Rusija

Nepaisydamas Kremliaus bandymų apsimesti nepažeidžiamu, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad naujausių sankcijų smūgį labiausiai jaučia Rusijos autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas. Tai jis pasakė savo vakariniame kreipimesi į ukrainiečius, rašo „Ukrainska Pravda“. „Ir nors rusai dabar pasauliui siunčia signalą, kad sankcijos tariamai nepaliečia jų ekonomikos, visi mato eiles degalinėse Rusijoje, Rusijos regionų bankrotą ir Rusijos federalinio biudžeto deficitą.

Ketvirtadienį Europos Sąjunga (ES) įvedė naujų apribojimų Rusijos naftos ir dujų sektoriui pagal 19-ąjį bloko sankcijų paketą, priimtą nuo Kremliaus invazijos pradžios 2022 metais. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pasmerkė ES ir pažėrė naujų grasinimų blokui. „Tiek įsitraukusi į savo išskirtinumą, ES šantažuoja vis daugiau trečiųjų šalių, plisdama „antrines“ sankcijas“, – sako ji. „Tai darydama, ji (Europa – red. past.

Remiantis naujais valstybinės statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenimis, Rusijos gynybos pramonės kompleksas, kuris dėl milžiniškų karo išlaidų buvo pagrindinis šalies ekonomikos variklis, po beveik trejus metus trukusio augimo dviženkliais skaičiais pagaliau parodė pirmuosius sulėtėjimo požymius, pranešė „The Moscow Times“. Duomenys rodo, kad su kariniu sektoriumi susijusiose pramonės šakose, kurias skatino trilijonų rublių vertės valstybinės gynybos sutartys, rugsėjį pirmą kartą nuo invazijos...

Rusija sureagavo į naujas JAV ir Europos Sąjungos sankcijas. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Maskva analizuoja ribojimus ir ketina veikti „pagal savo interesus“. „Šiuo metu analizuojame nustatytas ir paskelbtas sankcijas ir, žinoma, elgsimės taip, kaip geriausiai atitinka mūsų interesus. Tai yra pagrindinis mūsų veiksmų motyvas. Mes veikiame ne prieš kitus, o savo pačių labui. Taip ir elgsimės“, – aiškino D. Peskovas.

Atkakli Europos Sąjunga neketina trauktis – ji paskatino JAV prezidentą Donaldą Trumpą griežčiau spausti Maskvą ir „skaudžiai“ nubausti Rusiją. Įvedus naujas sankcijas ir pažadėjus Ukrainai 140 mlrd. eurų paramos paketą, Europa siekia išlaikyti JAV Kyjivo pusėje ir sustiprinti spaudimą Kremliui, rašo „The New York Times“. Europos Sąjunga įvedė naujas sankcijas Rusijai ir įsipareigojo per dvejus metus suteikti Ukrainai finansinę ir karinę paramą.

Kremlius pirmą kartą viešai pavadino Jungtines Amerikos Valstijas Rusijos priešu. Po naujų sankcijų Rusijos energetikos sektoriui Vladimiras Putinas ir Dmitrijus Medvedevas pratrūko aštria retorika, o analitikai įspėja – tai ženklas, kad Maskva galutinai nutraukia bandymus ieškoti kompromiso su Vašingtonu. Kaip pažymi Karų studijų instituto (ISW) analitikai, tai rodo „esminį posūkį“ Rusijos retorikoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėl pratrūko grasinimais. Ketvirtadienį jis pareiškė, kad Maskvos atsakas į tolimus smūgius Rusijos teritorijai bus „pribloškiantis“ – nors dar visai neseniai tikino, kad reaguos tik stiprindamas oro gynybą.  Į klausimą, kaip vertina „prieštaringus signalus iš Vašingtono“ – galimą apribojimų panaikinimą naudoti tolimą ginkluotę prieš Rusiją ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą apie galimybę smogti iki 3 tūkst.

Po netikėto tono pasikeitimo, paaiškėjo, kas privertė JAV prezidentą Donaldą Trumpą griežčiau kalbėti apie Vladimirą Putiną ir smogti sankcijomis Rusijai. Kaip skelbia CNN, tokį sprendimą lėmė ilgainiui augęs nusivylimas, kad po viršūnių susitikimo Aliaskoje V. Putino pozicija dėl karo Ukrainoje visiškai nepasikeitė. Daugelis net Baltuosiuose rūmuose buvo nustebinti tuo, kaip netikėtai JAV prezidentas D. Trumpas patvirtino naują sankcijų paketą prieš Rusiją.

Įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą sunku konfiskuoti, nes teisiškai jis vis dar priklauso Rusijai. Norint turtą oficialiai perduoti kitai šaliai, reikia atitinkamų teismo sprendimų ir šalių veiksmų derinimo. Apie tai išskirtiniame komentare „Ukrinform“ korespondentui Hagoje sakė Nyderlandų teisininkė ir sankcijų Rusijai ekspertė Heleen over de Linden.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sarkastiškai sureagavo į Rusijos vadovo Vladimiro Putino teiginį, kad naujos sankcijos Rusijai nepaveiks jos ekonomikos. D. Trumpas atitinkamas pastabas išsakė kalbėdamasis su žurnalistais Baltuosiuose rūmuose, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas. Žurnalistai JAV lyderio paklausė, ką jis mano apie V. Putino pareiškimą, kad naujausios JAV sankcijos neturės rimto poveikio Rusijos ekonomikai.

Vietos valdžios institucijos praneša, kad spalio 24-osios naktį per dronų ataką Krasnogorske, Maskvos srityje, buvo apgadintas gyvenamasis namas. Pasak Maskvos srities gubernatoriaus Andrejaus Vorobjovo, dronas įskrido į 14 aukšto butą, rašo „Kyiv Independent“. Leidinys negalėjo patikrinti šių duomenų. Sužeisti 5 žmonės „Penki žmonės buvo sužeisti, tarp jų ir vaikas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, regis, vis dėlto nusprendė imtis ne pačių griežčiausių sankcijų prieš Rusiją. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, po to, kai Rusija smogė Ukrainai praėjus vos kelioms valandoms po atšaukto D. Trumpo susitikimo su V. Putinu, Baltieji rūmai parengė tris galimus atsako scenarijus, tačiau prezidentas pasirinko vidutinio griežtumo variantą. Kaip rašo leidinys, pareigūnų teigimu, prezidento kantrybė išseko po to, kai jis padarė išvadą, jog V. Putinas vilkina laiką.

Ketvirtadienio vakarą Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad šalies kariniai lėktuvai negalėjo pažeisti Lietuvos oro erdvės, skelbia „SkyNews“. Pareiškime teigiama, kad Rusijos orlaiviai SU-30 atliko „mokomąjį skrydį“ virš su Lietuva besiribojančio Kaliningrado. Kremlius tvirtina, kad orlaiviai nepažeidė jokios kitos šalies sienų. Pareiškime nebuvo paminėta Lietuva.

Prie Maskvos prieigų antžeminės raketos „Pantsir“ paleidimo blokas rėžėsi į autobusą su keleiviais, praneša „Astra“. Opozicinis rusų leidinys atkreipė dėmesį į bendrovės „Mostransavto“ pareiškimą, kuriame teigiama, kad per ukrainiečių antpuolį šį rytą „drono nuolaužos“ kliudė vieną iš važiavusių autobusų. Jis esą patyrė „nežymius pažeidimus“, aukų nebuvo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina niekada nenaudojo amerikietiškų ilgojo nuotolio ginklų Rusijos teritorijoje. Anot jo, ukrainiečiai remiasi savo šalies gamybos ginkluote, kurios veikimo nuotolis siekia iki 3 tūkst. kilometrų. Valstybės vadovas komentavo leidinio „The Wall Street Journal“ teiginį, esą JAV tariamai panaikino apribojimus naudoti ilgojo nuotolio ginkluotę prieš taikinius Rusijos teritorijoje.

Rusija rado būdą išvengti skaudžiausio JAV sankcijų smūgio: planuoja naudoti šešėlinį laivyną ir naujus prekybos kelius. JAV paskelbtos naujos sankcijos prieš didžiausias Rusijos naftos bendroves gali smarkiai smogti Kremliaus biudžetui, tačiau Maskva jau ieško būdų, kaip sušvelninti padarinius. „Bloomberg“ šaltiniai teigia, kad Rusija ketina pasitelkti šešėlinį tanklaivių tinklą ir plėsti naftos prekybininkų ratą, kad išlaikytų eksporto srautus ir biudžeto pajamas.

Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas, komentuodamas Donaldo Trumpo pareiškimą apie dvišalio susitikimo Budapešte atšaukimą, kalbėjo apie galimą jo „atidėjimą“, rašo „Evropeiskaja pravda“. Kremliaus propagandisto Pavelo Zarubino paprašytas pakomentuoti D. Trumpo pareiškimą dėl Budapešto viršūnių susitikimo atšaukimo, V. Putinas teigė, kad iniciatyva surengti šį susitikimą kilo iš amerikiečių pusės.

Nerimą keliantis judėjimas Baltijos jūroje: jau keletą dienų tiesiai prie Liubeko įlankos stovi laivas, kurį stebi Vokietijos jūrų policija ir karinis jūrų laivynas. Pagal laikraščio „Kieler Nachrichten“ duomenis, laivas priklauso Rusijos kariniam jūrų laivynui. Jo ilgis siekia 112 metrų. Laivas ten atvyko sekmadienį – jį lydėjo Vokietijos federalinės policijos patrulinis laivas „Bambergas“ ir kateris.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusija „labai bijo“ galimo sprendimo panaudoti jos įšaldytus turtus karo padariniams atlyginti. Pasak jo, Maskva puikiai supranta, kad už agresiją prieš Ukrainą teks sumokėti, o sprendimas dėl įšaldyto turto panaudojimo gali būti priimtas jau artimiausiu metu. V. Zelenskis savo kalbą pradėjo pagerbdamas žurnalistus, kurie šiandien žuvo per Rusijos ataką Kramatorske.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukraina jau veda derybas su ilgojo nuotolio ginklų turinčiomis Europos šalimis dėl galimo tokios ginkluotės tiekimo.

Ukrainos dronai pataikė į didelę naftos perdirbimo gamyklą Rusijos mieste Riazanėje ir sukėlė gaisrą.  Gubernatorius Pavelas Malkovas pareiškė, kad virš Riazanės apylinkių buvo perimta 14 dronų. „Krintančios nuolaužos sukėlė gaisrą pramonės objekto teritorijoje“, – „Telegram“ kanale parašė jis.  Gubernatorius priminė žmonėms, kad draudžiama skelbti nuotraukas ir vaizdo įrašus iš įvykio vietos.

Lenkijos Gdynės uostamiesčio savivaldos tarybos nariai ragina valdžią sustiprinti vietos policijos pajėgas, nes mieste, pasak jų, Rusija vykdo hibridinį karą prieš ukrainiečių bendruomenę, pranešė Lenkijos naujienų portalas „TVP World“. Tarybos nariai priėmė atitinkamą rezoliuciją po mieste fiksuotų antiukrainietiškų provokacijų, įskaitant šį mėnesį įvykusį incidentą, kai dėl įtarimų kelių automobilių su Ukrainos valstybiniais numeriais padegimu buvo sulaikytas 42-ejų vyras.

Per sprogimą gamykloje centriniame Rusijos Kopeisko mieste žuvo 10 žmonių, dar 12 dingo be žinios, ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius. Valdžios institucijos nenurodė, dėl ko vėlai trečiadienį įvyko sprogimas, ir nepateikė gamyklos pavadinimo, tačiau Rusijos žiniasklaida pranešė, kad joje buvo gaminami sprogmenys kariuomenei.

Londono policija ketvirtadienį pranešė areštavusi tris 44, 45 ir 48 metų amžiaus vyrus, įtariamus bendradarbiavimo su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba. Vyrai ketvirtadienį buvo sulaikyti Londono vakarinėje ir centrinėje dalyse ir bus apklausiami policijos kovos su terorizmu skyriaus dėl pažeidimų pagal Nacionalinio saugumo įstatymą, savo pareiškime pranešė Metropoliteno policija.

Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad spaudimas Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui nepadės užbaigti Rusijos ir Ukrainos karo. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Guo Jiakunas tai pareiškė ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje, praneša „Ukrinform“. „Dialogas ir derybos yra vienintelis galimas būdas išspręsti Ukrainos krizę (taip Kinija oficialiai vadina Rusijos karą prieš Ukrainą – „Ukrinform“)“, – sakė ministerijos atstovas spaudai, atsakydamas į klau...

Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas „pasuko karo keliu“, skelbia „SkyNews“. D. Medvedevas teigia, kad JAV yra Rusijos „priešininkė“ ir kad „taikos kūrėjas“ D. Trumpas „dabar visiškai pasiryžęs kariauti su Rusija“. Medvedevas: „Trumpas visiškai susitapatino su beprotiška Europa“ D. Medvedevas šia tema pasisakė socialiniame tinkle „Telegram“. „Jei kas nors iš gausybės ...

JAV trečiadienį paskelbė naujas sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms, signalizuodamos apie naują posūkį prezidento administracijos taktikoje karui Ukrainoje užbaigti.

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad naujos JAV sankcijos jos naftos pramonei gali pakenkti diplomatinėms pastangoms užbaigti karą Ukrainoje, ir pridūrė, kad ji yra joms atspari. „Mūsų šalis įgijo stiprų imunitetą Vakarų apribojimams ir toliau užtikrintai plėtos savo ekonominį potencialą, įskaitant ir energetinį potencialą“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Norint priversti Rusiją pradėti tikras derybas dėl taikos Ukrainoje, iš Vladimiro Putino reikia atimti tikėjimą pergale ir parodyti, kad jis pralaimi karą, o tai Rusijai atneš rimtus padarinius, išskirtiniame komentare naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje (1998–2000 m.) Stevenas Piferis. „Nemanau, kad naujausios Rusijos atakos rodo esminį derybų proceso atmetimą.

Per sprogimą gamykloje Rusijos Kopeisko mieste, Uralo kalnų regione, žuvo mažiausiai devyni žmonės, o dar penki buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi Čeliabinsko gubernatoriumi Aleksejumi Teksleriu. Kol kas nebuvo galima patvirtinti pranešimų, kad į fabriką rėžėsi bepilotis orlaivis. A. Teksleris tinkle „Telegram“ paskelbtame įraše nenurodė paveiktos gamyklos tipo. Pasak vietos pranešimų, joje gaminama amunicija Rusijos kariuomenei.

Naujosios JAV sankcijos Rusijai yra smūgis tiesiai į Maskvos karo ekonomikos širdį, rašo „Sky news“ analitikas Davidas Blevinsas. Naftos gigantai „Rosneft“ ir „Lukoil“ yra varikliai, pumpuojantys pinigus į Rusijos karines gyslas.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paskelbė 19-ąjį sankcijų paketą Rusijai dėl karo Ukrainoje, o pokalbiais su Kremliaus šeimininku nepasitenkinimą išreiškęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė priemones, nukreiptas prieš dvi didžiausias Rusijos naftos bendroves. D. Trumpas ilgus mėnesius atidėliojo sankcijų Rusijai įvedimą, tačiau jo kantrybė išblėso po to, kai žlugo naujo aukščiausiojo lygio susitikimo su Vladimiru Putinu Budapešte planai.

Sakoma, kad rusai niekada nepraleidžia progos praleisti progos. Šį posakį Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas dar kartą užtvirtino savo veiksmais Ukrainoje. Apie tai rašo „The New York Times“. NYT: Rusijos argumentai viską atskleidžia Po to, kai V. Putinas įtikino JAV prezidentą Donaldą Trumpą surengti susitikimą Budapešte, praėjo mažiau nei savaitė, ir jis žlugo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina pasirengusi deryboms su Rusija ir ugnies nutraukimui, tačiau jokiu būdu nesutiks atiduoti savo teritorijų. Pasak jo, Maskva kalba apie diplomatiją tik tam, kad vilkintų Vakarų sprendimus ir išvengtų naujų sankcijų, o tikrasis taikos kelias įmanomas tik tada, kai Rusija iš tiesų bus pasirengusi dialogui. „Ukraina pasirengusi pereiti prie diplomatijos. Palaikome ugnies nutraukimo klausimą.

Rusijos kariuomenės vadas įsakė savo kariams šaudyti į civilius netoli apgulto Pokrovsko miesto, skelbia Ukrainos karinė žvalgyba (HUR). Ji teigia perėmusi radijo pranešimą, kuriame girdėti įsakymas „nušauti visus su civiliniais krepšiais“, skelbia „Kyiv Independent“. Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) paskelbtas pagautas radijo pranešimas rodo, kad Rusijos vadas įsakė savo kariams šaudyti į civilius netoli apgulto Pokrovsko miesto.

Rusija, kaip užpuolikė, turi pranašumą, nes jai lengva rengti mažas diversijas, kurias Vakarams sunku prognozuoti, naujienų agentūrai LETA sakė Latvijos ginkluotųjų pajėgų vadas Kasparas Pudanas. Anksčiau šį mėnesį Estija neribotam laikui uždarė eismui dalį savo rytinės sienos prie vadinamojo Satsės bato – į Estijos Veru apygardą įsiterpiančio Rusijos teritorijos 115 ha „apendikso“ – pasieniečiams pastebėjus judantį neįprastai didelį karinį junginį Rusijos pusėje.

Rusijos bombonešiai sukėlė nerimą Baltijos regione. Anot Rusijos gynybos ministerijos, „Tu-22M3“ patrulis atliko planuotą skrydį virš neutralių Baltijos jūros vandenų, tačiau jį įvairiais etapais lydėjo NATO šalių naikintuvai. Incidentas įvyko netrukus po to, kai Jungtinės Karalystės laivynas pranešė apie Rusijos karo laivo judėjimą per Šiaurės jūrą ir Lamanšo sąsiaurį. Vietos žiniasklaidos duomenimis, Rusijos kariniai lėktuvai atliko planuotą skrydį virš neutralių vandenų Šiaurės Europoje.

Po dronų atakos Lenkijoje Rusija ėmė elgtis atsargiau, teigia NATO. Jungtinių pajėgų vadas generolas Aleksas Grinkevičius sako, kad ryžtinga Aljanso reakcija į oro erdvės pažeidimus privertė Maskvą persvarstyti savo veiksmus, nors hibridinių grėsmių, pasak jo, tik mažėti nežada. NATO jungtinių pajėgų vadas generolas A. Grinkevičius pareiškė, kad ryžtinga Aljanso reakcija į Rusijos įsibrovimą į Lenkijos ir Estijos oro erdvę privertė Maskvą elgtis atsargiau.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, regis, ima dvejoti dėl galimo susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Pasak Ukrainos parlamento deputato Oleksandro Merežko, respublikonų lyderį gąsdina galimas fiasko ir noras išvengti dar vieno diplomatinio pralaimėjimo. D. Trumpas pareiškė, kad nenori rengti „beprasmiško susitikimo“ su V. Putinu. Pasak O. Merežko, šis pareiškimas rodo, jog D. Trumpas „vis dar tiki galintis susitarti su Putinu“, tačiau jau nebe taip optimistiškai kaip anksčiau.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad JAV vadovas Donaldas Trumpas pasiūlė neblogą kompromisą dėl karo su Rusija, tačiau, pasak jo, kyla abejonių, ar šiam planui pritartų Vladimiras Putinas, rašo „Unian“. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis per vizitą Norvegijoje aiškino: „Daugiau nei dvi valandas kalbėjomės įvairiomis temomis, aptarėme daugybę detalių.

Per pastarąsias 24 valandas prie Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančio Kamčiatkos pusiasalio krantų nustatyti mažiausiai aštuoni pakartotiniai požeminiai smūgiai, praėjus beveik trims mėnesiams po didžiausio per 70 metų žemės drebėjimo teritorijoje, rašo „The Moscow Times“.  Tai trečiadienį pranešė Kamčiatkos krašto Nepaprastųjų situacijų ministerija.

Po JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo atidėti susitikimą su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu – Kremliaus reakcija. Šį kartą V. Putino įsakymu rusai demonstruoja branduolinį ginklą, rašo „The Moscow Times“. Propagandistai rašo, kad V. Putino vadovaujamos Rusijos strateginių pajėgų pratybos vyko naudojant visus branduolinės triados komponentus, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.

Vokietijos generolas Aleksandras Zolfrankas perspėja, kad Rusija tyliai, bet nuosekliai kuria dar galingesnę armiją – Maskva ne tik tobulina savo ginkluotę, bet ir ruošiasi galimam naujam karui, rašo „The New York Times“. Kol Ukrainoje kasdien tęsiasi kovos, Rusija, galbūt, jau rengiasi kitam karui, teigė Vokietijos kariuomenės generolas A. Zolfrankas interviu leidiniui „The New York Times“. Vokietijos kariuomenės operatyvinio štabo vadas mano, kad Maskva nuolat tobulina ir stiprina savo ginkl...

JAV prezidentui Donaldui Trumpui gali tekti imtis griežtų priemonių prieš Rusiją, jei jis nori pasiekti ugnies nutraukimą Ukrainoje. Kaip rašo „New York Post“, Kremlius aiškiai parodė, kad jokio taikos susitarimo nesvarstys be Kyjivo kapituliacijos, todėl D. Trumpui teks rasti būdų priversti Vladimirą Putiną „pasiduoti“ – nuo raketų tiekimo Ukrainai iki sankcijų Kinijai.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad jo šalis toliau ruošiasi JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino susitikimui, rašo „Ukrainska Pravda“. V. Orbanas nurodė, kad vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto lankosi Vašingtone. „Pasirengimas taikos viršūnių susitikimui tęsiasi. Data dar nėra aiški. Kai ateis laikas, mes jį surengsime“, – trečiadienio rytą „Facebook“ parašė V. Orbanas.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad pasirengimas Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo prezidentų viršūnių susitikimui vis dar tęsiasi, nepaisant JAV prezidento pranešimo, jog susitikimas buvo atidėtas. Pasak naujienų agentūros AFP, JAV prezidentą vis labiau pykdė Rusijos atsisakymas sutikti su paliaubomis beveik ketverius metus trunkančiame Ukrainos kare, nes jam iki šiol nepavyko įtikinti V. Putino atsisakyti savo maksimalistinių reikalavimų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pranešė atšaukiantis susitikimą su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu. Apie tai, kokią įtaką šis sprendimas gali turėti tarptautinei politikai, portalui tv3.lt pasakoja Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytoja Dovilė Jakniūnaitė bei politinis apžvalgininkas Marius Laurinavičius.

Rusija savaitgalį nusiuntė amerikiečiams neoficialų komunikatą su savo sąlygomis karui Ukrainoje baigti, skelbia „Reuters“. Apie tai agentūrai patvirtino du JAV pareigūnai ir dar vienas su situacija susipažinęs šaltinis. Vienas iš šaltinių sako, kad Rusija pakartojo savo reikalavimą perimti visą Ukrainos Donbaso regioną. Tai reiškia, kad rusai atmetė D. Trumpo siūlymą, kad fronto linijos turėtų būti įšaldytos esamose vietose.

Rusija pakartojo reikalavimus dėl taikos sutarties su Ukraina sudarymo privačiame dokumente („non–paper“), kurį savaitgalį nusiuntė JAV, skelbia agentūra „Reuters“. Pasak leidinio šaltinių, dokumente Rusija dar kartą patvirtino savo reikalavimą įvesti kontrolę visišką Donbaso regione. Taip Maskva faktiškai atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo idėją apie būtinybę įšaldyti fronto liniją esamose pozicijose.