„Mes čia saugome ne tik savo nacionalines sienas, mes čia saugome ES sieną ir ne tik, kad ji nebūtų nepraskrendama ar nepraeinama, bet kad jos apsauga leistų atgrasyti Rusiją“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Jeigu tai yra bendras reikalas, mes visi bendrai ir tai turime įgyvendinti“, – teigė jis.
Taip K. Budrys kalbėjo po susitikimo su Vilniuje viešinčia Latvijos užsienio reikalų ministre Baiba Braže.
Ministro teigimu, tarp valstybių narių girdima skeptiškumo, tačiau ES iniciatyvos – naudingos visiems ir tą, anot jo, reikia įrodyti.
„Ne visi šiuo metu tam pritaria, tačiau kur aš matau vis tiek skepsį kaip racionalų, mes racionaliais argumentais jį įveiksime“, – sakė K. Budrys.
„Turime įrodyti, kad tai yra visiems naudinga. Nebus ant sienos atgrasymo, mes turėsime rimtų eskalacijų ir tada visi būsime įtraukti. Reikia to išvengti ir tai kainuos“, – tikino jis.
BNS skelbė, kad ES siekia iki 2027 metų pabaigos turėti naują visiškai veikiančią gynybos nuo dronų sistemą.
Briuselis nori, kad projektas, dabar vadinamas „Europos dronų gynybos iniciatyva“, iš dalies pradėtų veikti iki 2026-ųjų pabaigos, o visiškai pradėtų funkcionuoti iki 2027-ųjų pabaigos.
Be pasiūlymo dėl dronų, dar yra platesnė programa „Rytų flango sargyba“, skirta stiprinti oro gynybą palei Rusijai artimiausias ES sienas.
Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen pradinį „dronų sienos“ pasiūlymą iš dalies skeptiškai vertino tokios šalys kaip Vokietija. Šios valstybės nuogąstauja, kad ES galbūt mina ant kojų NATO.
Vokietija ir Prancūzija nelabai nori, kad EK imtųsi pernelyg svarbaus vaidmens kalbant apie karinį planavimą, kuris yra šalių narių vyriausybių veiklos srityje.
Bloko pietuose esančios šalys taip pat siekia, kad dronų iniciatyva būtų skirta ne vien rytinėms ES narėms.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
