nato

Estija ir kitos sąjungininkės turėtų būti atviros aptarti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono išsakytą idėją dėl galimybės siųsti NATO karius į Ukrainą, mano Estija, skelbia „Voice of America“. Svarbiausi įvykiai: 12:20 | Estija ragina galvoti apie NATO karių siuntimą į Ukrainą Estijos užsienio reikalų viceministrė Küllike Sillaste-Elling mano, kad Vakarų šalys turėtų neatmesti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono siūlymo siųsti NATO karius į Ukrainą, skelbia „Voice ...

JK užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas ketvirtadienį pasakytoje kalboje paragino NATO partneres greitu metu priimti tvirtesnę nuostatą Vakarų gynybos politikos atžvilgiu ir pradėti skirti gynybai po 2,5 proc. BVP. D. Cameronas, kadaise ėjęs JK užsienio reikalų ministro pareigas, pasakė, kad šalys privalo imtis griežtesnių veiksmų, kad apsaugotų savo interesus nuo naujų grėsmių, įskaitant tas, kurias kelia Rusija ir Iranas. „Dalyvaujame valios mūšyje.

Karinio konflikto su Rusija atveju NATO pajėgoms teks neutralizuoti Kaliningradą, kad būtų išsaugotas strategiškai svarbus Suvalkų koridorius, pareiškė buvęs NATO pajėgų vadas Jamesas Stavridis.

Vakarų žvalgyba mano, kad Rusija siekia išnaudoti, jos vertinimu, „progą“ sustiprinti oro ir sausumos atakas prieš Ukrainą, rašo CNN. Anot leidinio, Rusija sieks pasinaudoti laiku, per kurį bus atvežti JAV skirti dideli kiekiai naujų ginklų ir šaudmenų, kad įtvirtintų savo pasiekimus Ukrainoje.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį sukritikavo NATO dėl „įžūlaus“ Kinijos ambasados Jugoslavijoje subombardavimo 1999 metais ir perspėjo, kad Pekinas „niekada neleis pasikartoti tokiai tragiškai istorijai“. Xi rašė Serbijos dienraštyje „Politika“ prieš vizitą į Serbijos sostinę Belgradą, kuris vėliau antradienį taps kita jo pirmojo vizito Europoje po COVID-19 pandemijos stotele.

 NATO galėtų dislokuoti 100 tūkst. karių kontingentą karo veiksmams prieš Rusiją, jei ši peržengtų vieną iš dviejų raudonųjų linijų, „Ukrinform“ duomenimis, apie tai pranešė Italijos laikraštis „La Repubblica“. „Pirmą kartą nuo karo pradžios NATO itin konfidencialiai ir be oficialių pranešimų nustatė bent dvi raudonąsias linijas, kurias peržengus galėtų įvykti tiesioginė intervencija į konfliktą Ukrainoje“, – rašoma leidinyje.

Maskva pagrasino atsakyti į, Kremliaus tvirtinimu, „konfrontacinius“ Lietuvos, Latvijos ir Estijos veiksmus. Rusija tradiciškai kaltina Baltijos šalis „priešiškumu“ dėl to, kad jos nutraukė didžiąją dalį ryšių su ja.

Susisiekimo ministerijos atstovai Briuselyje NATO pareigūnams penktadienį pristato strateginius Lietuvos karinio mobilumo projektus ir susisiekimo sistemos atsparumo didinimo iniciatyvų įgyvendinimą. Vizito metu ministerijos kanclerio Ramūno Dilbos vadovaujama delegacija susitiks su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju gynybos politikai ir planavimui, taip pat Aljanso pareigūnais, atsakingais už NATO veiklą atsparumo ir įgalinimo srityse.

NATO ketvirtadienį pasmerkė tai, ką pavadino kenkėjiška Rusijos veikla savo teritorijoje, ir pareiškė, kad tokie veiksmai kaip dezinformacija, sabotažas, smurtas ir kibernetinis kišimasis kelia grėsmę Aljanso saugumui. Šie incidentai yra dalis intensyvėjančios veiklos kampanijos, kurią Rusija vykdo visoje euroatlantinėje erdvėje, o NATO sąjungininkės „reiškia gilų susirūpinimą dėl Rusijos hibridinių veiksmų, kurie kelia grėsmę sąjungininkų saugumui“, sakoma NATO pareiškime.