Rusija

Šią savaitę, susitikimo Pekine metu, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aptarė galimybę tapti nemirtingais naudojant organų persodinimą. Vertėjas, kalbėdamas mandarinų kalba, perdavė V. Putino mintį, kad nuolatinis organų persodinimas galėtų padėti žmogui „jaunėti“ ir netgi atitolinti senėjimą neribotą laiką, su galimybe gyventi iki 150 metų.

Ukraina griežtai sureagavo į Kremliaus pasiūlymą surengti lyderių susitikimą Maskvoje. Pasak Užsienio reikalų ministerijos, Vladimiro Putino kvietimas – ne nuoširdus, o skirtas blokuoti realų dialogą. Dar daugiau, Maskvos reikalavimai dėl saugumo garantijų Rusijai po karo Kyjive vertinami kaip absurdiški. Pasiūlymas surengti Ukrainos ir Rusijos lyderių susitikimą Maskvoje nėra rimtas ir rodo, kad V. Putinas jam nepasirengęs.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis skeptiškiau vertina artimiausioje ateityje galimą Rusijos ir Ukrainos konflikto pabaigą bei asmeninio dviejų kariaujančių šalių lyderių susitikimo perspektyvas, praneša „NBC News“. Griežtas požiūris į D. Trumpo pastangas pasiekti taikos susitarimą pabrėžia, kiek jis nutolo nuo 2024 m. rinkimų kampanijos metu duotų pažadų. Tuomet jis tvirtino galėsiąs užbaigti karą per 24 valandas nuo įžengimo į pareigas.

2014 m. aneksavęs Krymą, Vladimiras Putinas, galimai įvykdė paskutinę savo tėvo valią, rašo žurnalistai Romanas Badaninas ir Michailas Rubinas knygoje „Caras savo asmeniu“. Anot jų, tai gali būti tiesiog legenda, bet kai kurios aplinkybės įrodo asmeninį V. Putino šeimos ryšį su Krymu. Anot knygos autorių, V. Putinas su keliais savo kolegomis iš Sankt Peterburgo aplankė tėvą 1999 m. vasarą, netrukus prieš jo mirtį.

Panašu, kad praradome Indiją ir Rusiją Kinijai, sako JAV prezidentas Donaldas Trumpas, rašo „Sky news“. Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas ir Indijos lyderis Narendra Modi šią savaitę vyko į Kiniją, kur dalyvavo eilėje susitikimų. N. Modi išvyko prieš trečiadienį Pekine vykusį karinį paradą, o V. Putinas buvo vienas iš Kinijos lyderio Xi Jinpingo garbės svečių, užėmęs svarbią vietą.

Tarptautinei žiniasklaidai skelbiant apie Baltųjų rūmų planus mažinti karinę paramą Europai, penktadienį išleistame straipsnyje CNN žurnalistas Stephenas Collinsonas teigia, kad Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas vėl laikosi vieningos pozicijos. Pasak jo, šių dviejų valstybių lyderiai įsitikinę, kad Ukrainoje nepavyko pasiekti taikos dėl Europos kaltės.

Rusijos kariai, dalyvavę kare Ukrainoje, paskatino proveržį galūnių protezų gamyboje, teigia Rusijos gynybos viceministrė Ana Civiliova. „Šiuo metu mes tikriausiai esame lyderiai šioje srityje“, – sakė ji Vladivostoke vykusioje konferencijoje. A. Civiliova, vartodama Rusijos terminą „speciali karinė operacija“, apibūdinantį invaziją į Ukrainą, teigė: „Būtent specialiosios karinės operacijos dalyviai leido mums pasiekti tokį aukštą lygį.

Neslūgstant įtampai su Rusija NATO rytiniame flange, Vokietija vadovauja didelėms karinėms pratyboms, kurių metu didžiausias dėmesys skiriamas karių ir įrangos perkėlimui į Lietuvą. Vokietijos karinė vadovybė kartu su Baltijos šalių ambasadoriais ir kitų šalių karininkais ketvirtadienį Rostoko uoste stebėjo, kaip keltas, pakrautas karine technika, iš uosto išplaukia į Klaipėdą, lydimas policijos, korvetės, minų tralerio ir sraigtasparnio.

Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimas yra būtinas siekiant užbaigti karą. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis žurnalistams po „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo, rašo „Unian“. „Tai ne noras, o būtinybė. Mes remiame jį bet kokiu formatu – ir trišaliu, ir dvišaliu. Manau, kad Rusija daro viską, jog atidėtų susitikimą. Amerikos partneriai mums pranešė, kad Putinas pakvietė mane į Maskvą. Jei nori, kad susitikimas neįvyktų, pakviesk mane į Maskvą.

Ketvirtadienį Rusija išsiuntė Estijos diplomatą, imdamasi atsakomųjų veiksmų, kai NATO šalis išsiuntė vieną iš Maskvos ambasados darbuotojų už kišimąsi į jos vidaus reikalus.  Talino ir didelės rytinės kaimynės santykiai prasti jau du dešimtmečius, tačiau pablogėjo dar labiau, kai Rusija 2022 m. užpuolė Ukrainą.

Per Rusijos ataką šiaurinėje Ukrainos dalyje ketvirtadienį žuvo du Danijos pabėgėlių reikalų tarybos misijos nariai, vykdę išminavimo darbus Maskvos pajėgų anksčiau okupuotoje teritorijoje, pranešė vietos gubernatorius. „Rusai tyčia taikėsi į Danijos pabėgėlių reikalų tarybos humanitarinės išminavimo misijos darbuotojus (...) žinoma, kad žuvo du žmonės“, – socialiniame tinkle parašė Černihivo srities vadovas Vjačeslavas Čausas.

Ketvirtadienį Rusija pareiškė, kad dėl Ukrainoje sužeistų kareivių skaičiaus ji tapo pasauline protezų gamybos lydere.  Maskva kaip didžiausią paslaptį saugo kare prieš Ukrainą žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių ir retai atskleidžia informaciją apie aukas, tačiau nepriklausomi vertinimai rodo, kad jų yra šimtai tūkstančių.

Iki šiol nerodytos hipergarsinės raketos, robotai vilkai, povandeniniai dronai ir 80 tūkstančių taikos balandžių – Pekinas surengė vieną didžiausių karinių paradų modernioje istorijoje. Kinijos autoritarinis lyderis kartu su Vladimiru Putinu dešinėje ir Šiaurės Korėjos diktatoriumi kairėje – aiškiau nei kada nors rodo Vakarams savo pretenzijas į pasaulio dominavimą ir primena ketinimus pulti Taivaną.

Kinija ketvirtadienį gynė savo sprendimą pakviesti Rusijos ir Šiaurės Korėjos vadovus į Antrojo pasaulinio karo minėjimo iškilmes Pekine po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino juos sąmokslu prieš Jungtines Valstijas. „Kinijos diplomatinių santykių plėtojimas su bet kuria šalimi niekada nėra nukreiptas prieš bet kurią trečiąją šalį“, – žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas.

Rusijos Krasnojarsko krašte esančiame Čeremšankos oro uoste vos kelios minutės nuo pakilimo avariniu būdu leidosi lėktuvas „Iljušin Il-76“, rašo „Onet“. Lėktuvas turėjo skristi į Ulan Udę, tačiau susidūrė su techninėmis problemomis. Dėl to įgula buvo priversta imtis veiksmų. Lėktuvas nulėkė nuo tako Įgulos nariai pastebėjo variklio gedimą ir nusprendė grįžti į oro uostą bei leistis avariniu būdu.

Dar viena Rusijos naftos bazė, šį kartą Orlovsko srityje, patyrė skaudžius ukrainiečių dronų smūgius. Baltieji rūmai skelbia, kad per rugpjūtį, dėl Kyjivo operacijos prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, rusiškos naftos perdirbimo apimtys sumažėjo net penktadaliu. Ukraina spaudžia Rusiją, o Europos lyderiai spaudžia Donaldą Trumpą pamiršti derybas su Vladimiru Putinu ir imtis griežtų priemonių prieš agresorę.

Donaldas Trumpas prisipažino, kad nesitikėjo, jog karą Ukrainoje bus taip sunku sustabdyti, rašoma portale UNIAN. JAV prezidentas vis dar tikisi konfliktą išspręsti diplomatiškai, nepaisant kylančių abejonių, ar Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio susitikimas išvis įvyks. „Aš tai stebėjau, mačiau ir kalbėjau apie tai su V. Putinu ir V. Zelenskiu. Kažkas turi įvykti, bet jie dar nėra tam pasirengę. Tačiau kažkas turi įvykti. Mes tai padarysime“, – sakė D. Trumpas.

Rusija atmetė kaltinimus dėl lėktuvo, kuriuo skrido Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, GPS sistemos sutrikdymo, praneša agentūra „Reuters“. Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova kaltinimus pavadino „melagiena ir paranoja“. Savaitės pradžioje skelbta, kad Europos Komisijos pirmininkę sekmadienį į Bulgariją skraidinęs užsakomasis lėktuvas, leisdamasis Plovdivo oro uoste, patyrė GPS signalo trikdžius.

Prieš keletą dienų Slovakija minėjo 1944 m. Slovakijos nacionalinio sukilimo metines – vieną iš trijų svarbiausių įvykių naujojoje Slovakijos istorijoje (kartu su Čekoslovakijos nepriklausomybės paskelbimu 1918 m. ir 1989 m. Aksomine revoliucija). Tačiau svarbu prisiminti ir tamsius istorijos puslapius, kai Pirmoji Slovakijos Respublika, vadovaujama Jozefo Tiso, prisijungė prie Adolfo Hitlerio. Šie tragiški ir gėdingi įvykiai Slovakijoje yra įspėjimas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė negirdėjęs apie filmą „Kremliaus burtininkas“, kuriame Jude'as Law suvaidino Rusijos lyderį ir kurio pasaulinė premjera įvyko Venecijos kino festivalyje. Ši prancūzų režisieriaus Olivier Assayaso juosta yra žvilgsnis į V. Putino karjerą išgalvoto politinio patarėjo Vadimo Baranovo akimis ir yra sukurta pagal tokio pat pavadinimo bestselerį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas įsakė Pentagonui pasirengti Rusijos ir Kinijos sulaikymui. Tuo pačiu metu Vašingtonas nesiekia konflikto su šiomis šalimis. Apie tai „Fox news“ pareiškė Pentagono vadovas Pete‘as Hegsethas, praneša „RBC-Ukraine“. P. Hegsethas taip pat pareiškė, kad karinis paradas Pekine, kuriame dalyvavo Kinijos, Rusijos ir Šiaurės Korėjos lyderiai ir buvo demonstruojami naujos kartos ginklai – praėjusios JAV administracijos silpnumo pasekme.

Pekine vykusiame parade atsitiktinai buvo išgirstas Kinijos ir Rusijos lyderių pokalbis apie ilgaamžiškumą. Putinas kalbėjo apie nemirtingumą, Xi Jinpingas – apie galimybę gyventi 150 metų. Xi Jinpingas ir Vladimiras Putinas Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno akivaizdoje prieš karinį paradą Pekine, skirtą 80-osioms Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinėms, kalbėjosi apie amžiną gyvenimą.

Kai praėjusio amžiaus 90-ųjų pabaigoje Vladimiras Putinas jau dirbo Maskvoje, jam reikėjo buto susitikimams su meiluže, ir Igoris Sečinas, kuris persikėlė į sostinę paskui savo viršininką, suteikė jam savo butą. Apie tai žurnalistams Romanui Badaninui ir Michailui Rubinui papasakojo buvęs artimas prezidento pažįstamas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas supyko, kad Kinija ėmė draugauti su jo draugais, sako CNN. Susitikimai Kinijoje ir buvo skirti suerzinti D. Trumpą, tai puikiai pavyko, pastebi leidinys. D. Trumpas antradienį išsiliejo socialinėse medijose. Jis apkaltino Kiniją, Rusiją ir Šiaurės Korėją kuriant sąmokslą prieš JAV. „Perduokite šilčiausius linkėjimus Vladimirui Putinui ir Kim Jong Unui, kol rezgate sąmokslą prieš Jungtines Amerikos Valstijas“, – žinutėje Kinijos lyderiui parašė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Rusija laukia JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito, praneša rusų propagandos agentūra TASS. „Apie tai pasakė mūsų šalies prezidentas po savo dalyvavimo viršūnių susitikime Aliaskoje. Jis padarė atitinkamus pareiškimus. Aš taip pat galiu jį pacituoti. Jis viešai pakvietė JAV prezidentą į Rusiją“, – cituojama ji.

Vladimiro Putino patarėjas, rusų diplomatas Jurijus Ušakovas sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo linkėjimus. D. Trumpas antradienį apkaltino Kinijos, Rusijos ir Šiaurės Korėjos lyderius sąmokslu prieš Jungtines Valstijas. „Perduokite šilčiausius linkėjimus Vladimirui Putinui ir Kim Jong Unui, kol rezgate sąmokslą prieš Jungtines Amerikos Valstijas“, – parašė jis. J. Ušakovas pareiškė, kad tikisi, jog tokie žodžiai buvo ironija.

Antradienį į Pekiną atvykęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su Kinijos vadovu Xi Jinpingu pasirašė apie 20 susitarimų, kurie, kaip pranešė Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“, pabrėžia tvirtus abiejų šalių tarpusavio santykius. Vienas jų – teisiškai įpareigojantis memorandumas dėl naujo dujotiekio per Mongoliją į Kiniją tiesimo. Apie tai Pekine paskelbė dujų milžinės „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris ir pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „galbūt yra didžiausias mūsų laikų karo nusikaltėlis“, duodamas interviu, kuris turėtų būti transliuojamas antradienio vakarą, pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. „Jis yra karo nusikaltėlis“, – transliuotojui „Sat.1“ sakė F. Merzas, kalbėdamas apie Kremliaus šeimininką. „Mes tiesiog turime aiškiai apibrėžti, kaip elgtis su karo nusikaltėliais. Vietos atlaidumui nėra“, – pridūrė jis.

Vokiečių saugumo tarnybos perspėja žmones netapti „vienkartiniais agentais“, augant susirūpinimui, kad Rusija gali panaudoti socialinius tinklus ieškodama, ką užverbuoti šnipinėjimui ir sabotažui Vokietijoje ar prieš ją. Vakarų pareigūnai kaltina Rusiją ir jos bendražygius surengus dešimtis išpuolių ir kitų incidentų visoje Europoje nuo 2022 metų, kai prasidėjo Maskvos plataus masto invazija į Ukrainą. Jie nerimauja, kad rizika didėja, nes vis dažniau naudojami neapmokyti diversantai.

Rusijos prezidentas vizito Kinijoje metu prabilo apie „beprecedenčius santykius“ ir džiaugėsi pasiektas susitarimais, tačiau vieno svarbiausių – bankų bendradarbiavimo – jam išsivežti nepavyko, rašoma „The Moscow Times“. Vladimiro Putino ir Xi Jinpingo derybos Pekine, po kurių Kremlius paskelbė apie 22 dokumentų pasirašymą, baigėsi be susitarimų dėl bankų bendradarbiavimo plėtros.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pagyrė Maskvai palankų Slovakijos ministrą pirmininką už „nepriklausomą“ šalies poziciją, o per susitikimą Kinijoje pasiūlė Bratislavai nutraukti dujų tiekimą Ukrainai. Savo promaskvietiška pozicija garsėjantis Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Ficas ne kartą kritikavo Kijevą ir stabdė sankcijas, kurias Europa Sąjunga norėjo pritaikyti Maskvai dėl šios invazijos į Ukrainą, teigdamas, kad jos kelia pavojų Slovakijos energetiniam saugumui.

Nuo rugsėjo 15 d. rusams, turintiems galiojantį pasą, nebereikės kreiptis dėl vizos, atvykstant į Kiniją, antradienį pranešė valstybinė Rusijos naujienų agentūra TASS.  Kinijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas TASS sakė, kad naujasis reglamentas, taikomas iki 30 dienų trukmės viešnagei, galios bandomuoju vienerių metų laikotarpiu.

Pekine viešintis Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas atsakė į nuogąstavimus, kad Rusija gali pulti kitas Europos valstybes, jei jai pavyks laimėti karą Ukrainoje, rašo „Sky news“. Kalbėdamas su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico, V. Putinas nurodė, kad Rusija neturi ketinimų nieko pulti ir pridūrė, kad tokie teiginiai yra „provokacija arba nekompetencija“. Europos baimė kyla iš kai kurių Kremliaus sluoksnių įsitikinimo, kad Rytų Europos šalys, kurios priklausė Sovietų Sąjungai, ...

Rusų energetikos milžinė „Gazprom“ ir kinų valstybinė kompanija CNPC antradienį pasirašė įpareigojantį susitarimą dėl dujotiekio „Sibiro galia 2“, kuriuo dujos iš Rusijos Jamalo telkinių per Mongoliją į Kiniją bus tiekiamos 30 metų, statybos, pranešė „Gazprom“ generalinis direktorius Aleksejus Mileris. Apie tai rašo portalas „The Kyiv Independent“. Sandoris buvo ilgai atidėliojamas dėl sunkių derybų dėl kainų ir kiekio. Tikimasi, kad naujuoju maršrutu bus tiekiama 50 mlrd.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį per susitikimą Pekine prieš didžiulį karinį paradą pareiškė Kinijos vadovui Xi Jinpingui, kad jų šalių ryšiai yra „beprecedenčio lygio“. Pasaulio lyderiai, įskaitant Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną, trečiadienį renkasi Kinijos sostinėje stebėti Pekino galios demonstravimo.

Rusija paprieštaravo JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginiams apie susitarimus dėl planuojamo trišalio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Rusijai nepavyko primesti Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) šalims narėms savo pozicijos dėl karo Ukrainoje. Tai yra nesėkmė Maskvai. Tai feisbuke pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija, ją cituoja „RBC-Ukraine“. Ukrainos užsienio reikalų ministerija sureagavo į tai, kad ŠBO viršūnių susitikimo, vykusio  baigiamojoje deklaracijoje nebuvo paminėtas Rusijos karas su Ukraina.

Vokietijos generolas Carstenas Breueris ramina, kad šiuo metu nėra požymių, jog Rusija ruoštųsi pulti NATO prisidengdama pratybomis „Zapad 2025“. Visgi sąjungininkai ragina išlikti budriems, nes jau po dviejų savaičių prasidės didelio masto Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos, per kurias Baltijos šalyse ir Lenkijoje bus sutelkta apie 40 tūkst. karių.

Trečiadienio naktį maždaug už 10 kilometrų nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajūrio rezidencijos, vadinamos „Putino rūmais“, kilęs miško gaisras sekmadienį buvo užgesintas, praneša portalas „Meduza“. Krasnodaro gubernatorius Venjaminas Kondratjevas informavo, kad gaisrą keturias dienas tramdė daugiau nei 500 žmonių, jiems, be kita ko, talkino du sraigtasparniai Mi-8. Netoli Putino rūmų siautė gaisras Skelbiama, kad gaisras kilo rugpjūčio 28 d. rytą, kai netoli Krinicos kaimo suduž...

Serbijos prezidentas antradienį vyks į Pekiną susitikti su Kinijos vadovu Xi Jinpingu ir Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir dalyvauti kariniame parade, kurio vengia dauguma Europos lyderių, pirmadienį patvirtino jo biuras.  Aleksandaras Vučičius per savo trijų dienų vizitą kartu su Irano, Šiaurės Korėjos ir Slovakijos – vienintelės kitos Europos šalies – vadovais dalyvaus renginyje Pekine, skirtame paminėti 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines.

Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen lėktuvas Bulgarijos oro uoste turėjo leistis naudodamas popierinius žemėlapius, skelbia „Financial Times“. Manoma, kad su incidentu susijusi Rusija – buvo atjungti GPS signalai oro uoste. Pilotai leidosi naudodami popierinius žemėlapius Sekmadienio popietę lėktuvas skraidino EK pirmininkę į Plovdivą. Lėktuvas prarado navigacijos ryšį artėjant prie miesto oro uosto.

Rusijoje daugiau nei pusšimtį metų veikiantis radijas UVB-76, liaudyje vadinamas „Žužalka“ (liet. „Šiugždesys“ arba „Dūzgiklis“, o angliškai – „The Buzzer“) jau daugelį metų kelia žmonių susidomėjimą. Rugpjūčio 31-ąj, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos lyderių susitikimo išvakarėse, vėl aktyvavosi ir perdavė koduotus pranešimus.

Baltarusijoje sekmadienį duotas startas pratyboms „Interaction 2025“, skelbia baltarusių agentūra „Belta“. Jose dalyvaus Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos šalys – Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Rusija, Tadžikistanas.

Rusijos okupuotų Ukrainos miestų paplūdimiai šią vasarą reklamuojami kaip „nauji kurortai“ – turistus vilioja pigios nakvynės, atnaujintos sovietinio stiliaus sanatorijos. Tačiau už reklamuojamo poilsio slepiasi karo žaizdos: Mariupolis vis dar sugriautas, gyventojai netenka savo būstų, o kelionės į šiuos regionus neatsiejamos nuo karinių patikros punktų ir nuolatinės okupacijos realybės.

Keturių dienų vizito Kinijoje metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar kartą pristatys savo idėją apie „daugiapolį pasaulį“. Tai jis atskleidė sekmadienį prieš išvykimą paskelbtame interviu. Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (SCO) viršūnių susitikime Tiandzine jis susitiks su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Naujienų agentūrai „Xinhua“ V. Putinas sakė besitikintis, kad susitikimas suteiks „papildomą galingą postūmį“ kuriant naują pasaulio tvarką.

„Politico“ pateikė penkių karų scenarijus, kurie gali išsipildyti per artimiausius penkerius metus. Tarp jų – galimas Rusijos karas prieš Baltijos šalis. Tekste vardijamos galimybės ir tikimybės, kokioms aplinkybėms susiklosčius karai galėtų prasidėti. „Naujų pasaulinių karų tikimybė yra didesnė, nei jūs manote“, – teigia teksto autorius Garrett M. Graff. Štai vietos, kurias, anot leidinio, reikia stebėti.

„Rosneft“ valdomoje naftos perdirbimo gamykloje Rusijoje, Kujbiševske, buvo sustabdytas darbas, skelbia „Reuters“. Darbas sustabdytas nuo rugpjūčio 28 d. po Ukrainos dronų atakų. Pasak šaltinių, per ataką buvo apgadinti abu pagrindiniai naftos perdirbimo įrenginiai gamykloje. Be to, buvo apgadinti ir kai kurie antriniai naftos perdirbimo įrenginiai. Gamykloje ką tik padarytas remontas Šaltiniai sako, kad gamykla buvo vos pradėjusi dirbti. Joje nuo liepos 1-osios vyko didelis remontas.

Maskva penktadienį sukritikavo Prancūzijos lyderį Emmanuelį Macroną už tai, ką pavadino „vulgariais įžeidimais“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Praėjusią savaitę interviu LCI transliuotojui davęs E. Macronas perspėjo Europos lyderius nepasitikėti V. Putinu ir pavadino jį plėšrūnu ir pabaisa. „Dėl savo paties išlikimo (jis) turi toliau ėsti (...) Tai reiškia, kad jis yra plėšrūnas, pabaisa prie mūsų vartų“, – kalbėjo E. Macronas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos sąjungininkai sutiko palaukti iki pirmadienio, kad pamatytų, ar Rusija yra pasirengusi dvišaliam susitikimui, rašo „Sky News“. Jei Rusija neparodys pasirengimo tokioms deryboms, Ukrainos prezidentas teigė, kad tikisi sąjungininkų atsako. Putinas „tyčiojasi iš taikos pastangų“ Jo komentarai pasirodė šiandien Kopenhagoje vykstančiame Europos gynybos ministrų susitikime, kuriame aptariama parama Ukrainai.