Apie kontrolės spragas, nesaugių prekių suvaldymą bei realią situaciją prekybos centruose diskutuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorė Audronė Mikalauskienė ir „Rimi“ Viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė.
Ar maisto sauga Lietuvoje prastėja?
Mes, žurnalistai, pakankamai dažnai, beveik kiekvieną savaitę, gauname pranešimų apie tam tikrus produktus, kurie yra su svetimkūniais arba galimai užkrėsti. Kaip yra iš tiesų? Ar maisto sauga tikrai suprastėjo, lyginant su praėjusiais metais?
A. Mikalauskienė: Vertinant pastarųjų 4-erių metų duomenis, ženklaus skubių pranešimų apie nustatytus nesaugius produktus augimo nematome.
Nuo 2024 metų šis skaičius kasmet svyruoja tarp 280-300 pranešimų, tad ženklaus didėjimo tikrai nestebime.
Kokios rūšies nekokybiškų produktų pasitaiko dažniausiai? Ar tai gaminiai su svetimkūniais, ar užkrėsta produkcija?
A. Mikalauskienė: Dažniausiai nustatomos patogeninės bakterijos. Jos sudaro maždaug 73 proc. visų pranešimų apie nesaugius maisto produktus. Čia patektų salmonelės, listerijos ir visos kitos bakterijos, galinčios sukelti susirgimus.
Kokiais šaltiniais remdamiesi gaunate informaciją, kad parduotuvėse esantys produktai yra galimai nesaugūs?
A. Mikalauskienė: Turime mažiausiai 4-5 informacijos šaltinius. Didžiausią dalį, apie 60 proc., sudaro mūsų pačių atliekami tyrimai, tad mes patys sugeneruojame didžiąją dalį šių pranešimų. Taip pat per bendrą sistemą gauname skubių pranešimų iš kitų šalių apie mūsų rinkoje esančius nesaugius produktus.
Labai nemažą dalį, apie 30 proc., mums pateikia pačios prekybos ir gamybos įmonės. Jos, atlikusios savikontrolės tyrimus ir nustačiusios nesaugų produktą, informuoja mus, o mes šią informaciją skelbiame savo švieslentėje. Kiti, mažesnės apimties šaltiniai, yra vartotojų pranešimai arba įvykę ligų protrūkiai.
Kada vartotojai turėtų pranešti apie nekokybišką prekę tiesiai jums, o ne prekybos tinklams?
A. Mikalauskienė: Pirmiausia reikėtų kreiptis į prekybininką, nes įsigijus nekokybišką prekę, pavyzdžiui, jei ji sugedusi ar pasibaigęs tinkamumo vartoti terminas, pirmiausia reikia bandyti spręsti problemą su pardavėju. Tik tada, kai ginčo išspręsti nepavyksta, reikėtų kreiptis į mus.
Ar prekybos tinklai noriai jums praneša apie tokius atvejus? Atrodytų, kad tai gali pakenkti parduotuvės reputacijai.
A. Mikalauskienė: Mes tai vertiname kaip atsakingą ir sąžiningą verslą prieš klientą, kuriam rūpi vartotojų sauga. Tokie atvejai sudaro apie 30 proc. visų pranešimų. Šiais metais iš prekybos ir gamybos įmonių esame gavę apie 45 pranešimus.
Kokie buvo paskutiniai jūsų turimi pranešimai, kai klientai kreipėsi dėl nekokybiškų produktų?
L. Lesauskaitė-Remeikė: Įdomu tai, kad klientai labai retai kreipiasi teigdami, jog kažkas yra negerai, pavyzdžiui, kad jie užsikrėtė ar pasijuto blogai. Dažniausiai apie tokius atvejus mus įspėja institucijos arba mes patys nustatome pažeidimus vykdydami gausius savikontrolės tyrimus, kurie būna suplanuoti metams į priekį arba atliekami skubos tvarka. Taip pat mus įspėja gamintojai ir tiekėjai, kurie irgi atlieka savo tyrimus.
Tikrai nepamenu atvejo, kad pats pirkėjas būtų nusipirkęs prekę, suabejojęs jos kokybe ar net blogai pasijutęs ir dėl to kreipęsis – dažniausiai viską išaiškiname per savikontrolę. Mes su kolegomis pajuokaujame: kuo daugiau tikrini, tuo daugiau randi.
Žiūrime į tai kaip į teigiamą dalyką, rodantį, kad saugos sistema veikia. Jei atvejų nustatoma mažai, gali būti, kad tiesiog nepakankamai tikrinama arba neinformuojama apie tai, ką reikėtų pranešti.
„Rimi“ atstovė: dažniausiai problemas nustato ne pirkėjai
Kaip vyksta tas tikrinimas? Ar yra numatytos konkrečios prekių grupės, pavyzdžiui, mėsa ar pieno produktai, ir kokiu dažnumu tai atliekama?
L. Lesauskaitė-Remeikė: Tikrinimo dažnis yra labai didelis. Mes planuojame darbus metams į priekį, tad vien mūsų tinkle per metus atliekama keli šimtai patikrinimų, be to, yra gamintojų kontrolė.
Pasirašydami sutartis su tiekėjais, ypač jei tai mūsų privačios etiketės produktai, kurių asortimentą kasmet didiname, mes atliekame net auditus. Yra labai aiškūs ir griežti reglamentai, kokius standartus ir sąlygas tiekėjas turi atitikti, kad galėtume su juo bendradarbiauti. Jei randame pažeidimą, tą konkretų produktą pradedame tikrinti dar intensyviau ir keliame dar aukštesnius reikalavimus tiekėjams bei gamintojams. Daugiausia tokių atvejų sulaukiame mėsos, o tiksliau – vištienos sektoriuje.
Kodėl, jūsų manymu, pirkėjai taip vangiai kreipiasi į prekybos tinklus, nors informacijos apie nesaugius produktus pasitaiko?
L. Lesauskaitė-Remeikė: Yra keletas priežasčių. Viena vertus, nors žiniasklaidoje informacijos daug, ne visi skuba ją skaityti ar grąžinti prekes. Gyvename greitu tempu: nusiperkame, suvartojame ir pamirštame. Be to, džiugu, kad rimtų apsinuodijimų ar sveikatos sutrikimų pasitaiko retai.
Kita svarbi priežastis – tyrimai užtrunka. Pavyzdžiui, salmoneliozės tyrimas negali būti atliktas per kelias valandas ar dieną; tai gali užtrukti iki kelių savaičių. Kadangi šviežia mėsa galioja trumpai, dažnai nutinka taip, kad pranešimas apie atšaukimą pasirodo tada, kai prekės galiojimo laikas jau pasibaigęs, ji suvartota arba, geriausiu atveju, užšaldyta, tačiau užšaldymas šių bakterijų nepanaikina.
Kai kurie žmonės tiesiog numoja ranka, manydami, kad jei mėsą gerai termiškai apdorojo, tai nieko baisaus nenutiko. Visgi svarbu pabrėžti, kad žalios mėsos, ypač vištienos, vartoti griežtai nerekomenduojama. Dauguma žmonių tiesiog negauna informacijos arba žiūri į tai pro pirštus.
Gerbiama Audrone, kai pirkėjas kreipiasi į prekybos tinklą dėl nekokybiško produkto, ką jis turėtų nurodyti ir ko tikėtis?
A. Mikalauskienė: Reikėtų grąžinti patį produktą. Tada pardavėjui bus lengviau identifikuoti konkrečią partiją ir nustatyti, ar ji tikrai buvo nesaugi.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Lukašenka sako Kubiliui:
- Parduok Lietuvą.
Kubilius klausia:
-Su žmonėm, ar - be žmonių?
Lukašenka sako:
- Be žmonių.
Tada Kubilius sako:
- Tada dar reiks truputį palaukt.
PREKYBCENTRIAI NEBAUDŽIAMI NUODIJA ŽMONES APKRĖSTU MAISTU.
