Pirmiausia, brigadai įkurdinti reikės ieškoti papildomo finansavimo. O Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas viešai spaudoje pareiškė, kad Europos Sąjungos šalys turi 5–8 metus pasiruošti galimai agresijai.
Po trumpo susitikimo su Prezidentu Gitanu Nausėda, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas šią savaitę buvo atvykęs į Krašto apsaugos ministeriją, kur jį pasitiko Arvydas Anušauskas. Proga buvo išskirtinė: ant stalo ministrų parašų laukė veiksmų planas, kuriuo vadovaujantis Lietuvoje prasidės vokiečių brigados dislokavimas.
Ministrai vardijo plano detales: dokumente įrašyta, kad pirmieji Vokietijos brigados kariai, kurie rūpinsis perdislokavimu, į Lietuvą atvyks kitąmet, o visi reikalingai darbai turėtų būti baigti 2027-aisiais, kai Lietuvoje užduotis bus pasirengę atlikti maždaug 5 tūkstančiai vokiečių karių.
„Ginsime NATO teritoriją ir užtikrinsime patikimą atgrasymą, kai to reikės“, – teigė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.
„Tai istorinis sprendimas ir Lietuvai, ir Vokietijai. Didžioji dalis brigados įsikurs Rūdninkų karinio poligono teritorijoje, likusi Rukloje, kur ir dabar yra dislokuoti sąjungininkų kariai. 2025-2026 metais vyks pagrindinis brigados vienetų perkėlimas“, – tvirtino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Tai yra naujas dalykas. Bundesveras niekada dar nėra užsienyje dislokavęs nuolatiniam buvimui tiek daug karių. Tai bus naujovė. Čia bus tikrai didelė brigada. Iš viso bus 4800 karių“, – sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.
Dokumente išskirti įsipareigojimai karių šeimoms
Pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Kasčiūno, plano pasirašymas priartina Lietuvą prie naujųjų gynybos planų įgyvendinimo.
„Kova ant linijos – esminis atgrasymas. Jeigu anksčiau NATO planavo susirinkti, duoti priešui į kaulus atgal ir atkovoti teritorijas, dabar NATO jau dėlioja veiksmus, kad priešas bus pasitiktas ant linijos“, – teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Dokumente taip pat įrašyti įsipareigojimai dėl karių šeimų gyvenimo sąlygų: mokyklų, darželių karių vaikams. Vokietija viliasi, kad jų kariai sėkmingai integruosis į vietos bendruomenes.
„Sukursime patrauklias sąlygas karių artimiesiems ir šeimos nariams, kad jie čia jaustųsi tikrai gerai“, – sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.
„Kariai su šeimomis įsikurs Vilniuje ir Kaune, kartu pasirūpinsime, kad joms būtų sudarytos sąlygos gauti švietimo, sveikatos ir kitas paslaugas gimtąja kalba, o antrosios karių pusės turėtų galimybę įsilieti į darbo rinką“, – tvirtino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Dabar tiek planuotojai, tiek kariai, tiek civiliai dėlios detales, reikia dar susitarimo dėl konkrečių detalių, techninių detalių, bet faktas yra, kad yra aiškiai numatyta, kada bus dislokuoti, kokio dydžio bus dislokuoti, kokias bus parengtis. Istorinė diena Lietuvai“, – teigė Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Išskiria Rusijos grėsmę
Krašto apsaugos ministras įvardija ir pagrindinę grėsmę.
„Rusijos agresyvi užsienio politika ir toliau išlieka didžiausia grėsme ir tą rodo karas Ukrainoje“, – tvirtino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas anksčiau spaudoje yra akcentavęs, kad ypač Baltijos šalys, Moldova ir Gruzija turi rimtai vertinti Putino grasinimus. Esą sąjungininkai turi didinti ginklų gamybą, nes Europos šalys turi „tik apie 5–8 metus“, per kuriuos NATO turi pasivyti Rusiją tiek ginkluotųjų pajėgų, tiek pramonės, tiek visuomenės sferose.
„Mes galime kalbėti apie pačius įvairiausius laikotarpius, tačiau galbūt geriausia būtų nespekuliuoti jais, o tiesiog ruošti savo pajėgas, visiems sąjungininkams kartu investuoti į gynybos pramonės vystymą“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Kaip pavyks rasti finansavimą?
Jau dabar politikai kalba, kad vokiečių brigados sėkmingas dislokavimas Lietuvoje priklausys ir nuo to, kaip sėkmingai Lietuvai pavyks rasti papildomą finansavimą.
„Tų pinigų reikės. Reikės papildomai, kokie 0,3 BVP per metus. Politinė valia tikrai yra, tuos pinigus atrasti. Atvažiuojantys manevriniai batalionai, kurių bus 3-4 ir jeigu jie norės tilpti į Rūdninkus, reikės plėsti, ten bus pagrindinė investicija ir, aišku, visa socialinė infrastruktūra susijusi su apgyvendinimu“, – teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Žinoma, reikės finansinių šaltinių, iš dalies jie yra suplanuoti, bet kadangi darbų apimtys išsiplėtė nuo pradinių planų, tai be abejonės reikės galvoti apie papildomą finansavimą“, – tvirtino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Vokietijos brigados branduolį turėtų sudaryti penki batalionai, įskaitant tankų ir artilerijos batalionus. Į brigadą bus integruotas ir 2017 metais Lietuvoje dislokuotas Vokietijos vadovaujamas tarptautinis NATO batalionas.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje
