„Mane asmeniškai ir mūsų bendruomenė tai nustebino. Nes tikrai galvojome, kad sveikatos apsaugos ministrė liks savo poste. Tikėjomės, kad bus mažiau permainų, reformų, nes jau įgyjamas kažkoks įdirbis, jau matome, kuria linkme einama ir vėl viskas iš naujo“, – apgailestavo Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) pirmininkė Rūta Kiršienė.
Nuogąstavo dėl tolesnių kolektyvinės šakos derybų
Profesinės sąjungos atstovė nuogąstavo, kaip patraukus dabartinę sveikatos apsaugos ministrę Marija Jakubauskienę toliau vyks kolektyvinės šakos derybos.
Pasak profesinės sąjungos atstovės, nuolatinės reformos atėjus naujai valdžiai vargina ir apibrėžtumo neduoda tiek medikams, tiek pacientams.
„Labai norisi stabilumo, pastovaus darbo, o dabar vėl kažkas keisis, vėl naujas ministras, jei kartu keisis ir viceministrai, vėl reikės kažkiek laiko įsivažiuoti“, – sakė R. Kiršienė.
Jos manymu, SAM tikrai nebuvo ta ministerija, kurios vadovas dirbo blogiausiai. „Kiek teko susidurti su ministre, tikrai kažkaip visada buvo bendraujama normaliai, pagarbiai tikrai atrodė, kad yra prasčiau dirbančių ministrų. Konkrečiai kalbant apie ministrę, kita kalba apie viceministrus“, – pridūrė R. Kiršienė.
Gudrus socialdemokratų planas?
Savo ruožtu Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos narė Auristida Gerliakienė neatmetė, kad toks ministerijų išmainymas – gudrus socialdemokratų ėjimas siekiant nusikratyti atsakomybės.
„Tai, kaip elgiasi socialdemokratų partija, manęs nestebina. Manau, kad ne iš labai geros valios buvo atiduotas šitas postas. Buvo nuveikta daug darbų ir jau turbūt patys mato, kad rezultatai nedžiugina ir tie pažadai niekada nebus įgyvendinti.
Problemos pradėtos spręsti ne nuo to galo, jie pradėjo įgyvendinti ne strategijos, o savo politinius šūkius ir tuo labai didžiavosi, bet rezultatas nedžiugins ne tik mūsų, bet ir turbūt daug kartų į priekį.
„Tikėjomės, kad bus mažiau permainų, reformų, nes jau įgyjamas kažkoks įdirbis, jau matome, kuria linkme einama ir vėl viskas iš naujo“, – sakė R. Kiršienė.
Tad buvo labai patogu atsisakyti šitos ministerijos perduodant ją koalicijos bendražygiams taip pasidalinant ir atsakomybę už tai, kas vyksta sveikatos sistemoje. Manau, kad demokratai turėtų labai atsargiai žengti kitus žingsnius galvojant apie savo reputaciją ir artėjančius rinkimus“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo ji.
Kalbėdama apie tai, ko galėtų imtis naujoji valdžia, pašnekovė svarstė, kad reikėtų kreipti žvilgsnį į tas problemas, kurios yra realiai sprendžiamos.
„Nuolat kalbu apie resursų – finansų, laiko, žmogiškų išteklių ir kompetencijų – trūkumą, tai kursą reikėtų kreipti šia linkme. Tačiau svarbiausia ir vienintelis dalykas, kuris apsaugotų sistemą nuo nuolatinių nepabaigiamų reformų yra Nacionalinis sveikatos susitarimas.
Jį verkiant reikia pasirašyti ir neliesti sveikatos sistemos su savo politiniais batų mindžiojimais. Nes bet kokie pasispardymai ir pasišokinėjimai žlugdo sistemą ir turi labai blogų pasekmių, kurių mes neišspręsime.
Nacionalinis susitarimas apsaugotų sistemą nuo visų šių politinių uraganų, nes jie nuniokoja taip, kad atstatymas kainuoja labai brangiai. Štai ir dabar svarstomos pataisos dėl rezidentūros vietų – manau, čia paskutinis vinis į sistemos kartą“, – komentavo A. Gerliakinė.
LMS valdybos narės manymu, sistemai buvo padaryta daug žalos. „Buvo atsisakyta mišrios sistemos, kuri veikė ir buvo priimta dar 1990 metais, kai bendrai veikia ir viešasis, ir privatus sektorius.
„Tad buvo labai patogu atsisakyti šitos ministerijos perduodant ją koalicijos bendražygiams taip pasidalinant ir atsakomybę už tai, kas vyksta sveikatos sistemoje“, – komentavo A. Gerliakienė.
Taip pat finansavimas buvo visas „nukapotas“ negavus realių garantijų, kad bus mokama į PSDF iš biudžetą už valstybės draudžiamuosius. Tai yra labai didelė grėsmė, ligoninės niekaip neišlipa iš skolų dėl to, kad neįmanoma padidinti finansavimo už teikiamas paslaugas.
Nuolatinis VLK pozicijos stiprinimas, kai ji gali ir priėminėti teisės aktus, ir tikrinti, ir interpretuoti, ir bausti, iškreipia galios pozicijas. Dabar dar ir sprendimas E. sveikatą atiduoti jos globon nėra labai geras sprendimas.
Ji pridūrė, kad tuo metu dėl šviežiai įsigaliojusio priemokų draudimo ketinama kreiptis į Konstitucinį teismą: „Šituo keliu bus bandoma stabdyti tuos teisės aktus, kurie įsigaliojo. Tikiuosi, kad turbūt ir komunikacija su socialiniais partneriais bus atgaivinta, kas visiškai iki šiol nevyko nevyko.“
M. Jakubauskienė: „Apmaudu“
Pats Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius neišdavė, kodėl demokratams buvo pasiūlyta būtent Sveikatos apsaugos ministerija. Dar sėdant prie derybų stalo tarp galimų keistinių ministerijų vadovų M. Jakubauskienė anksčiau nebuvo paminėta.
Pati ji neslėpė apmaudo dėl neužbaigtų darbų. „Gal truputį gaila, apmaudu, kad nepabaigėme gerų darbų. Pagreitį buvome paėmę gerą“, – žurnalistams Seime antradienį sakė sveikatos apsaugos ministrė.
„Žinote, pirmiausia esu dėkinga premjerei už pasitikėjimą, kad galėjau padirbėti dvidešimtoje Vyriausybėje. Turbūt naujas ateinantis premjeras labai legitymiai formuoja naują komandą, kur reikia naujų įgūdžių, naujų kompetencijų, kad būtų pasiekti tikslai. Tai strategiškai vertinu gerai“, – dėstė ji.
Pasak jos, priekaištų iš ją delegavusių socialdemokratų neišgirdusi, o pokyčius Vyriausybėje padiktavo koalicinės derybos. „Gavau trumpą informaciją apie pokyčius ir kvietimą pokalbiams vėliau. Tai turbūt bus ir daugiau paaiškinimų, – komentavo ji naujienų portalui tv3.lt.
Į politinius postus ateinama laikinai. Tas laikinumas gali būti ilgesnis arba trumpesnis. Tai imantis politinių atsakomybių esi pasirengęs įvairiems pokyčiams. Normalu, kad formuojant naują vyriausybės komandą keičiasi ir ministerijų komandos.“
Paklausta apie tolimesnius planus M. Jakubauskienė pirmiausia įvardijo poilsį, o vėliau spręsianti dėl tolimesnių darbų.
Galimas naujas ministras – Linas Kukuraitis
Paklausta, kaip vertinanti tarp galimų kandidatų į naujus SAM vadovus politikos kuluaruose minimą Liną Kukuraitį pašnekovė vylėsi, kad bendradarbiavimas su ministerija bus sklandesnis.
„Tikėkimės, kad su mumis bus kalbamasi. Aišku, dabar yra labai blogas laikas, nes vyksta derybos ir kažkaip norisi, kad tos derybos eitų jau ta linkme kuria einame, kad neprasidėtų vėl viskas iš naujo.
Todėl ir norėtume galų gale pasiekti Nacionalinį sveikatos susitarimą, kad keičiantis valdžiai vėl viskas iš naujo nesikeistų. Labiausiai norisi, kad atlyginimai stabiliai didėtų – bent jau mažiausiai uždirbantiems tiek gydytojams, tiek slaugytojams. Ko gero, labiausiai tikimės, kad būtų atsižvelgta į žmogų – tiek pacientą, tiek darbuotoją“, – sakė R. Kiršienė.
„Tikiuosi, kad jisai turės geros valios bendradarbiauti ir išklausyti socialinių partnerių įžvalgas ir nuomones, spėjimus ir kažkiek prasidės prie sistemos gerinimo“, – sakė A. Gerliakienė.
Pati M. Jakubauskienė apie L. Kukuraitį atsiliepė teigiamai. „Naują potencialų ministrą Liną Kukuraitį žinau, labai aukštos moralės, labai padorus žmogus. Sveikatos apsaugos ministerija, galvoju, kad bus saugiose, gerose, profesionaliose rankose. (...)
Su Linu Kukuraičiu mes jau susisiekėme ir susitarėme susitikti, perduoti darbus, aptarti, kas yra svarbu, kas nesvarbu, kur skirti dėmesį. Tai mes labai taikiai, nuosekliai ruošiamės bendradarbiauti ir tikiuosi, kad to, ko nepabaigėme, galės pabaigti naujas ministras“, – žurnalistams sakė ministrė.
Priemokų draudimas – ryžtingas sprendimas
Pasirodžius naujienai apie SAM vadovybės perkrovimą vertinimų apie ministrės darbo netruko pasipilti ir socialiniuose tinkluose.
Dalindamasis įžvalgomis VU Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius teigė, kad ministrė sąžiningai vykdė LSDP programą.
„Kartais man atrodė, kad ji, būdama nepartinė, dar didesnė socialdemokratė už kai kuriuos partijos narius. Priemokų panaikinimas buvo ryžtingas sprendimas, apie kurį daug kalbėjo, bet taip ir nesiryžo padaryti buvusios socialdemokratų vyriausybės.
Kita vertus, premjerės remiama ministrė rado kompromisą su didžiosiomis privačiomis įstaigomis ir PSDF durys privačiam sektoriui nebuvo užvertos, nors to ir reikalavo radikalūs kairieji.
Nepaisant to, kad nuo šiol VLK sutartys su naujomis nedidelėmis sveikatos priežiūros įstaigomis (vienoje tokioje ir aš dirbu) specializuotai pagalbai niekada nebebus sudaromos, visgi objektyviai manau, kad ministrės komanda siekė išsaugoti šiokį tokį viešojo ir privataus sektorių balansą“, – savo socialiniame tinkle dalinosi jis.
V. Kasiulevičius dalinosi, kad SAM taip pat nemažai nuveikė ir keičiantis patirtimi su Ukrainos kolegomis: „Viceministras Skirmantas Krunkaitis atliko milžinišką darbą ir daug gydytojų parsivežė reikalingų žinių, kurios taps neįkainuojamos, jeigu mus užgrius karas.“
Ministras iš Vilniaus – retas paukštis
Gydytojas sutiko, kad kritikuoti darbus lengviau, kai ministro nepažįsti asmeniškai.
„Stengiausi, kiek įmanoma, nekritikuoti ministrės ir jos komandos, nors nepritariau daliai sprendimų. Gal kiti pasakytų kitaip. Dabar manau, kad kolegos kauniečiai buvo teisūs man sakydami, kad „lengva tau kritikuoti mūsų ministrus, pamatysi, kai kada nors turėsite ministrą iš Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto“.
Iš tiesų, po Juozo Oleko tai tik antras atvejis, jeigu neklystu. Šiek tiek stebėdamas iš šono kasdienę kai kurių kolegų kritiką ministrei pagalvojau, kad norint išgyventi reikia iš tiesų turėti labai storą odą toje politikoje.
Pažįstu darbą baigiančią ministrę, kaip puikią dėstytoją ir mokslininkę, todėl visada sunku kritikuoti asmenį, kurį žinai, kaip sąžiningą žmogų, kurį mėgsta kolegos ir studentai. Dviejų metų pertrauka nėra per ilgas laikas sugrįžti į mokslą, pedagogiką. Ypač, jeigu su politika nėra pakeliui“, – linkėdamas sėkmės sakė profesorius.
Opozicijos kritika: neužtikrino dialogo ir paciento interesų
Tuo metu opozicijoje dirbanti konservatorė Jurgita Sejonienė taip pat negailėjo kritikos nueinančiai ministrei. Ji teigė, kad ministrė neužtikrino kokybiškos teisėkūros. Seimo narė vardijo pasigedusi numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo dėl esminių sveikatos sistemos pokyčių, visapusiško socialinių partnerių įtraukimas.
„Sistemingai nesilaikoma teisės aktų projektų derinimui nustatyto 10 d. d. termino, sprendimai priimami nesudarius pakankamo laiko susipažinti su siūlomais pakeitimais ir pateikti pastabas. (…) Teisės aktai buvo koreguojami ir keičiami itin dažnai, o tos pačios nuostatos pakartotinai tikslinamos per trumpą laikotarpį, kartais net per kelias dienas“, – socialiniame tinkle vardijo ji.
J. Sejonienės manymu, ministrė neužtikrino, kad paciento interesas ir pasirinkimas būtų svarbiausias sveikatos sistemos prioritetas
„Ministrė inicijavo priemokų už PSDF lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas ribojimą, palikdama pacientui pasirinkimą arba naudotis valstybės siūloma paslauga, arba visą paslaugos kainą apmokėti savo lėšomis.
Ministrė inicijavo teisės aktų pakeitimus, kuriais buvo siekiama suteikti prioritetą viešosioms gydymo įstaigoms sudarant sutartis su Valstybine ligonių kasa, taip ribojant pacientų galimybes valstybės kompensuojamas paslaugas gauti privačiose gydymo įstaigose“, – vardijo parlamentarė.
Politikės manymu, Ministrė supriešino ministeriją su sveikatos bendruomene ir yra praradusi reikšmingos dalies sveikatos sektoriaus pasitikėjimą, taip pat savo politiniais sprendimais sukėlė didelį neapibrėžtumą sveikatos sistemoje.
„Ministrė sveikatos politiką grindė kontrole, sankcijomis ir baudimu, o ne pasitikėjimu bei partneryste“, – savo nuomone dalinosi J. Sejonienė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
