Rusija

Norvegija, Suomija ir Lenkija plečia civiliams skirtas karinio rengimo programas, nes vis labiau nerimaujama dėl Rusijos keliamos grėsmės. Gyventojai mokomi naudotis šaunamaisiais ginklais, kovoti miesto sąlygomis, valdyti dronus ir suteikti pirmąją pagalbą sužeistiesiems, praneša leidinys „Bild“. Norvegija 2026-uosius paskelbė „visapusiškos gynybos“ metais. Pagal šią koncepciją už šalies gynybą atsakinga ne tik kariuomenė, bet ir valstybės institucijos, verslas bei visi gyventojai.

Prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, NATO smarkiai priartėjo prie Rusijos sienų, pareiškė Rusijos Saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas Aleksandras Venediktovas. Apie tai rašo leidinys „The Moscow Times“. „NATO prarijo Suomiją ir Švediją, dar kartą išsiplėsdama į Rytus, nors žadėjo to nedaryti“, – Minske vykusioje tarptautinėje konferencijoje Eurazijos saugumo klausimais sakė A. Venediktovas. Jį citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Rusija tikisi, jog Donaldas Trumpas po JAV kadencijos vidurio rinkimų tęs savo „taikdarystės pastangas“. Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai didelė demokratų pergalė Kongreso rinkimuose sudavė antausį respublikonui JAV prezidentui. „Prezidentas Trumpas toliau vykdo savo įgaliojimus.

Latvijos valstybės pajamų tarnybos (VID) duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Rusijos grūdų tranzitas per Latviją išaugo 3,1 karto. Šiuo laikotarpiu tranzitu iš Rusijos per Latviją buvo pervežta 1,115 mln. tonų grūdų, palyginti su 357 645 tonomis prieš metus. Didžiausia grūdų tranzito iš Rusijos apimtis užfiksuota spalį – 425 163 tonos, o rugsėjį šis kiekis siekė 346 952 tonas.

Rusija nesustos ties Ukraina. Ji toliau masiškai plečia savo karinę infrastruktūrą, kurią galėtų nukreipti prieš Europą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Berlyno saugumo konferencijoje. Ukrainos prezidentas paragino europiečius atidžiau pažvelgti į Rusijos karinės infrastruktūros plėtros mastą. „Pažvelkite į karinę infrastruktūrą, kurią Rusija pastaraisiais metais stato. Ar visa tai skirta tik Ukrainai?“ – klausė jis.

Rusija nebetiki, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas sugebės priversti Ukrainą priimti taikos susitarimą Maskvai palankiomis sąlygomis, todėl po JAV rinkimų planuoja suintensyvinti smūgius Ukrainai. Apie tai, remdamasis informuotais šaltiniais, rašo „Bloomberg“. Leidinio duomenimis, jei po kadencijos vidurio rinkimų susilpnės D. Trumpo pozicijos, tai gali reikšmingai paveikti Rusijos karo prieš Ukrainą eigą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė besitikintis, kad kitą savaitę Abu Dabyje numatytos JAV inicijuotos Kyjivo ir Maskvos derybos atvers kelią jo susitikimui su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. „Tikimės, kad darbas šiuo formatu ir kiti mūsų diplomatiniai žingsniai atvers kelią trišaliam formatui lyderių lygiu“, – žurnalistams Berlyne sakė V. Zelenskis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Minsko tarptautinėje Eurazijos saugumo konferencijoje prakalbo apie Azijoje kuriamą atsvarą NATO ir apkaltino aljansą „pradėjus karą prieš Rusiją“. „Nepaisant visų garantijų, Vakarai pradėjo plėstis į rytus, visų pirma NATO, atvirai deklaruodama savo tikslą – sulaikyti Rusijos Federaciją.

Kremlius vis labiau artėja prie to, kad atvertų savo „naują akį“ į Europą. Remiantis pranešimais, Kaliningrade beveik baigtas statyti milžiniškas radaro kompleksas, skelbia „Deutsche Welle“ (DW). Žvelgiant iš viršaus, matyti trys išsiskleidžiančios šio milžiniško objekto atšakos, kurių kiekvienos ilgis viršija 500 metrų. Ši radaro stotis leis Rusijos kariuomenei aptikti lėktuvus, raketas ir laivus iki 3000 km atstumu.

Karo Ukrainoje stebėtojai praneša, kad antradienio naktį Ukraina dronais smogė naftos perdirbimo gamyklai Rusijos Jaroslavlyje. Tuo tarpu okupantų sostinės Maskvos meras Sergejus Sobianinas teigia, kad Rusija numušė 500 į Maskvą skridusių dronų. Anot Ukrainos OSINT kanalų, Jaroslavlio vietiniai gyventojai pranešė apie net kelis skirtingus gaisro židinius naftos perdirbimo gamykloje. „Telegram“ kanalas „Exilenova+“ pranešė, kad buvo smogta „Slavneft-YANOS“ naftos perdirbimo gamyklai.

Rusijos Solokovo aukštųjų technologijų ir inovacijų centre bei verslo mokykloje buvo atidaryta laboratorija, skirta tirti gyvenimo trukmės ilgėjimo poveikį valstybės politikai, ekonomikai ir darbo rinkai, rašo „Moscow Times“, remdamiesi „Vedomosti“. Su šiuo įvykiu susijusiame forume pasisakė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino dukra Marija Voroncova. Savo pasisakyme ji pareiškė, kad ilgaamžiškumą galima skirstyti į du etapus.

Rusijos smūgiai kaimui Ukrainos pietryčių Zaporižės srityje pirmadienį nusinešė mažiausiai 18 žmonių gyvybes, teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pavadinęs šį išpuolį „visiškai siaubingu“....

Rusijos valdžios institucijos parengė žaidimus darželinukams, kurių metu vaikams bus pasakojama apie Krymo „susijungimą“ su Rusija ir aiškinama, kodėl šio Ukrainos regiono aneksija yra teisinga ir pagrįsta. Apie tai rašo „Moscow Times“, remdamiesi „Sota“. Kokie „žaidimai“ laukia rusų darželinukų? Oficialiai skelbiama, kad žaidimų pagalba vaikai turėtų įtvirtinti įgytas teorines žinias.

Per telefoninį pokalbį su Donaldu Trumpu spalio 9 d. Vladimiras Putinas vėl aptarinėjo galimybę surengti trišalį susitikimą kartu su Xi Jinpingu Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikime lapkričio 18–19 d., pranešė „The Wall Street Journal“. Laikraščio šaltinio teigimu, V. Putinas tikisi „naujosios Jaltos“ — derybų dėl įtakos sferų padalijimo, analogiškų 1945 metų konferencijai.

Iš Rusijos kalėjimo išlaisvintas „The Wall Street Journal“ žurnalistas Evanas Gershkovichius Rusijos gyventojams pateikė niūrią — tačiau tuo pačiu ir daugelio žinomą — prognozę: per Putino valdymo metus šalyje susiformavo sistema, gebanti išgyventi savo kūrėją.

JAV ambasada Maskvoje šeštadienį pranešė, kad įspėjo Rusiją apie galimai planuojamą išpuolį sostinėje, o Rusijos FSB atsakė, kad gavo šį įspėjimą ir imasi atitinkamų veiksmų. JAV ambasada teigė, kad „žino apie realią grėsmę, kad Maskvos Carycino muziejuje-draustinyje gali įvykti incidentas, kurio metu gali būti daug aukų“. Rusijos FSB pranešė, kad gavo įspėjimą ir imasi „atitinkamų veiksmų“, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.

2021 metų gegužės 23 dieną iš Atėnų į Vilnių skridusio „Ryanair“ lėktuvo priverstinis nutupdymas Minske tapo tarptautiniu skandalu. Šio įvykio liudininkė ir viena iš „Černa kniga Belarusi“ (ČKB) („Juodoji Baltarusijos knyga“) kūrėjų Sofija Sapega atvirai prabilo apie tą dieną patirtą šoką, bendravimą su Ramanu Protasevičiumi ir vėlesnius išbandymus KGB bei izoliatoriuje.

Nors po Jevgenijaus Prigožino nužudymo Rusijos valdžia perėmė jo privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinius į savo rankas, įtraukdama juos į Rusijos Afrikos korpusą, jo sūnus sugebėjo išsaugoti šeimos „verslą“ Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR). Padėjo jam šiame procese ne kas kitas, o CAR prezidentas Faustinas-Archange'as Touadéra, dienraščiui „The Wall Street Journal“ pasakojo diplomatai ir „Wagner“ veiklos tyrėjai.

Šeštadienio naktį Rusijos Kaliningrado srityje sutriko elektros tiekimas, o Baškirijos sostinės Ufos pramoniniame rajone, anot pranešimų, paskelbus perspėjimus dėl galimų Ukrainos dronų atakų pasigirdo sprogimai, informuoja „The Kyiv Independent“. Pasak vietos žiniasklaidos, Kaliningrado ir kelių aplinkinių miestų gyventojai pranešė, kad elektra dingo apie vidurnaktį.

Per Helovino šventę Baltuosiuose rūmuose tarp šventėje dalyvavusių vaikų pasirodė mergaitė, apsirengusi rusiškais tautiniais rūbais, ir berniukas, apsivilkęs sovietinę karinę uniformą, skelbia „European Pravda“. Vaikus Baltuosiuose rūmuose JAV prezidentas Donaldas Trumpas su žmona Melania Trump saldainiais vaišino ketvirtadienį, spalio 29 d. Prie D. Trumpo ir jo žmonos priėjo mergaitė, apsirengusi rusišku sarafanu ir kokošniku bei berniukas, vilkintis sovietinę karinę uniformą.

Elitinėje Maskvos gyvenvietėje Malyje Berežki (Rusija) nenustatyti asmenys išpaišė sieną name, kuris priklauso Kristinai Orbakaitei, skelbiama Rusijos informavimo priemonėse. Anksčiau buvo skelbiama, kad namas priklauso jos mamai Alai Pugačiovai, tačiau atstovų teigimu, namas priklauso lietuvių kilmės K. Orbakaitei. „Tai nėra Alos Borisovnos (Pugačiovos) namas, o Kristinos Orbakaitės. Pareiškimo (policijai) rašyti mes neplanuojame“, – TASS cituojama A. Pugačiovos padėjėja Jelena Čurpakova.

Spalio 29 d. ir naktį į spalio 30-ąją Ukrainos gynybos pajėgos smogė taktinės raketų sistemos „Iskander-M“ paleidimo įrenginiui Rusijos Federacijos Kursko srityje, taip pat Rusijos kariuomenės šaudmenų sandėliams, logistikos objektams ir remonto padaliniams.

Planuojamų trišalių derybų Abu Dabyje tema esą bus Rusijos ir Ukrainos saugumas pasibaigus karo veiksmams. Kaip praneša „RBC-Ukraine“, apie tai pareiškė Rusijos diktatoriaus padėjėjas Jurijus Ušakovas. „Reikia bent jau pereiti prie darbinio režimo, rasti tinkamų sąlyčio taškų, pradėti rimtai diskutuoti... Juolab kad būtent dabar mes ir iškėlėme šią temą“, – sakė J. Ušakovas.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas perspėjo Europos šalis neriboti laivybos Baltijos jūroje ir užsiminė apie galimą krizę, panašią į susidariusią Hormuzo sąsiauryje, tačiau pabrėžė, kad Maskva nenori karinės konfrontacijos su Europa, praneša naujienų portalas „The Statesman“. Ketvirtadienį Maskvoje kalbėdamasis su žurnalistais V. Putinas pareiškė, kad Rusija pasirengusi galimam konfliktui, tačiau tebėra atvira diplomatinių santykių su Europos valstybėmis atkūrimui.

Lenkijoje sulaikytas Rusijos pilietis, įtariamas veikla užsienio žvalgybos tarnybos naudai. Apie tai pranešė Žemutinės Silezijos vaivadijos policija, skelbia „RMF24“. Teisėsaugos duomenimis, 55 metų Rusijos pilietį policijos pareigūnai sulaikė Svidnicos mieste. Policija pranešė, kad vyras buvo sulaikytas fotografuojantis pro šalį važiuojančius traukinius ir miesto geležinkelių infrastruktūrą.

Ketvirtadienį dėl dronų atakos Rusijos Maskvos ir Sankt Peterburgo oro uostuose buvo atidėta arba atšaukta daugiau kaip 460 skrydžių, pranešė „Telegram“ kanalas ASTRA. Remdamasis portalo „airports.ru“ duomenimis, ASTRA suskaičiavo, kad daugiausia skrydžių sutrikimų buvo Vnukovo ir Šeremetjevo oro uostuose. Sutriko oro uostų veikla Leidinio „Fontanka“ duomenimis, lėktuvus, negalėjusius nusileisti Rusijos sostinėje, priėmė Pulkovo oro uostas.

Rusijos oro linijų „Rossija“ lėktuve, skridusiame iš Maskvos į Archangelską, artėjant prie nusileidimo suveikė gaisro signalizacija, praneša Rusijos naujienų portalas „Lenta“. Nurodoma, kad lėktuve buvo 78 keleiviai. Kaip praneša Rusijos žiniasklaida, remdamasis „Telegram“ kanalu „Shot“, incidentas įvyko bendrovės „Rossija“ orlaiviui „Superjet“ vykdant skrydį iš Maskvos į Archangelską.

Rusija intensyvina dienines atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą, siekdama priversti Kyjivą kapituliuoti artėjant žiemai, taip pat mėgina suskaldyti Europos valstybes ir pašalinti jas iš taikos derybų. Apie tai rašoma Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.

Ukrainos kariuomenė laikinai nutraukė atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas (NPG) po kelias savaites trukusio JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimo. Neoficiali pauzė gali tęstis iki JAV kadencijos vidurio rinkimų pabaigos arba net ilgiau – iki lapkričio pabaigos.

Ukrainos nacionalinės gvardijos specialiųjų operacijų centro „Omega“ dronų perėmėjų operatoriai Donecko srities padangėje aptiko ir atakavo Rusijos dronų nešėją „Molnija-13“. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė specialiųjų operacijų centras „Omega“. Pasak kariškių, Rusijos pajėgos dronus nešėjus naudoja FPV dronams gabenti arčiau fronto linijos, taip padidindamos jų veikimo nuotolį.

Naktį dronai atakavo Novokuibyševską Rusijos Samaros srityje. Po atakos vietinės naftos perdirbimo gamyklos (NPG), gaminančios degalus Rusijos aviacijai, teritorijoje kilo gaisras. Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi Rusijos leidiniu „ASTRA“, stebėsenos kanalu „Exilenova+“ ir Rusijos valdžios institucijų pareiškimais. Vietos gyventojai apie sprogimus ir veikiančią oro gynybą pranešė dar prieš paskelbiant regione pavojų. Oficialiai apie dronų atakos grėsmę paskelbta tik apie 6 val.

JAV veiksmai Rusijos atžvilgiu stiprina Kremliaus pozicijas ir tolina taikaus karo su Ukraina sprendimo perspektyvą. Apie tai rašo Prancūzijos leidinys „Le Monde“, skelbia UNIAN. Vienas iš pagrindinių Vašingtono ir Maskvos santykių atšilimo požymių tapo susitarimas dėl rusiško dyzelinio kuro tiekimo į JAV rinką. Spalio 23 d. pirmasis tanklaivis su 40 tūkstančių tonų kuro išplaukė į Niujorką.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi karui su Europa, skelbia TASS. V. Putinas pareiškė, kad Rusija „karo nenori“. „Daugelis Europoje ruošiasi karui su Rusija iki 2030 metų, o Rusija yra pasirengusi, tačiau karo nenori“, – cituojamas V. Putinas.

Maskvoje, Sankt Peterburge ir Ufoje šią parą buvo atidėta arba atšaukta daugiau nei 400 skrydžių, skelbia „Moscow Times“, remdamiesi „Baza“, „Fontanka“. Maskvos Šeremetjevo oro uoste buvo atidėta 149 skrydžių, o dar penki – atšaukti. Vnukovo oro uoste vėlavo 137 skrydžiai, o Domodedovo – 42, iš kurių vienas buvo atšauktas. Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostui teko priimti 16 lėktuvų dėl apribojimų sostinės oro erdvėje. Oro uoste buvo atšaukti šeši skrydžiai, o 57 – vėlavo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį išreiškė sielvartą dėl Rusijos drono smūgio į sausakimšą geležinkelio stoties peroną Ukrainoje. Anot jo, taikydamasi į civilius Maskva renkasi eskalacijos kelią. „Ką tik su dideliu sielvartu sužinojau, kad Rusijos reaktyvinis dronas smogė Dnipro geležinkelio stočiai, o padariniai – labai sunkūs“, – socialiniame tinkle „X“ parašė E. Macronas.

Spalio 29 d. dieną Rusijos kariuomenė surengė virtinę smūgių į civilinius objektus Dnipre, Černihive, Kremenčuke ir Zaporižioje. Per atakas žuvo ir buvo sužeista dešimtys žmonių, tarp jų – vaikų, rašo „RBC-Ukraine“. Spalio 29 d. apie 11 val. ryto priešas reaktyviniu dronu smogė Dnipro geležinkelio stočiai, kur stovėjo įprastas elektrinis traukinys ir keleivinis traukinys. Smūgis teko peronui, kuriame stovėjo keleivinis traukinys Nr.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per Didžiojo dvidešimtuko (G20) užsienio reikalų ministrų susitikimą Jungtinėse Amerikos Valstijose pasisakys prieš tarptautines sankcijas, ketvirtadienį pranešė Maskva. Rusija trečiadienį paskelbė, kad S. Lavrovas vyks į susitikimą Atlantoje, rengiamą spalio 30–31 d., prieš kitą mėnesį numatytas naujas Maskvos, Kyjivo ir Vašingtono derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

Rusijos okupantai ketvirtadienį, spalio 29 d., dronu smogė geležinkelio stočiai Dnipre. Šiuo metu pranešama apie 13 žuvusiųjų. „Siaubingas Rusijos smūgis geležinkelio stočiai Dnipre. Rusai dronu atakavo peroną, kuriame stovėjo įprastas priemiestinis elektrinis traukinys ir reguliariai kursuojantis keleivinis traukinys. Deja, šiuo metu žinoma apie 13 žuvusiųjų. Reiškiu užuojautą jų artimiesiems“, – nurodė valstybės vadovas.

Pchenjano remiamas Rusijos tarpininkų tinklas išnaudotojiškomis sąlygomis ir pažeidžiant Jungtinių Tautų (JT) sankcijas gabena Šiaurės Korėjos piliečius dirbti į Rusiją, įskaitant gamyklas, gaminančias Maskvai kare Ukrainoje reikalingą produkciją, pranešė žmogaus teisių grupė.

Spalio 29 d. Rusijos okupantai atakavo geležinkelio stotį Dnipro mieste. Naujausiais duomenimis, žuvo 13 žmonių. Apie tai pranešė miesto meras Borysas Filatovas savo „Facebook“ paskyroje ir vietos karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža „Telegram“ kanale. „Dnipre įvyko tragedija. Dronas smogė civiliniam elektriniam traukiniui. Daug žmonių žuvo. Daugybė sužeistųjų“, – parašė B. Filatovas. Pasak O. Hanžos, šiuo metu žinoma apie 13 žuvusiųjų.

Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahr Støre paprašė „Financial Times“ ištaisyti straipsnį apie pokalbį su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu. Apie tai jis pareiškė interviu metu televizijai „TV2“. Antradienį, spalio 27 d., J. Gahr Støre ir Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas telefonu kalbėjosi su V. Putinu. Pasak jų, pokalbio tikslas buvo išnagrinėti deeskalacijos galimybes ir sukurti europinį dialogo kanalą.

Rusijos invazijai į Ukrainą vis labiau slegiant valstybės finansus, vadovas Vladimiras Putinas ieško lėšų vyriausybei ir karui finansuoti. Jis siekia surinkti daugiau mokesčių iš ekonomikos, vis labiau orientuojamos į kariuomenės poreikius, civilių gyventojų reikmės nustumiamos į antrą planą. Ketvirtadienį Rusijos parlamentas, paprastai pritariantis Kremliaus sprendimams, svarstys 2027–2029 m. valstybės biudžetą. Kartu numatyta virtinė mokesčių didinimo priemonių.

JAV Demokratų partijos senatorius Richardas Blumenthalis perspėjo laivybos bendroves, gabenančias rusišką dyzeliną į Jungtines Valstijas, kad joms gresia teisinė atsakomybė. Kaip praneša naujienų portalas „Unian“, apie tai jis parašė socialiniame tinkle „X“. Senatorius pareiškė, kad rusiško kuro importas yra neteisėtas, ir paragino tanklaivius pakeisti kursą, kol dar ne vėlu.

Ketvirtadienio, spalio 29-osios, rytą dronai atakavo vieną didžiausių Rusijos chemijos kompleksų Baškortostane, gaminantį produkciją karinės pramonės sektoriui. Kaip praneša „The Moscow Times“, dronų taikiniu tapo Baškirijos sodos bendrovės gamykla. Po atakos virš jos ėmė kilti juodi dūmai. Ši gamykla yra vienas didžiausių Rusijos chemijos kompleksų. Šalyje jis užima pirmąją vietą pagal kalcinuotosios ir maistinės sodos gamybą.

Paliaubas, įvestas vykdant humanitarinę misiją Oleškuose, Chersono srityje, rusai naudoja savo daliniams pergrupuoti, kad galėtų kuo giliau smogti į dešinįjį Dnipro krantą. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos gynybos pajėgų vyresnysis leitenantas, šaukiniu Aleksas.

Kito trišalių derybų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą nutraukimo priklauso nuo padėties Artimuosiuose Rytuose. Tokį pareiškimą, kaip pranešė „Reuters“, pateikė Kremliaus diktatoriaus Vladimiro Putino padėjėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas. Kaip pažymėjo leidinys, jo žodžiai verčia abejoti, ar susitikimas įvyks lapkritį, kaip buvo siūlyta anksčiau. J. Ušakovas pažymėjo, kad Kremlius kol kas nepasiūlė konkrečios derybų datos.

JAV technologijų magnatas Elonas Muskas yra „tikras genijus“, nes į orbitą iškėlė tūkstančius palydovų, trečiadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kurio vadovaujama šalis siekia sukurti nuosavą palydovinio interneto tinklą.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pavadino JAV milijardierių Eloną Muską genijumi, skelbia rusų agentūra TASS. Jis trečiadienį pareiškė, kad Rusija palaiko ryšius su JAV kosmoso klausimais, o konkrečiai – su „Starlink“ vadovu E. Musku. „Tiek mes, tiek mūsų amerikiečių partneriai – mes tai vertiname ir, nepaisant visų politinio pobūdžio klausimų, glaudžiai bendradarbiaujame su jais. Dirba tiek mūsų „Roscosmos“, tiek kitos įmonės“, – cituojamas V. Putinas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį priėmė dešimtis Afrikos lyderių Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime – tai Maskvos pastangų išplėsti savo įtaką visame žemyne dalis.