai „ne“ tokiai gamyklai. Jei ir sutikčiau, tai tik dėl naujų darbo vietų sukūrimo. Na, gal dar tikrai žinodama, kad atliekos bus naikinamos europietiškai, neteršiant aplinkos. Tačiau mus juk laiko trečiąja šalimi, tad būtų labai naivu tikėtis pačių aukščiausių technologijų.
Antanina, Klaipėdietė: Tikrai nenoriu kvėpuoti deginamomis šiukšlėmis. Nenoriu, kad šią smarvę uostytų vaikai ir anūkai. Kiekviena valstybė pati turi rūpintis savo atliekomis.
Kęstas, Klaipėdietis: Šalia Klaipėdos tokios gamyklos tikrai niekam nereikia. Juk uostamiestis kaip ir kurortas. Šalia Baltijos jūra, čia atvažiuoja pailsėti žmonės, atvyksta turistai. Apskritai mes neturėtume leisti, kad Lietuva taptų didele šiukšline.
Vytautas, Klaipėdietis: Klaipėdiečiams nėra jokio reikalo kvėpuoti tuo, kas rūks iš šiukšlių deginimo fabriko. Jo šalia jūros tikrai negalima statyti. Užsieniečiai savo atliekas turėtų deginti pas save.
Kazimieras ŠLIUŽAS
