Po kelis šunis ankštuose narvuose – tokį vaizdą išvydo maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai Kauno rajone, Linksmakalnyje, veikiančioje prieglaudoje „Penkta koja“.
Kraupūs vaizdai
„Gyvūnai laikomi vieni ant kitų, apribojama jų judėjimo laisvė, apribojami fiziologiniai dalykai, šunys kai kurie net negalėjo normaliai pakelti galvos, išsitiesti. Toks laikymas – iš normalių sąlygų paėmimas ir įgrūdimas kaip į konclagerį, į narvus – tikrai nebus toleruotinas“, – kalba maisto ir veterinarijos tarnybos patarėja Diana Daina Šutovienė.
Prieglaudoje gyvūnų triskart daugiau nei turėtų būti – vietoje 100 augintinių – 318 šunų ir 9 katės. Tad sprendimas griežtas – pirmą kartą Lietuvos istorijoje tarnyba nusprendžia paimti dalį šunų iš pačios gyvūnų prieglaudos.
„Patys didžiausi šunys, pagal savo ūgį, buvo sukišti į narvus. Jie išvežti į Marijampolę, gyvūnų globos namus „Mindraja“. Viešoje erdvėje pasklido nuogąstavimai, kad ten jie bus numarinti. Kauno rajono savivaldybė tai vadina spekuliacijomis.
Visuomenę kviesčiau vertinti kritiškai tokius pasakymus, nes savivaldybė yra įpareigota užtikrinti jų tinkamas laikymo sąlygas“, – kalba žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus atstovas Tomas Kantaravičius.
Teismo sprendimą ketina skųsti
Tolimesnis paimtų šunų likimas paaiškės artimiausiu metu, juos norima konfiskuoti, o prieglaudai gresia baudos. Visus sprendimus žadama skųsti.
„Šiai dienai iš mūsų bando padaryti siaubą baubą. Formuojamas įvaizdis, kad esminė problema – mes, mes galime uždaryti duris, bet ar problema išnyks Lietuvos mastu – ne“, – sako „Penktos kojos“ vadovė Agnė Volockytė.
„Penktos kojos“ vadovė pripažįsta, kad turi augintinių perteklių, bet esą padeda kone visiems, kas prašo.
„Per savo veiklos metus mes nesame nukankinę nė vieno šuns, esame išgelbėję tūkstančius“, – pasakoja A. Volockytė.
Prieglaudai jau prieš 2 metus uždrausta priimti daugiau gyvūnų nei gali pagal nustatytus reikalavimus, tačiau įstaiga draudimų nepaiso.
Maisto ir veterinarijos tarnyba sako turinti duomenų, kad „Penkta koja“ priglaudžia ne tik šunis iš mūsų šalies, bet vežasi ir iš priešiškų valstybių.
Šunys gabenami iš Rusijos ir Baltarusijos
„Buvo įsivežtos kelios siuntos tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos, pradėta vežti pažįstamų ar darbuotojų vardais“, – kalba D. D. Šutovienė.
Prieglaudos vadovė tokius kaltinimus neigia.
„Iš Baltarusijos per veiklos metus buvo gal 10 šunų, kurie buvo žmonių įsivežti šunys, kurie neteko namų ir mes juos priglaudėme“, – sako A. Volockytė.
Prieglauda žada statyti lauko voljerus, kad šunys gyventų laisviau, tik čia gali kilti konfliktas su miestelio gyventojais dėl kvapų ir triukšmo.
Kauno rajono savivaldybės atstovai tikina, kad leidimas rengti detalųjį planą duotas dar prieš 2 metus – tik įstaiga pati esą kol kas nejuda į priekį.
„Mes neturime, ką aptarinėti, nes neturime produkto, viešoji įstaiga samdo specialistus, vykdo konsultacijas su suinteresuota visuomene, derina su subjektais, kurie dalyvauja procese“, – sako urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Kruopis.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
