Rusija

Pasaulis atsiduria ant naujo branduolinio konflikto slenksčio – vėl tvyro Šaltojo karo nuotaikos. Vos po to, kai Vladimiras Putinas pasigyrė išbandęs naują branduolinę sistemą „Poseidon“, JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė Pentagonui pradėti savo ginklų bandymus. Ekspertai perspėja – prasideda nauja pavojinga ginklavimosi era, rašo CNN. „Aš įpareigojau Gynybos ministeriją pradėti mūsų branduolinio ginklo bandymus lygiomis sąlygomis su kitomis šalimis“, – pareiškė D. Trumpas.

Rusijos pajėgos surengė masinį smūgį prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą – viena iš atakų pataikė į Sloviansko šiluminę elektrinę. Žuvo mažiausiai du žmonės, dar keli buvo sužeisti, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Prieš kelias valandas rusai bombardavo Slovianskos šiluminę elektrinę, žuvo du žmonės. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, skelbia „Ukrinform“. „Prieš kelias valandas buvo smogta Sloviansko šiluminei elektrinei – smūgį sudavė Rusijos bombos.

Jungtinės Valstijos gali sukelti naują branduolinių įtampų bangą. „The New York Times“ skelbia, kad Donaldo Trumpo sprendimas atnaujinti branduolinių ginklų bandymus gali tapti pavojingu signalu Rusijai ir Kinijai – esą tai suteiktų joms visišką laisvę daryti tą patį. Ekspertai perspėja: toks žingsnis susilpnintų dešimtmečius galiojusį branduolinio neplatinimo režimą ir dar labiau pagilintų nepasitikėjimą tarp pasaulio galybių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis paneigė Rusijos teiginius, kad Pokrovsko miestas Donbase apsuptas. Generolas sakė apsilankęs fronto atkarpoje rytuose ir kalbėjęs su čia kovojančių dalinių vadais. Po daugiau kaip metus trunkančio puolimo rusų kariai iš pietų jau įsiveržė į Pokrovską; grėsmė kyla ir kaimyniniam Myrnohradui.

Rusijos smūgis Černihive apgadino televizijos bokštą – gyventojai raginami laikytis nuo jo atokiau. Po atakos miesto valdžia perspėja žmones nesilankyti 200 metrų spinduliu aplink konstrukciją, kol specialistai vertina jos būklę ir imasi stabilizavimo darbų. Dėl Rusijos kariuomenės smūgio Černihive buvo apgadintas televizijos bokštas.

Lenkų naikintuvai perėmė dar vieną Rusijos lėktuvą virš Baltijos jūros, ketvirtadienį pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operatyvinė vadovybė (DORSZ).  DORSZ socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad šio incidento metu buvo aktyvuoti turimi ištekliai ir pajėgumai.  „Buvo pasitelktos budinčios naikintuvų poros ir išankstinio perspėjimo lėktuvas, o antžeminės oro gynybos ir radiolokacinės žvalgybos sistemos pasiekė aukščiausią parengties lygį“, – sakoma DORSZ išplatintame pareiškime.

Žmonių, sužeistų per naktinę Rusijos ataką Zaporižioje, skaičius išaugo iki 23, tinkle „Telegram“ pranešė regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas. „Jau suskaičiuoti 23 žmonės, sužeisti per Rusijos ataką Zaporižioje, tarp jų – šeši vaikai. Sužeistųjų skaičius auga. Gydytojai visiems teikia pagalbą“, – sakė I. Fedorovas. Kaip skelbta anksčiau, per masinį bepiločių orlaivių ir raketų smūgį Zaporižioje buvo apgadinta 12 daugiabučių pastatų ir sunaikintas bendrabutis.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas įsakė savo kariuomenei kelioms valandoms sustabdyti karo veiksmus Ukrainoje, kad į mūšių zoną galėtų patekti užsienio žurnalistai. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, žiniasklaidos atstovams, tarp jų ir ukrainiečiams, bus leista apsilankyti Pokrovsko ir Kupjansko rajonuose, kur, Maskvos teigimu, apsuptos Ukrainos pajėgos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad Kinijos vaidmuo gali tapti lemiamas siekiant sustabdyti Rusijos bandymus tęsti karą. Po žvalgybos vadovo ataskaitos jis pareiškė, jog būtina įtraukti Pekiną į tarptautines pastangas, kad agresorė būtų priversta nutraukti karo veiksmus.

JAV sankcijų taikinyje atsidūrusi Rusijos naftos bendrovė „Lukoil“ parduos savo užsienio turtą tarptautiniam žaliavų prekybininkui „Gunvor“, rašo „Moscow Times“. Pastarasis pats pateikė pasiūlymą dėl pirkimo, pranešė bendrovė. „Pagrindinės sandorio sąlygos buvo iš anksto suderintos tarp šalių. „Lukoil“ savo ruožtu priėmė pasiūlymą, įsipareigodama nevykdyti derybų su kitais potencialiais pirkėjais“, – teigiama pranešime spaudai.

Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas eilinį kartą spjaudosi grasinimais Vakarams. Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas trečiadienį pareiškė, kad „Maskva bus ištrinta iš žemėlapio“, jei Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas nuspręstų pulti NATO valstybės narės sostinę. Interviu Belgijos laikraščiui „De Morgen“ T. Franckenas sulaukė klausimo, ar bijo, jog V. Putinas vieną dieną nuspręs paleisti raketą į Briuselį.

Zaporižioje spalio 29 d. vakarą nuaidėjo sprogimai. Pranešama apie elektros tiekimo sutrikimus. Vietos valdžia ragina gyventojus likti slėptuvėse tol, kol nepraeis pavojus. Spalio 29-osios vakarą Zaporižioje buvo girdimi sprogimai. Apie tai pranešė „24 kanal“, remdamasis Zaporižios srities karinės administracijos vadovu Ivanu Fedorovu. Apie 20.56 val. Ukrainos oro pajėgos perspėjo, kad priešo aviacija paleido bombas Zaporižios kryptimi. Praėjus vos kelioms minutėms, mieste nuaidėjo sprogimai.

Rusijos Sverdlovsko srityje vyras, kaltinamas žiauriai nužudęs savo draugę ir jos šešiametį sūnų, išvengė bausmės – pasirašęs sutartį išvyko kariauti. Sverdlovsko srityje, Rusijoje, 49 metų vietinis gyventojas, sulaikytas už žiaurų savo draugės ir jos mažamečio sūnaus nužudymą, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pasibaigus jo kardomajai priemonei, nuspręsta naujos netaikyti, nes vyras pasirašė sutartį ir išvyko į karą, rašo „Zerkalo“. Pranešama, kad nužudymas įvyko prieš metus.

Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas pareiškė, kad „Maskva bus ištrinta iš žemėlapio“, jei Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas nuspręstų pulti NATO valstybės narės sostinę, praneša „Ukrainska Pravda“. Interviu Belgijos laikraščiui „De Morgen“ T. Franckenas sulaukė klausimo, ar bijo, jog V. Putinas vieną dieną nuspręs paleisti raketą į Briuselį. Į tai ministras atsakė kategoriškai: „Ne, nes tuomet jis smogtų į NATO širdį, o mes Maskvą nušluotume nuo žemės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas toliau giriasi „stebuklingais“ Kremliaus ginklais. Šį kartą jis paskelbė apie tariamai sėkmingos branduolinės povandeninės sistemos „Poseidon“ bandymą, kurios galia, anot jo, „viršija net raketą Sarmat“. Tačiau karo ekspertas abejoja šiais teiginiais – anot jo, Maskva ir vėl siekia ne parodyti realią galią, o įbauginti Vakarus garsiais, bet menkai pagrįstais pareiškimais.

Vakarų šalių diplomatai trečiadienį Maskvoje pagerbė sovietmečio politinių represijų aukas. Jie tylėdami padėjo gėlių prie vadinamojo Solovecko akmens, skirto visų pirma Josifo Stalino valdymo aukoms. Akcijoje, be kitų, dalyvavo Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir ES ambasadoriai, pranešė naujienų agentūros AFP reporteriai. Nešini gėlėmis ir žvakutėmis, prie akmens atėjo ir rusų.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas pareiškė drąsią prognozę – karas Ukrainoje esą gali baigtis jau per artimiausius metus. Pasak specialiojo pasiuntinio Kirilo Dmitrijevo, Maskva „eina taikos link“ ir siekia užkirsti kelią platesniam konfliktui. Karas Ukrainoje, anot Rusijos prezidento specialiojo pasiuntinio Kirilo Dmitrijevo, baigsis per artimiausius metus.

Kremlius vėl meta kaltinimus Vakarams – pasak Rusijos atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, Europą apėmusi „militaristinė isterija“, kuri niekur nedings ir kelia vis didesnę grėsmę regiono saugumui. Tuo metu Maskva teigiamai vertina Donaldo Trumpo pastangas esą nuoširdžiai siekti taikos Ukrainoje. „Trumpas nuoširdžiai stengiasi padėti išspręsti konfliktą Ukrainoje, o tai vertiname kaip pozityvų ženklą“, – sakė D. Peskovas.

Žalią naftą iš Rusijos į Indiją turėjęs nugabenti tanklaivis apsisuko ir dreifavo Baltijos jūroje po to, kai JAV įvedė naujas sankcijas Rusijos naftos bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“, trečiadienį remdamasi „Bloomberg“ pranešė „The Moscow Times“. Pasak nepriklausomo Rusijos naujienų portalo, neįprastas laivo manevras, ko gero, atskleidė prastėjančią Rusijos naftos eksporto situaciją po naujų sankcijų, dėl kurių Indijos naftos perdirbėjai bent laikinai nustojo pirkti rusišką naftą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėl skleidžia melagingus teiginius apie karo eigą Ukrainoje. Jis pareiškė, esą Ukrainos kariuomenė yra apsupta Kupjanske ir Pokrovske, o Rusijos pajėgos neva kontroliuoja situaciją. Tokius žodžius cituoja Kremliaus žiniasklaida. Pasak V. Putino, „Kupjanske ir Krasnoarmejske [taip rusai vadina Pokrovską] priešas yra apsuptas“, skelbia UNIAN.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas skelbia, kad Rusija išbandė naują povandeninį aparatą „Poseidon“, rašo UNIAN. V. Putinas gyrėsi, kad aparato galingumas neva gerokai viršija jų „perspektyviausią tarpžemyninę raketą „Sarmat“, bei aiškino, kad analogų „Poreidon“ nėra. Anot jo, „Poseidon“ yra unikalus savo greičiu ir judėjimo gilumu, jo neįmanoma perimti.

Rusijos Kemerovo regione sprogo automobilis, kurį vairavo karo nusikaltėlis pulkininkas leitenantas Venjaminas Mazžerinas. Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos gynybos žvalgyba. Incidentas įvyko spalio 25 d. V. Mazžerinas tarnavo Rusijos nacionalinės gvardijos specialiajame OMON‘o padalinyje „Obereg“ Kemerovo regione.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pasiuntė žinutę Lietuvai. Kaip skelbia rusų propagandos agentūra TASS, M. Zacharova pareiškė, kad Maskva tikisi, jog Lietuva neblokuos Kaliningrado tranzito. „Niekas neturėtų abejoti, kad Rusijos Federacija bet kokiomis aplinkybėmis ir bet kokiomis sąlygomis užtikrins savo vakariausio regiono poreikius“, – pareiškė ji.

Rusijos kovinis sraigtasparnis „Ka-52“ buvo numuštas pačių rusų, kai šie bandė atremti Ukrainos dronų ataką Rusijos teritorijoje. Vienas iš Rusijos naikintuvų, palaikęs sraigtasparnį bepilote skraidykle, pradėjo į jį šaudyti, praneša „United24 Media“. Nuo 2022 m. tai jau penktasis atvejis, kai Rusijos pajėgos pačios numuša savo sraigtasparnius. „The Insider“ patvirtino, kad abu sraigtasparnio įgulos nariai žuvo per incidentą.

JAV žvalgybos agentūros nemato jokių ženklų, kad Rusija būtų pasirengusi eiti į kompromisą dėl Ukrainos, rašo „NBC News“. Atvirkščiai, Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas dabar yra dar labiau užsispyręs nei bet kada anksčiau. Žvalgyba perspėja: Putinas labiau nei bet kada pasiryžęs tęsti karą Anot žvalgybos, V. Putinas yra labiau nei bet kada anksčiau pasiryžęs tęsti karą Ukrainoje ir laimėti mūšio lauke.

Čeliabinsko srityje esanti Ašinsko metalurgijos gamykla (AMZ) – viena iš didžiausių Rusijos gynybos pramonės kompleksui skirtų specialių lydinių gamintojų – uždaro savo nerūdijančio plieno gamybos cechą ir atleidžia daugiau nei 300 darbuotojų.

Rusijoje pranešama apie dronų atakas, rašo „Ukrainska Pravda“. Skelbiama, kad virš Maskvos buvo numušti dronai, jie esą atakavo ir kitus regionus. Taip pat apribotas kai kurių oro uostų darbas. Rusijos institucijos praneša ir apie sprogimus naftos perdirbimo gamykloje. Rusai skelbia apie dronų atakas Maskvos meras Sergejus Sobianinas pranešė, kad virš Maskvos ir jos apylinkių buvo numušti septyni dronai.

JAV gali iš esmės pakeisti karo Ukrainoje eigą, jei ryžtųsi tvirtai veikti – suteiktų Ukrainai „Tomahawk“ raketų ir paremtų jos narystę NATO. Tokias įžvalgas išsakė buvęs Pentagono pareigūnas Josephas Bosco, teigdamas, kad Donaldas Trumpas, priešingai nei anksčiau, Vladimirą Putiną dabar mato ne kaip stiprų lyderį, o kaip nevykėlį, skelbia „The Hill“. Jis priminė, kad pastarosiomis savaitėmis JAV prezidentas D. Trumpas kelis kartus keitė savo politiką Ukrainos atžvilgiu.

Indijos valstybinė aeronautikos įmonė antradienį pranešė pasirašiusi sutartį su Rusijos orlaivių gamintoju, kuriam taikomos JAV ir Europos sankcijos, o tai gali papiktinti Naujojo Delio sąjungininkus Vakaruose. Bendrovė „Hindustan Aeronautics Limited“ (HAL) paskelbė apie sandorį su „United Aircraft Corporation“, pagal kurį pirmą kartą Indijoje bus gaminami civiliniai keleiviniai orlaiviai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas imasi naujų priemonių prieš Rusiją – Vašingtonas užtikrins, kad naujos griežtos naftos sankcijos būtų įgyvendintos, siekiant priversti Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo dėl karo Ukrainoje nutraukimo. Apie tai interviu agentūrai „Bloomberg“ sakė JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris. „Mes įvedėme šias sankcijas ir planuojame užtikrinti jų laikymąsi“, – sakė jis.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas kirto Vengrijos vadovui Viktorui Orbanui – anot jo, šis žavisi Maskva ir mėgdžioja Vladimiro Putino autoritarinį valdymo modelį. D. Tuskas pabrėžė, kad toks kelias veda ne į pažangą, o į atsilikimą – ir priminė, kad Vengrija iš lyderės tapo viena skurdžiausių Europos Sąjungos šalių.

Ukrainos pajėgos pasiekė svarbią pergalę fronte – išlaisvino Kučeriv Jaro kaimą Donecko srityje, kuris kelis mėnesius buvo rusų okupacijoje. Ekspertai pabrėžia, kad šis laimėjimas atskleidžia rimtas Rusijos puolimo strategijos spragas ir rodo, kaip Ukrainos kariuomenė, pasitelkusi modernius dronus bei išmanią taktiką, sugeba stabdyti gerokai gausesnes priešo pajėgas.

Praėjusią savaitę JAV įvestos sankcijos Rusijos naftos bendrovei „Rosneft“ neturės įtakos jos dukterinėms įmonėms Vokietijoje, antradienį pranešė vyriausybė. Šių dukterinių įmonių administravimą valstybė perėmė po to, kai prieš daugiau nei trejus metus Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Sankt Peterburgo teismas antradienį 18-metei gatvės muzikantei Dianai Loginovai skyrė 30 tūkst. rublių (322 eurų) baudą už „Rusijos kariuomenės diskreditavimą“, nes ji atliko dainą prieš karą, kurią sukūrė „užsienio agente“ laikoma atlikėja, praneša „The Moscow Times“. Lenino rajono teismas D. Loginovą pripažino kalta dėl to, kad ji gatvėje atliko užsienyje gyvenančios dainininkės Monetočka oficialiai neišleistą kuūrinį „Ty soldat“ (liet.

Kremlius teigia, kad Ukrainos fronto linijoje kovoja užsienio kariai ir grasina juos „sunaikinti“. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, jog Maskva esą stebi Prancūzijos planus dislokuoti karinį kontingentą Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad puolamieji dronai „Shahed“ dėl didelio jų skaičiaus ir modernizavimo tampa pavojingesni už balistines raketas.  „Shahed“ dronai jau tapo pavojingesni už balistines raketas. Balistines raketas mes  numušame ten, kur turime „Patriot“ sistemas. O kad tokiame aukštyje numuštume tokį didelį skaičių „Shahed“, turime naudoti viską. Dronus-perėmėjus, F-16, sraigtasparnius – naudojame viską. Ir daug priklauso nuo oro.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui šį savaitgalį paskelbė apie sėkmingą naujos branduolinės sparnuotosios raketos „Burevestnik“ galutinį bandymą. Naujienų agentūros AFP kalbinti ekspertai teigia, kad šių Vakarų oro gynybos sistemoms apeiti skirtų raketų strateginis poveikis kol kas greičiausiai bus ribotas.

Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms šioje srityje sumažino Maskvos pajėgumus 20 proc., pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, remdamasis Vakarų vyriausybių žvalgybos duomenimis. Pasak V. Zelenskio, daugiau kaip 90 proc. šių giluminių smūgių Rusijos teritorijoje buvo suduota Ukrainoje pagamintais tolimojo nuotolio ginklais. Jis teigė, kad Ukrainai reikia papildomos užsienio finansinės pagalbos, kad galėtų jų pagaminti daugiau.

Intensyvėjančios hibridinės atakos prieš NATO narę Lietuvą parodo didesnio masto strateginę nesėkmę, nes Vakarus „visiškai atgraso“ Rusija, interviu portalui „Kyiv Post“ pirmadienį sakė JAV atsargos generolas Philipas Breedlove'as. Jis pabrėžė, kad ši dinamika privalo keistis. Buvęs NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas (SACEUR) teigė, kad dabartinė Vakarų diplomatinė ir karinė laikysena yra iš esmės klaidinga, nes Maskva, pasak jo, anaiptol nėra suinteresuota taika. Anot Ph.

Praėjusio dešimtmečio pabaigoje savo beprotišku sprendimu dirbtinai pripūsti raumenis chemikalais išgarsėjęs rusas Kirilas Terjošinas, dar vadinamas „Ruki Bazuki“, susidūrė su baisiomis pasekmėmis. Viena iš jo „bazukų“ trūko, prasidėjo rankos puvimo procesas. Prieš beveik dešimtį metų K. Terjošinas pasididino savo rankas iki neadekvačių dydžių, siekdamas taip išpopuliarėti. Tuomet jis išties sulaukė daug dėmesio internete, buvo kviečiamas į populiarias televizijos laidas.

Aleksandras Lukašenka pavadino Lietuvos sienos uždarymą „beprotiška afera“. Apie tai jis pareiškė III Minsko tarptautinėje konferencijoje dėl Eurazijos saugumo, rašoma BelTA. Kremliaus parankinis Baltarusijoje pradėdamas kalbą susirinkusiesiems pareiškė, kad „ne visi (čia esantys) turėjo pasiekti Minską“. Anot jo, būtent šiuo, A. Lukašenkos komandos organizuojamos konferencijos svečių kelionių sutrikdymo, plano įgyvendinimu ir užsiėmusi visa Lietuva uždarydama sienas su Baltarusija.

Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu apkaltino Vakarus darant agresyvų spaudimą Rusijai ir bandant ją padalyti į dešimtis nepriklausomų valstybių, rašo „Moscow Times“. „Jų tikslas – mūsų šalies desuverinizavimas. Jie nori padalyti mūsų Tėvynę į dešimtis mažų valstybių, kad vėliau galėtų jas pavergti, išnaudoti ir panaudoti savo savanaudiškiems interesams“, – savo straipsnyje rašė S. Šoigu.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas pasisakė apie galimą V. Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą, skelbia „Kanal 24“. Susitikimas buvo planuojamas Vengrijoje, tačiau D. Trumpas jį atidėjo, netrukus įvedė sankcijų Rusijai. J. Ušakovas komentuodamas galimą V. Putino ir D. Trumpo susitikimą pareiškė, kad dėl jo „nėra jokių orientyrų“. Tačiau kartu J. Ušakovas pareiškė, kad Rusija išlieka „iš esmės pasirengusi“ susitikimui.

Pirmadienio vakarą Rusijos sostinėje Maskvoje vėl neramu, skelbia „Kanal 24“. Anot leidinio, socialinėse medijos plinta informacija, kad Maskvoje esą vėl girdėti sprogimai, tačiau oficialiai pranešama tik apie du numuštus dronus, skridusius link Maskvos. Kaip rašo minėtas kanalas, rusai neoficialiai skelbia, kad Maskvą vėl bandoma atakuoti dronais. Vis dėlto daug įrašų nėra, o oficialiai informacija taip pat neskelbiama, komentavo tik Rusijos sostinės meras Sergejus Sobianinas.

Čekijos vyriausybės atstovas teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praranda galimybę daryti įtaką Donaldui Trumpui – JAV lyderis esą nebenusileidžia Kremliaus vadovo manipuliacijoms ir netgi gali tapti tuo, kas privers V. Putiną sėsti prie derybų stalo. Tokią nuomonę naujienų agentūrai „Ukrinform“ išreiškė Čekijos vyriausybės įgaliotinis Ukrainos atstatymo klausimais Tomašas Kopečny.

Vietnamas slapta perka ginklus iš Rusijos – šį sprendimą, kaip teigiama, lėmė chaotiška JAV prezidento Donaldo Trumpo politika Hanojaus atžvilgiu. Nutekinti „Rostec“ dokumentai atskleidžia milijardinius sandorius ir sudėtingas mokėjimo schemas, kuriomis siekiama apeiti sankcijas Maskvai, rašo „The New York Times“. Žurnalistai išanalizavo apie 1 tūkst. Rusijos korporacijos „Rostec“ dokumentų, kuriuos gavo įsilaužėliai, ir atliko interviu su Vietnamo, JAV bei kitų šalių pareigūnais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas oficialiai nutraukė vieną iš paskutinių Šaltojo karo laikų branduolinio saugumo susitarimų su Jungtinėmis Valstijomis. Maskva atsisako įsipareigojimų dėl plutonio šalinimo, tuo dar labiau didindama įtampą su Vašingtonu ir silpnindama pasaulinę branduolinių ginklų kontrolės sistemą.

Rusijos energetikos ministras Sergejus Civiliovas sekmadienį pareiškė, kad vartotojų panika, naftos perdirbimo gamyklų techninė priežiūra ir sezoninė paklausa lėmė tai, kad šalyje nuo vasaros smarkiai pakilo degalų kainos, praneša „The Moscow Times“. Duomenys rodo, kad benzino kainos Rusijoje nuo metų pradžios padidėjo 11,6 proc.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį Kremliuje priėmęs Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrę Choe Son Hui sakė, kad Maskvos ir Pchenjano ryšiai vystosi taip, kaip planuota. Kremliaus paskyroje platformoje „Telegram“ paskelbtame įraše matyti, kaip V. Putinas pasveikina Choe Son Hui ir paspaudžia jai ranką. „Viskas vyksta pagal planą“ Tuomet V. Putinas sako: „Viskas vyksta pagal planą.