Kasdien vis nauji skandalai, kylantys Lietuvoje, užmarštin nugramzdina senuosius. Tačiau sukčiavimo atvejus elektroninėje erdvėje ilgai prisimena nuo sukčių nukentėję piliečiai. Skandalų būta įvairių. Vieni skaudžiausių – netikrų elektroninių parduotuvių apgauti pirkėjai ir šimtatūkstantinės sumos, kurios vargu ar kada bus gražintos apgautiesiems. Faktas lieka faktu – terpė sukčiavimui panaudojant informacines technolgijas yra plati. Tačiau ar valstybinės ir teisėsaugos institucijos, kurios maitinamos iš deficitinio šalies biudžeto, daro bent menkiausius žingsnius prevencijos link? Pabandykime patikrinti šį faktą.
Žmonės perka elektroninėse parduotuvėse dėl daugelio priežasčių: neretai prekės būna pigesnės, apsipirkti patogu, parduotuvės veikia visą parą, be to – nereikia niekur vykti. Prekės pačios atkeliauja tiesiai į namus. Tačiau kaip atskirti tikrą parduotuvę nuo apgavikiškos? Kaip įsitikinti, kad užsisakius prekes ir sumokėjus pinigus pažadėtu laiku prekės ištiesų pasieks pirėkją? Juk įsigijus prekes, kurios bus pristatytos po kelių dienų ir negavus žadėtų prekių sukčiaus ir pėdos gali būti ataušusios...
Besižvalgant internete „užsuku“ į vieną elektroninę parduotuvę. Parduotuvė kaip parduotuvė, iš pirmo žvilgsnio – niekuo neišsiskirianti nuo šimtų kitų elektroninių parduotuvių. Tačiau skaitant publikuojamus tekstus apie apmokėjimą, prekių pristatymą ir grąžinimą ima kankinti nerimas – kažkas čia ne taip. Skiriasi tekstų apipavidalinimas, akis bado stiliaus ir spalvų kratinys, keistos nuorodos į išorines interneto svetaines, visisškai nesusijusias su minimos parduotuvės veikla. Bendras vaizdas primena internetinio meistrelio-pradinuko rezultatą. Kažkur širdyje ima kirbėti nerimas ir nutariu pasidomėti šia e-arduotuve rimčiau.
Parduotuvė skelbia, kad jos savininkė yra ponia, nurodanti savo vardą ir pavardę bei individualios veiklos pažymos numerį. Tačiau prekių grąžinimui nurodomas UAB pavadinimas ir adresas. Internetine apie šią UAB yra minima, kad ji vykdo statybos ir remonto darbus, tačiau niekur nenurodoma, kad turi bent kažką bendra su nagrinėjama e-parduotuve. Tai susitiprina mano įtarimus.
Interneto naršyklėje atsidarau Valstybinės mokesčių inspekcijos, kuri išduoda individualios veiklos pažymas, svetainę. Po ilgų ieškojimų aptinku, kad informacijos apie išduotas individualios veiklos pažymas niekur nėra. Yra verslo liudijimai, individualios įmonės, UAB, tačiau individualios veiklos – nėra. Skambinu nurodytais informaciniais telefonais (beje, kaip vėliau paaiškėjo gavus sąskaita už mobilujį ryšį - už šiuos skambučius teko mokėti papildomai atskiru tarifu. Būkite budrūs tie, kas kreipiasi į VMI telefonu – Jums tai kainuos papildomai!). Pabendravus su operatore, kuri turėtų konsultuoti mokesčių klausimais esu nukreipiamas pas kitą specialistą. Vėliau – dar pas vieną. Dar vėliau – pas skyriaus sekretorę. Nei vienas, iš su manimi bendravusių žmonių, negalėjo pasakyti ar VMI yra išdavusi individualios veiklos pažymą su mano paminėtu numeriu dėl labai paprastos priežasties – VMI sistema neturi paieškos pagal pažymos numerį. Beveik valandą prabendravus telefonu pavyko išsiaiškinti tik vieną faktą – ponia su paminėtu vardu ir pavarde nėra gavusi jokios individualios veiklos pažymos. Bent už tiek dėkui.
Mano nerimo tai neišsklaido, o tik sustiprina. Imu toliau domėtis šia e-parduotuve. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos svetainėje taip pat nerandu nieko apie mano tiriamą e-parduotuvę. Apskritai nerandu jokio valstybinio registro internete, kuriame būtų teikiami duomenys apie elektronines parduotuves.
Imu domėtis detaliau. Interneto parduotuvė, kaip virtualus serveris ir jai priklausantis interneto vardas nėra priskirtas konkrečiam juridiniam ar fiziniam asmeniui – parduotuvė nuomojama, o informacija apie tikrąjį vardo savininką neskelbiama. Šiuo metu rinkoje tokią paslaugą gali įsigyti bet kas, turintis kelias dešimtis litų. Ir niekas apie tai nieko nesužinos – tiesiog internete atsiras dar viena e-parduotuvė, už kurią tarsi niekas nėra atsakingas, nes net neaišku kam ji ištiesų priklauso.
Kol kas – jokios informacijos. Mano akį patraukia dar vienas įdomus šios parduotuvės faktas: už pirkinius siūloma atsiskaityti pasinaudojus mikromokėjimų sistema mokėjimai.lt. Ši įmonė skelbia jos paslaugomis besinaudojančių klientų - svetainių (tame tarpe elektroninių parduotuvių) sąrašą. Tačiau fakto apie tai, kad man įtarimą kelianti e-parduotuvė yra mokėjimai.lt klientė – nėra. Pabandžius įsigyti prekes atsiskaitant mokėjimai.lt paslauga nepavyksta: e-parduotuvės sistema praneša apie klaidą ir pasiūlo sumokėti pinigus pervedant juos tiesiogiai į fizinio asmens sąskaitą. Tuo metu pasidaro baisu, mat prisimenu praėjusių metų skandalą, kuomet norėdami įsigyti technikos pigiau žmonės nukentėjo pervesdami pinigus į fizinio asmens sąskaitą.
Būdamas doras pilietis nutariu kreiptis į teisėsaugos institucijas su (mano manymu) pagrįstais įtarimais ir prašymu patikrinti ar ši e-parduotuvė nėra dar vienas bandymas sukčiauti ir apgauti galimus pirkėjus.
Elektroniniame laiške išdėstau visus faktus su konkrečiomis nuorodomis bei pavyzdžiais, prašau juos patikrinti ir informuoti mane raštu (elektroniniu paštu). Šį prašymą pateikiu elektroniniu paštu, nurodydamas savo kontaktinius duomenis. Laišką išsiunčiu policijai – Intelektualinės nuosavybės apsaugos skyriaus viršininkui, Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos viršininkui, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybai, Lietuvos Respublikos nacionaliniam elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padaliniui (CERT) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT). Tikiuosi, kad mano surinkta medžiaga bus naudinga kovojant su internetiniais sukčiais bei užsiimant nusikaltimų prevencija.
Tada prasideda įdomioji šios istorijos dalis. Visų pirma sulaukiu atsakymo iš CERT: “Jūsų nurodytu atveju galima įžvelgti nusikalstamą veiką. Šiuo atveju, siekiant užkardyti nusikalstamą veiką, turėtumėte kreiptis į į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybą Saltoniškių g. 19, 08105 Vilnius.".
Vėliau – skambučio iš policijos pareigūno su konkrečiu klausimu: “ar Jūs nukentėjote? Ne? Tuomet kreipkitės į mus, kai nukentėsite. Mes tiriame tik faktiškai įvykusius nusikaltimus".
Ir... stoja visiška tyla. Net praėjus daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, per kurias pagal įstatymą Valstybinės institucijos privalo pateikti atsakymą į piliečių klausimus, jokio atsakymo negaunu. Eilinis faktas ima grimzti užmarštin.
Apibendrinant šią istoriją man nevalingai kyla įvairūs klausimai. Kas Lietuvoje gina pirkėją elektroninėje erdvėje? Kas apsaugo trapų, savo kelią dar tik besiskinantį, elektroninį verslą nuo sukčių ir apgavikų? Kas gali atsakyti, ar viešai pateikiama informacija elektroninėje parduotuvėje yra tikra, teisėta ir kur tai galima pasitikrinti? Kas užsiima nusikaltimų prevencija? Ką ištiesų veikia ta armija pareigūnų bei biurokratų, besidangstantys po įmantriais pavadinimais skyrių, kuriems jie vadovauja arba kuriuose dirba?
Noriu tikėti, kad į šiuos klausimus bus kada nors atsakyta. Kad eilinis pilietis, nutaręs saugiai apsipirkti internete gaus priemones tame pačiame internete, kurių dėka galės atskirti tikruosius verslininkus nuo sukčių ir apgavikų. O kol kas belieka su karčia šypsena prisiminti visų sukčių tėvo Ostapo Benderio frazę “skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas".
Regimantas Danys
