Apie Kinijos reakciją į įvykius Venesueloje ir interesus regione „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo dr. Vida Ambutavičiene, Japonijos tarptautinio universiteto politologė.
Ką galime pasakyti apie Kinijos saitus su Venesuela?
V. Ambutavičienė: Finansinis bendradarbiavimas buvo. Buvo suteiktos ir paskolos, jų išmokėjimas buvo pagrįstas naftos eksportu į Kiniją. Iš Venesuelos perspektyvos žiūrint, gana didelis kiekis naftos keliavo į Kiniją, kurios buvo išgaunama ne tiek ir daug pastaruoju metu.
Nuo 50 iki 80 proc. keliavo į Kiniją per pastaruosius porą metų, kai jau buvo įvestos sankcijos Venesuelai iš JAV pusės. Venesuelai tai buvo svarbu, santykiai su Kinija sudarė sąlygas išlikti režimui ir gauti užsienio valiutos.
Iš Pekino perspektyvos, interesas taip pat buvo. Tarp analitikų netgi buvo kalbama, kad Kinija galbūt ten galėtų turėti savo karinę bazę. Žinoma, tai tik spekuliacijos.
Kalbant apie naftos importą iš Venesuelos, Kinijai tai nebuvo kažkoks labai ženklus kiekis, tik 4 proc. viso Kinijos naftos importo. Šių įvykių kontekste daug kalbama apie tai, kokio tipo naftą eksportuoja Venesuela. Tai yra didelio tankio nafta, kurią pasiruošę yra perdirbti JAV perdirbimo taškai.
Reikėtų padaryti gilesnę analizę, bet atrodo, kad Kinijai tai nėra labiausiai pageidautinas naftos tipas. Kol kas nėra prielaidų sakyti, kad Kinija turėjo labai aiškią viziją, jog nafta iš Venesuelos galėtų tapti kritiniu tiekimu. Tikrai buvo ekonominių interesų, Kinijos santykiai su Venesuela iš tiesų padėjo Maduro išsilaikyti net ir patiriant sankcijas iš JAV.
Vieša Kinijos reakcija į Jungtinių Valstijų visiškai nestebina. Ką jūs išskirtumėte kaip svarbiausią žinutę?
V. Ambutavičienė: Tikrai nestebina. Įdomesnis pasirodė pats žodžių parinkimas, kad tai buvo šokiruojantys veiksmai. Kinijos užsienio reikalų ministerija ir pareigūnai apie karą Ukrainoje kalba, kad tai yra JAV kaltė, nes nuolat kišasi į kitų valstybių reikalus. Jeigu pažiūrėtume į jų komunikaciją nuo pat karo pradžios, tai dažniausiai yra minima ne Ukraina, o Sirija, Libija, Afganistanas, Irakas. Venesuela turbūt bus dar viena valstybė tame sąraše. Tokia laukta, bet dar stipresnė reakcija šį kartą iš Kinijos.
Ar Kinija galėjo šią situaciją priimti kaip signalą, kad gali kažką panašaus padaryti su Taivanu greičiau, negu yra suplanavusi?
V. Ambutavičienė: Šitą teiginį girdžiu skirtinguose šaltiniuose, tačiau norėčiau pabrėžti, kad tai nėra taip paprasta. JAV veiksmai Venesuelos atžvilgiu nekeičia ilgalaikės Kinijos strategijos. Kinijos strategija Taivano atžvilgiu yra pamatuota ir atsargi.
Nors pastaraisiais metais kalbama daug apie galimą Pekino invaziją į Taivaną, visgi atidžiau pastudijavus Kinijos užsienio ir saugumo politiką yra akivaizdu, kad ji nedaro tokių staigių sprendimų. Juo labiau, kad jie priklausytų nuo to, ką JAV daro Pietų Amerikoje.
Kinijai vis dar geriausias scenarijus būtų taikus susijungimas, nes iš jos uostų netoli Taivano išeina labai daug prekybos. Kinija labai gerai suvokia šią ekonominę kainą, jei tai būtų ginkluotas konfliktas.
Žiūrint iš kitos pusės, JAV nacionalinio saugumo strategijoje buvo labai aiškiai pasakyta, kad Taivanas yra jų strateginis interesas.
Dar vienas labai svarbus punktas, Pekinas praleido ilgus dešimtmečius, kad šitą Taivano problemą apibrėžtų kaip savo vidaus politikos klausimą. Ką mes matome iš Lietuvos patirties su Kinija dėl taivaniečių atstovybės, kad Kinija neketina daryti jokių nuolaidų. Jeigu tai yra pristatoma taip, tuomet tas Venesuelos atvejis nebėra analogiškas atvejis.
Spaudos konferencijoje Trumpas ir šalia jo stovėję aukščiausi šalies pareigūnai kartojo, kad tik Amerika galėjo surengti tokią operaciją ir daugiau niekas to nesugebėtų padaryti. Ar Kinija turėtų tokių pajėgumų, tokios patirties atlikti panašią operaciją?
V. Ambutavičienė: Vienareikšmiško atsakymo nėra. Iš vienos pusės, iš tiesų analitikai Kinijoje nustebo ir ne kartą įvardino, kad tai galėtų būti atvejis, iš kurio galėtų pasimokyti visų valstybių tarnybos ir karinės pajėgos, nes operacija buvo įspūdinga ir tai yra pripažįstama.
Kitas argumentas, Kinija dėl Taivano susivienijimo problemos ilgai dirbo ties visiškai kitais pajėgumais: galimi kovos veiksmai jūrinėse teritorijose, aplink salas. Tai yra kitokio pobūdžio pajėgumai, į kuriuos Kinija ir buvo susitelkusi.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
