Kauno mokslininkai sukūrė išmanų inkilą – taip tikisi apsaugoti miškus

TAIP PAT SKAITYKITE:

Politologas įsitikinęs, kad koalicija be demokratų – geriau: „Skvernelis tikrai yra problema“

Vaizdas lyg iš kompiuterinio žaidimo – Mažeikiuose ugniagesys užpuolė vairuotoją

Politikos naujokė Ruginienė Nausėdai gali būti naudinga: „Jei Vyriausybė silpnesnė – prezidentas stipresnis“

Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. 

Nors inkilas atrodo lyg įprastas paukščių namas, išties jis labai išmanus. Kauno technologijos universiteto mokslininkų įdiegta įranga fiksuoja viską, kas vyksta aplinkui. 

„Mes matome prie inkilo sumontuotą įrangą, tai specialus mažas kompiuteris su įvairiais jutikliais, kurie gali stebėti aplinkos parametrus, kaip anglies dvideginio, temperatūrą, drėgmę, triukšmą“, – aiškino KTU profesorius Egidijus Kazanavičius. 

Mokslininkai čia pat nuramina paukščių mylėtojus – tokia įranga sparnuočių visai netrikdo. 

Dėl klimato kaitos miškai sparčiai keičiasi, o specialisto prie kiekvieno medžio nepastatysi, mat miškininkų labai trūksta. Operatyviai apžiūrėti milžiniškus žaliuosius plotus keblu, tad dažnai pažeidimus jie pastebi pavėluotai. Čia mokslas ir skuba į pagalbą. 

„Su šitom technologijom mes išplėstumėm pažinimą apie miškus, o po to atsirastų greitesnė galimybė reaguoti. Ne po to, kai mes atliekame inventorizaciją ir atėję po 10 metų pamatom, kas nutiko miške, o praktiškai realiu laiku“, – sakė miškininkas Nerijus Kupstaitis. 

Pasitarnautų ir gaisrų prevencijai

Pastaruoju metu miškus žaibiškai niokoja kenkėjai. Egles masiškai pažeidžia žievėgraužis tipografas, dėl kurio tenka iškirsti ištisus hektarus medžių. Mokslininkai sako, kad faunos stebėsena padėtų itin anksti nustatyti žalingus pokyčius. 

„Jei paukščių per daug, su tuo mišku gal irgi kažkas negerai – kenkėjai įsimetė, daug vabaliukų. Jei paukščių nėra – vėl negerai“, –  kalbėjo KTU profesorius Rytis Maskeliūnas. 

Visus duomenis prie inkilo sumontuota įranga akimirksniu atsiunčia į kompiuterį ar telefoną. 

„Kas penkias sekundes eina duomenys, tai sprendimas gali būti žaibiškai priimtas 15-20 sekundžių laikotarpyje“, – teigė E. Kazanavičius. 

Išmanieji inkilai pasitarnautų net gaisrų prevencijai. Greit sureagavus ugnis nespėtų išplisti, o užsidegusius miškus ir gesinti sunku, ir žala milžiniška. Fiksuotų ir įvairius pažeidėjus, kad ir nelegaliai pjaunančius mišką. 

„Mes turim sukūrę galinį dirbtinio intelekto sprendimą, kuris klasifikuoja, yra garso anomalija ar nėra. Ir aptikus pjūklo garsą, toks įspėjimas galėtų būti“, – aiškino R. Maskeliūnas. 

Pagal gautus duomenis pavyktų atsakingai planuoti ką, kur ir kada sodinti ar kirsti, o tai ypač aktualu saugomose ar pokyčiams jautriose teritorijose. 

„Mūsų visi miškai yra žmogaus paliesti, žmogaus naudoti ir tam, kad jie galėtų toliau mums teikti naudą, mes didžiojoje dalyje miškų turime tvarkytis“, – sakė N. Kupstaitis. 

Lietuva – miškingas kraštas. Miškai užima daugiau kaip trečdalį teritorijos. 

Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.   

Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia: