Plačiau apie tai, kas laukia sveikatos sistemos, ar bus sprendžiamos aktualiausios problemos, tokios kaip ilgos eilės laukiant gydytojų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su Linu Kukuraičiu.
Iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios ministru buvote, dabar suktumėte į sveikatos apsaugos sritį. Kodėl keičiasi prioritetai ir planai?
L. Kukuraitis: Socialinės apsaugos ir darbo ministru buvau prieš 6-erius metus, visą kitą laiką dirbau Seime, būtent socialinės apsaugos, darbo ir užimtumo sferose. Kaip nutiko, kad demokratams socialdemokratai pasiūlė koalicinių derybų metu Sveikatos apsaugos ministeriją – atskira istorija ir man dar vis kyla klausimų, kodėl taip nutiko.
Mano vertinimu, pareigas einanti sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė gerai darbavosi viešojo sveikatos sektoriaus stiprinimo srityje.
Tai kodėl jos nepaliko? Jeigu žmogus puikiai dirba, kodėl nepalikti jos ministre?
L. Kukuraitis: Šis didelis klausimas man taip pat kyla. Gali būti, kad tai susiję su politine tapatybe – ji nepriklausė socialdemokratų politinei bendruomenei. Sprendžiant, kurias ministerijas atiduoti, turbūt lengviau atiduoti tas, kuriose nėra tavo partiečio, nepaisant to, kaip gerai jis ir jo komanda dirba.
Mes tikrai nustebome gavę šį pasiūlymą, net klausumėme, ar jūs tikrai norite tai padaryti. Atrodo, kad iš visų ministerijų, kurios priklauso socialdemokratams, Sveikatos apsaugos ministerijos komanda dirba gal net labiausiai pagal socialdemokratišką darbotvarkę, tačiau nutiko, kaip nutiko.
Demokratų bendruomenė, gavusi šį pasiūlymą, jį priėmė, aptarė ir pakvietė mane prisiimti atsakomybę. Norint vadovauti tokiai jautriai sričiai kaip Sveikatos apsaugos ministerija, reikia tiek politinės, tiek viešojo administravimo patirties – gebėjimo valdyti dideles sistemas, tokias kaip socialinio draudimo sistema, ministerija, jos pavaldžios įstaigos bei paslaugų sritis, kuria iš esmės remiasi tiek socialinė apsauga, tiek sveikatos apsauga. Ši patirtis yra būtina.
Aišku, visuomenėje yra klausimas, ar neturėtų būti specialistas medikas, kuris užimtų šią sritį. Mes turime suprasti, kad ministras privalo pažinti sistemą, bet nebūtinai turi gebėti daryti operacijas ar kitokias medicinines intervencijas, kad galėtų vadovauti šiai sistemai. Bet labai svarbu, kad išmanytų, kaip sistema veikia. Mano atėjimas ir mano sritis buvo paslaugų sritis, socialinių paslaugų kūrimo patirtis, vadovavimo ir vystymo. Sveikatos apsaugos sistemoje irgi praktiškai didžioji dalis sveikatos priežiūros remiasi paslaugomis.
Tai gal ministerijas verta sujungti – sveikatos apsaugos su socialinės apsaugos ir darbo ministerija? Reikėtų vieno ministro ir mažiau biurokratijos.
L. Kukuraitis: Tai yra iš tiesų labai rimtas politinis klausimas, vizijos klausimas – kai kurios šalys yra sujungusios. Pavyzdžiui, Estijoje yra Socialinių reikalų ministerija, kuriai priklauso socialiniai klausimai, socialinės apsaugos, darbo ir sveikatos klausimai. Ir ministras žiūri, kaip suderinti resursus, tam, kad tos dvi sistemos, ypač socialinės apsaugos, socialinių paslaugų ir sveikatos paslaugų, nedubliuotų, ką mes turime Lietuvoje.
Viena iš krypčių, kurios mes neaptarėme ir kurią norisi įgyvendinti per du metus – tai slaugos ir globos sistemų apjungimas. Dabar žmogus, prižiūrintis tėvus ar asmenį su negalia namuose ar stacionariuose įstaigose, tai pas tą žmogų gali ateiti iš vienos sistemos specialistai ir kitos, tarpusavyje nederinti veiksmų. Man atrodo nedovanotina, tiek valstybės resursų klausimu ir valdymu. Bet ir iš kitos pusės, pagalbos žmogui, kad problema būtų išspręsta. Kad specialistai sutartų ir padėtų užtikrinti tam žmogui ilgalaikę priežiūrą kartu, o ne kad žmogus pats žiūrėtų, kokių čia socialinių ar sveikatos paslaugų reikia. Tai turėtų būti vykdoma komandiškai.
Kaip jūs galvojate, ar gali būti, kad po kelerių metų mes turėsime šių ministerijų sujungimą?
L. Kukuraitis: Čia mano politinė ambicija kaip sveikatos apsaugos ministro, pažįstant vieną ir kitą sistemą, kad mes tai padarytume. Mano ambicija, kad mes tai padarytume. Tačiau tokio tarpusavio bendradarbiavimo reikia ir visose kitose srityse.
Opozicija ir dalis medikų kritiškai vertina pastaruoju metu priimtas reformas dėl priemokų uždraudimo ir apmokėjimų už paslaugas tvarkos. Kaip galvojate, ar tai buvo teisingi sprendimai, ar reikėtų kažką keisti šioje situacijoje?
L. Kukuraitis: Tai yra vienas iš labai svarbių ministrės Marijos Jakubauskienės sprendimų – atsisakyti priemokų. Jeigu ligonių kasos apmoka už paslaugą, žmogus neturi papildomai primokėti – šis sprendimas yra labai svarbus ir turi likti.
Taip pat priimtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų nukreipimas didesne dalimi į viešąjį sektorių, tam tikra prasme užšaldant lėšas privačiam sektoriui. Tokiu būdu užtikrinamas regioninis tinklas, kad būtinosios, bazinės paslaugos būtų regionuose arti žmonių. Mes to sieksime.
Kita vertus, privalome siekti kokybės sveikatos priežiūros sistemoje. Šeimos gydytojų grandis turi nuimti krūvį nuo antrinio lygmens, nes šiuo metu turime perteklinę hospitalizaciją. Mūsų interesas yra padėti šeimos gydytojams tai padaryti – mažinti biurokratiją, duoti reikiamus įrankius. Bendradarbiausime su šeimos gydytojų bendruomene, siekdami juos maksimaliai įgalinti.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
