Rusija

Maskvos miesto teismas paleido keturis vairuotojus, kurių sunkvežimius Ukrainos saugumo tarnybos per operaciją „Voratinklis“ panaudojo paleisti dronus į Rusijos karinius aerodromus, remdamasis leidinio „Kommersant“ informacija praneša naujienų portalas „Meduza“. Rugsėjo 16 dieną vykusiame posėdyje teismas atmetė Tyrimų komiteto atstovo prašymą pratęsti Andrejaus Merkurjevo, Aleksandro Zaicevo, Michailo Riumino ir Sergejaus Kanurino suėmimą.

Rusija pradėjo proukrainietiškai nusiteikusių asmenų persekiojimo Vakarų šalyse, ypač JAV, kampaniją, remdamasi JAV Teisingumo departamento paskelbta informacija praneša naujienų agentūra BBC.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį paskelbė suteikusi specialų leidimą Rusijos lėktuvo skrydžiui, kad palengvintų rusų konsulato, kuris buvo uždarytas reaguojant į bandymą viename oro uoste įvykdyti dronų išpuolį, dėl kurio kaltinama Maskva, pareigūnų išvykimą, praneša agentūra dpa. Rusijos orlaivis Kelno / Bonos oro uoste nusileido trečiadienio rytą.

Europos Parlamentas (EP) paragino Europos Sąjungą ir jos valstybes nares pripažinti, kad hibridinės atakos gali būti laikomos karo forma, ir vietoje reagavimo į tokius veiksmus imtis aktyvaus jų atgrasymo, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas. Trečiadienį Strasbūre priimtą rezoliuciją dėl hibridinio karo bei ES teritorinio vientisumo ir svarbios infrastruktūros apsaugos saugumo ir gynybos srityje parėmė 470 europarlamentarų, 129 balsavo prieš, o 62 susilaikė.

Rusija perdavė Iranui žvalgybinę informaciją, kad šis galėtų veiksmingiau smogti JAV kariniams objektams Artimuosiuose Rytuose. Apie tai, remdamasis dviem JAV pareigūnais, praneša CNN. Žurnalistų duomenimis, Iranas iš Rusijos gaudavo, be kita ko, palydovinės žvalgybos duomenų, kurie vėliau, tikėtina, buvo naudojami taikiniams nustatyti ir smūgiams rengti. Tarp tokių taikinių leidinys mini strategiškai svarbią Princo Sultano oro pajėgų bazę Saudo Arabijoje, į kurią Iranas smogė kovo 27 dieną.

Juodosios jūros uostų veiklos sustabdymas, paralyžiavęs rusiškų grūdų eksportą ir palikęs ūkininkus be pajamų, sukėlė grėsmę žieminių kviečių sėjai. Žieminiai kviečiai sudaro apie du trečdalius viso kasmet Rusijoje nuimamo grūdų derliaus, skelbia „The Moscow Times“. Rugsėjo pradžioje Rusijos žemės ūkio gamintojai buvo apsėję 2,6 mln. hektarų žieminiais augalais, iš jų 2,4 mln. hektarų – kviečiais. Tai 25 proc.

Naftos perdirbimas sustabdytas Rusijos Syzranės ir Saratovo naftos perdirbimo gamyklose. Abi įmonės prieš kelias dienas buvo atakuotos Ukrainos, praneša „Reuters“. Syzranės ir Saratovo miestuose esančios naftos perdirbimo gamyklos po rugsėjį surengtų Ukrainos dronų atakų sustabdė naftos perdirbimą, rugsėjo 15 d. „Reuters“ pranešė trys šios pramonės šakos šaltiniai. Syzranės gamykla buvo sustabdyta antradienį, o Saratovo gamykla veiklą nutraukė praėjusį penktadienį.

Rusija turi „padėti ant stalo“ objektų, kurių Ukrainos kariuomenė neturėtų atakuoti pagal energetinių paliaubų susitarimą, sąrašą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Esame pasirengę energetinėms paliauboms, tačiau turime suprasti, ką tai reiškia Ukrainai. Putinui energetika – tai naftos ir dujų pardavimas. Mums energetika – tai elektra ir dujos mūsų žmonėms“, – interviu „CBS News“ sakė V. Zelenskis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pagrasino Europai dėl karo su Rusija. S. Lavrovas apkaltino Europą ruošiantis karui su Rusija ir planuojant puolimą bei pareiškė, kad Rusija ketinimų pulti neturi. S. Lavrovas pareiškė, kad karas būtų „visiškai kitoks karas, labai trumpas“. „Tikiuosi, kad šis įspėjimas bus išgirstas Europos sostinėse ir tose struktūrose, kurios šiuo metu bando vaizduoti save kaip vieningą Europą“, – cituojamas jis.

Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas medaliu „Už kovinius nuopelnus“ apdovanojo korvetės „Soobrazitelnyj“ vadą, kuris tarptautiniuose vandenyse netoli Gedserio apšaudė Danijos karinį sraigtasparnį, praneša leidinys „The Moscow Times“. Gynybos žinyba patikslino, kad medalis kariškiui įteiktas „už sumanius ir ryžtingus veiksmus užkertant kelią provokacijai“, kurią neva mėgino įvykdyti Danijos karalystės oro pajėgos.

JAV Teisingumo departamentas pateikė kaltinimus penkiems asmenims, dirbantiems Rusijos žvalgybos tarnybose ir vykdžiusiems išpuolius, žmogžudystes visame pasaulyje. Minimos JAV, Lietuva. Įtariama, kad tinklas mokėjo ir siūlė mokėti asmenims JAV ir kitur už operacijų vykdymo stebėjimą, žmogžudysčių vykdymą. Tinklas taip pat pavedė savo bendrininkams vykdyti teroro aktus prieš civilinę ir karinę infrastruktūrą Europos šalyse, kurios palaiko Ukrainą arba yra laikomos ją palaikančiomis.

Kare žuvo Rusijos vadovui Vladimirui Putinui apie Kostiantynivkos „užėmimą“ raportavęs ir prieš dvi savaites Rusijos didvyrio „Auksine žvaigžde“ apdovanotas generolas majoras Antonas Grunis, skelbia „Telegram“ kanalai. Apie Kazanės Suvorovo karo mokyklos absolvento Antono (KPK48 laida) žūtį rugsėjo 14 dieną pranešė „Telegram“ kanalas „Suvorovo brolija“. Prie įrašo buvo pridėta 4-osios atskirosios motorizuotųjų šaulių brigados vado, generolo majoro Antono Grunio nuotrauka.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad atsilieptų į Rusijos vadovo Vladimiro Putino ar Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo skambutį, jei toks pokalbis įvyktų. Apie tai ji kalbėjo interviu Suomijos transliuotojui „Yle“. Vis dėlto K. Kallas pabrėžė nepalaikanti dialogo su Rusija pradžios Maskvos sąlygomis. „Žinoma, kalbėsiu, jei atsiras tokia galimybė“, – sakė K. Kallas.

2024–2025 m. bulvių krizė, kai derlius sumažėjo 20 proc., kainos šoktelėjo iki rekordinių per pastaruosius 20 metų aukštumų, o Rusija, siekdama išvengti deficito, pradėjo masiškai importuoti bulves, be kita ko, iš Kinijos ir Mongolijos, artimiausiais mėnesiais gali pasikartoti. Pramoniniam bulvių auginimui skirti Rusijos pasėlių plotai šiemet sumažėjo iki mažiausio lygio per 18 metų – 277,8 tūkst. hektarų, rašo „AB-Centro“ analitikai.

Vakarų politikai ir diplomatai, vykstantys į Ukrainą, turėtų „blaiviai“ įvertinti tokios kelionės keliamą riziką, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova. Ji tai pareiškė praėjus dviem dienoms po to, kai Rusijos dronas vos per kelias minutes galėjo pataikyti į traukinį, kuriuo per Vakarų Ukrainą vyko Borisas Johnsonas ir buvęs Švedijos ministras pirmininkas.

Rusija antradienį pasmerkė Prancūzijos saugumo iniciatyvą įtraukti Europos šalis į savo branduolinį skydą, pavadindama tai beatodairiška politika, kuri kelia riziką Maskvai. „Žinoma, tai kelia mums pavojų. Ir, žinoma, privalome tai kontroliuoti“, – žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova po to, kai Suomija šią savaitę nusprendė prisijungti prie šio projekto.

Artimas Vladimirui Putinui Rusijos oligarchas Umaras Kremliovas finansavo vakarėlį po JAV prezidento vyresniojo sūnaus Donaldo Trumpo jaunesniojo vestuvių Bahamose.

Rusijos pajėgos neapsiribos reaktyviniais „Shahed“ dronais, kurių greitis šiuo metu siekia apie 500 km/val. Netrukus, galbūt jau po pusmečio, gali pasirodyti pigios sparnuotosios raketos, galinčios skristi 500–750 km/val. greičiu, pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas gynybos technologijų plėtros klausimais Serhijus „Flash“ Beskrestnovas.

Rusijos ambasadorius Danijoje antradienį pareiškė, esą Danijos karinis sraigtasparnis, į kurį Rusijos fregata Baltijos jūroje paleido dvi signalines raketas, vykdė „provokacinius veiksmus“. „Danijos pusės mėginimai sraigtasparnio provokacinius veiksmus prieš Rusijos fregatą aiškinti kaip „įprastą praktiką“ kelia didelį susirūpinimą dėl galimų tokio beatodairiškumo pasekmių“, – rašytiniame pareiškime naujienų agentūrai AFP teigė Rusijos ambasadorius Vladimiras Barbinas.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas laiške Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pažadėjo „nuolatinę paramą“ jo šaliai, teigdamas, kad Rusijos tęsiamas karas yra „šventas“, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, Šiaurės Korėja tapo svarbia Kremliaus sąjungininke, siunčiančia karius remti Maskvos karo pastangų mainais į ekonominę naudą ir karines technologijas, teigia analitikai.

Kasmetinis Valdajaus forumas dėl dronų grėsmės perkeliamas iš Sočio į Maskvos apylinkes, skelbia „Moscow Times“, remdamiesi „Financial Times“ (FT). Apie tai FT patvirtino keturi šaltiniai. Valdajaus forumas perkeliamas Pasak jų, perkėlimo pareikalavo Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino saugumo tarnyba. Iš pradžių 120 forumo svečių buvo pakviesti į Sočį, tačiau rugpjūčio mėnesį jiems buvo pranešta apie renginio vietos pakeitimą.

Baltarusijos vakarinėse žemėse rugsėjo 15 dieną prasideda vadovavimo ir štabo pratybos su Vakarinės operatyvinės vadovybės pajėgomis, pranešė Baltarusijos gynybos ministerija.

Vakarų Pamario vaivadijoje, Rusinovo paplūdimyje, rastas rusiškas žvalgybinis dronas – viena naujesnių „Gerbera“ tipo bepiločių orlaivių versijų, neoficialiai sužinojo RMF FM žurnalistas Kšyštofas Zasada. Aparatą, kuris greičiausiai priklauso Rusijos kariuomenei, iš Baltijos jūros ištraukė Lenkijos karinio jūrų laivyno kariai.

Rusijos smūgiai Ukrainos geležinkelių tinklui kas savaitę darosi vis stipresni, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė valstybinės operatorės vadovas, savaitgalį netoli sienos su Lenkija įvykus atakai prieš traukinį, kuriuo dažnai naudojasi diplomatai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją bandymu „suluošinti ekonomiką ir sugriauti žmonių gyvenimus“ stiprėjančiais smūgiais civilinei infrastruktūrai, įskaitant geležinkelius.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad konflikto atveju NATO galėtų „gana greitai“ nugalėti Rusiją, teigdamas, kad, kalbant apie oro pajėgas, Aljansas Maskvos atžvilgiu turi „triuškinantį pranašumą“, praneša naujienų portalas „TVP World“. R. Sikorskis šiuos komentarus išsakė penktadienį Kyjive vykusioje konferencijoje „Jaltos Europos strategija“. „Jei Rusija mus užpultų ir mes nusimestume pirštines, manau, kad Rusiją nugalėtume gana greitai“, – sakė jis, pridurd...

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis duodamas interviu JAV televizijai CNN pareiškė, kad Kremliaus vykdomas sabotažo ir hibridinių operacijų išplėtimas į Vokietiją bei Jungtinę Karalystę buvo esminė V. Putino klaida, galutinai įrodžiusi Vakarams, jog Rusijos agresija yra visos Europos krizė, reikalaujanti vieningo atsako.

Buvęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Davidas Petraeusas perspėjo, kad Moldova gali būti kitas Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino taikinys, pranešė „Ukrainska pravda“. Pasak D. Petraeuso, Moldova yra mažiau pasirengusi nei Baltijos šalys, seniai kalbančios apie galimą Rusijos invaziją. Be to, Moldova nėra NATO narė.  „Putinas nuolat bando atkurti Sovietų Sąjungą. Nemanau, kad Lietuva bus kita šalis.

Šeštadienį Ukrainoje žuvo Jungtinės Karalystės (JK) kariuomenės narys, pranešė šalies gynybos ministerija, kurią cituoja „Sky News“. Ministerijos teigimu, karys žuvo „per eismo įvykį“. Skelbiama, kad kario žūtis nebuvo susijusi su priešo veiksmais. Šeimos prašymas Gynybos ministerija pridūrė, kad, šeimos prašymu, daugiau informacijos bus paskelbta vėliau.

Kremlius palankiai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimą Ukrainai nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, pareiškė Rusijos vadovo Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja Rusijos „Interfax“. Pasak jo, Rusijos pusė palaiko raginimus Ukrainai susilaikyti nuo atakų prieš dyzelinio kuro gamybos objektus. „Žinoma, bet kokį raginimą Kyjivo režimui nutraukti smūgius civilinei ekonominei infrastruktūrai galima tik sveikinti“, – sakė D. Peskovas.

Buvęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Davidas Petraeusas nemano, kad kitas Rusijos taikinys būtų Lietuva. Anot jo, tai būtų Moldova. Jis taip pat pabrėžė, kad Europos šalys „nėra pasirengusios“, praneša „Clash Report“. „[Vladimiras] Putinas nuolat bando atkurti Sovietų Sąjungą. Ir nemanau, kad Lietuva bus kita eilėje. Kur kas labiau tikėtina, kad tai bus Moldova, nes ji šiuo atžvilgiu yra kur kas silpnesnė. Europos šalys nėra pasirengusios.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui paraginus Kyjivą nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo, ypač dyzelinio kuro, objektams, sureagavo Kremlius. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad tokiems raginimams „galima tik pritarti“. D. Trumpas pareiškė, kad degalų kainos auga tariamai dėl Ukrainos smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Jis teigia, kad paprašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nutraukti šiuos smūgius.

Maskva laiko Arkties regioną svarbia teritorija pasaulinės valstybių konkurencijos požiūriu, o padidėjęs aktyvumas, įskaitant raketų bandymus Tolimojoje Šiaurėje, tai patvirtina, pareiškė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas, kurią cituoja „Ukrinform“. Ji pažymėjo, kad Rusija „atkuria buvusias sovietines karines bazes, atlieka raketų bandymus, aiškiai parodydama, kad tai yra labai svarbi teritorija“. K. Kallas pridūrė, kad klimato kaita atveria naujus jūrų kelius, kurie tampa...

Jeigu agresorė Rusija užpultų Lenkiją, pastaroji ją greitai nugalėtų, sekmadienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Jis pažymėjo, kad Lenkija turi pranašumą prieš Rusiją aviacijos srityje, ir jei ji nustotų susilaikyti, Rusijos Federacija patirtų pralaimėjimą. Jis taip pat pakomentavo sėkmingus Ukrainos smūgius Rusijos Federacijai ir pridūrė, kad, jo nuomone, lenkų smūgiai būtų dar sėkmingesni.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas šiuo metu nėra suinteresuotas mažinti karo veiksmų intensyvumą kare prieš Ukrainą ir greičiausiai mano, kad išlaukęs per žiemą sustiprins savo pozicijas. Pasak „Ukrinform“, JAV senatorius, NATO stebėtojų grupės JAV Senate pirmininko pavaduotojas Thomas Tillisas tokią nuomonę išsakė interviu „Laisvės radijui“ per savo vizitą Ukrainoje.

Rusijos dronas sekmadienį smogė keleiviniam, važiavusiam iš Kyjivo į Varšuvą, tačiau niekas nenukentėjo, pranešė Varšuva ir Kyjivas. Ukrainos geležinkelių operatorius teigia, kad specialusis reisas, vežęs diplomatus, tarp kurių buvo ir buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, galėjo būti numatytas Rusijos dronų smūgio į Varšuvą važiuojantį traukinį taikinys, rašo „TVP World“ Maršrutu Kyjivas–Varšuva važiavęs traukinys buvo atakuotas sekmadienio rytą vos 2 km nuo ...

Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija sureagavo į Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio pareiškimą, kad NATO galės greitai nugalėti rusus.

Rusijoje gyvenantis kubietis Oemis Romagoza koordinavo Rusijos karinės žvalgybos GRU organizuotas teroro operacijas Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Rumunijoje, skelbia LRT Tyrimų skyrius. Tyrimo duomenimis, 2024 metais O. Romagoza socialiniuose tinkluose verbavo žmones, daugiausia Lotynų amerikiečius, siūlydamas jiems darbą Europoje. Lietuvoje su jo veikla siejamas bandymas Šiauliuose padegti Ukrainai skirtą įrangą gaminančios įmonės „TVC Solutions“ teritoriją.

Rugpjūčio 29 d. įsigaliojo vyriausybės nutarimas, įpareigojantis registruoti naminius paukščius, kupranugarius ir šiaurinius elnius. Dėl to rusai ėmė plūsti į valstybinių paslaugų centrus kartu su gyvomis vištomis, kol valdžios institucijos galiausiai paaiškino, kad gyvūnų niekur vežti nereikia.  Rusijos vyriausybės nutarimas, įpareigojantis vištų, kupranugarių, šiaurinių elnių ir kitų gyvūnų savininkus juos registruoti, įsigaliojo rugpjūčio 29-ąją.

Europos šalių karių įvedimas į Ukrainos teritoriją reikštų karą su Rusija, pareiškė Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas. „Dabar jie kalba apie tai, kad svarsto, kaip įvesti kariuomenę į Ukrainos teritoriją. Tai reiškia karą su Rusija“, – TASS cituoja jį. Tačiau būtent Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą dar 2022 m. vasarį. Rusija nuolat bando pateisinti savo kruviną agresiją prieš Ukrainą. Vakarų šalys remia Ukrainą.

Sankt Peterburgas tampa naujos degalų krizės Rusijoje bangos epicentru, skelbia „Moscow Times“. Degalinėse driekiasi kilometrinės eilės, degalų kolonėlės tuščios, o benzino pardavimui taikomi griežti apribojimai. Remiantis ekonomisto Janiso Klugės išanalizuotais paslaugos „GdeBenz“ duomenimis, rugsėjo 11 d. degalinių, kuriose benziną buvo galima įsigyti be eilės, skaičius nukrito žemiau 40 proc., nors dar rugpjūčio mėnesį jis siekė apie 90 proc.

Lėktuve, skridusiame iš Italijos Milano į JAV Niujorką, girta keleivė bandė atidaryti duris, rašo „Onet“. Vėliau keleivė užpuolė įgulos narę. Lėktuvas turėjo neplanuotai tūpti. Incidentas įvyko „United Airlines“ lėktuvo salone. „Boeing 777-200ER“ orlaivyje buvo 274 keleiviai ir 13 įgulos narių. Keleivė iš Rusijos iškėlė dramą lėktuve Aiškėja, kad siautėti lėktuve pradėjo 36-erių keleivė iš Rusijos. Ji skrydžio metu vartojo alkoholį ir reikalavo daugiau gėrimų.

Rusiją dėl dronų incidento Leipcigo oro uoste viešai apkaltinusi Vokietijos vyriausybė paskelbė apie virtinę atsakomųjų priemonių, be kita ko ir griežtesnius veiksmai prieš vadinamąjį Rusijos šešėlinį laivyną. Portalo „Deutsche Welle“ kalbinti ekspertai apžvelgia ligšiolinio Vokietijos neryžtingumo priežastis ir pabrėžia, kad griežtesnės priemonės neabejotinai susilpnintų Rusijos karo ekonomiką.

Rusijos okupantai rengia teroro aktus laikinai okupuotose teritorijose, kad galėtų apkaltinti Ukrainą ir pateisinti represijas prieš Ukrainos gyventojus. Apie tai praneša Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Lietuvos teritorija „atsidurs Rusijos branduolinio ginklo taikinyje“, jei šalis leis sąjungininkams savo teritorijoje dislokuoti branduolinius ginklus, skelbia TASS. Kremliaus atstovas spaudai pakomentavo Lietuvos Seimo planus žiemą priimti Konstitucijos pataisą ir iš jos išbraukti nuostatą, draudžiančią šalies teritorijoje dislokuoti masinio naikinimo ginklus.

Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau 1659 dienas, nors Vladimiras Putinas tikėjosi jį užbaigti per vieną ar dvi savaites. Dabar Rusijos vadovui lieka vis mažiau laiko ir galimybių pasiekti užsibrėžtus tikslus. Apie tai leidinio „The Hill“ skiltyje rašo į atsargą išėjęs JAV karinės žvalgybos karininkas Jonathanas Sweetas ir nacionalinio saugumo ekspertas Markas Tothas. Leidinys „The Economist“ anksčiau iškėlė prielaidą, kad V. Putinas nesėkmingą karo baigtį gali laikyti grėsme sau pačiam.

Rusija dėl kelių priežasčių turėtų labiau bijoti prarasti taiką nei karo. Kaip leidiniui „Washington Examiner“ rašo verslo strategė Jacqueline Cartier, pirmasis veiksnys yra teritorija. „Maskva ir toliau reikalauja teritorijų, kurių visiškai nekontroliuoja, o Kyjivas atsisako atiduoti suverenią teritoriją vien todėl, kad į ją pretenduoja Rusija. Istorija siūlo priemonių, leidžiančių atskirti neatidėliotiną būtinybę sustabdyti žudymą nuo nuolatinio teisinio sienų klausimo sureguliavimo.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas neplanuoja surengti atskiro dvišalio susitikimo su Vladimiru Putinu BRICS viršūnių susitikimo Naujajame Delyje metu. Apie tai pranešė Rusijos Federacijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas, rašo „Moscow Times“. „BRICS viršūnių susitikime Naujajame Delyje dvišalio susitikimo nenumatoma“, – cituojamas J. Ušakovas. Anot jo, V. Putinas ir Xi Jinpingas gali pasikalbėti užkulisiuose.

Rusijos Sankt Peterburge – nerimo ženklai. Miesto metro nuspręsta 9 stotis paruošti taip, kad jas būtų galima naudoti kaip civilines slėptuves, rašo „Moscow Times“. Rugsėjo 10 d. metro paskelbė konkursą rangovui. Jam teks nustatyti, kuriuos objektus reikės užbaigti statyti, kuriuos – aprūpinti papildoma įranga, o kuriuos – pritaikyti kaip apsauginius statinius.

Po rugsėjo 6 d. surengtos dronų atakos „Rosneft“ valdoma Riazanės naftos perdirbimo gamykla sustabdė veiklą. Kaip informuoja „Ukrinform“, apie tai pranešė agentūra „Reuters“, remdamasi dviem pramonės šaltiniais.