Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra paskelbusi karą monopolijoms, politikai už neveiklumą keiksnoja Konkurencijos Tarybą (KT). Pastarosios narė Jūrate Šoviene priima ne visus priekaištus.
"Nepabijosiu būti nepopuliari, bet Lietuvoje kol kas į vartotojus žiūrima kaip į pilką, ne labai ką reiškiančia masę. Aš neneigiu, kad tam tikrais atvejais prekybos tinklai peržengia sąžiningos verslo praktikos ribas. Bet ar iš tikrųjų tiekėjus turi ginti valstybės institucija?", - pripažino KT atstovė.
- Ar tikrai Lietuvos ūkis laikytinas išskirtinai monopolizuotu? Kur daugiausia rinkos iškraipymų?
- Pirmiausiai reikia susitarti, ką mes vadiname „monopolija“, nes teisės aktuose tokia sąvoka apibrėžta nėra. Ekonomikos teorijoje monopoline įmone laikoma tokia, kuri viena viešpatauja rinkoje ir vartotojai/pirkėjai neturi jokio arba beveik jokio pasirinkimo. Lietuvoje tai įmonės valdančios infrastruktūrą/esminius išteklius, t.y. natūralios monopolijos arba gavusios išimtines teises, t.y. teisinės monopolijos, pvz., AB „Lietuvos paštas“, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas.
Rinkos susijusios su infrastruktūra (tinklu) savo esme yra natūralios monopolijos, nes kitą alternatyvų/konkuruojantį tinklą diegti ekonomiškai nenaudinga. Monopolio turėjimas užprogramuoja piktnaudžiavimo juo riziką. O pati savaime rinka, be abejo, tam užkirsti kelio negali. Dėl to dalis sektorių, kuriose veikia natūralios monopolijos yra reguliuojami (telekomunikacijų, energetikos, kt.) ir už konkurencijos užtikrinimą šiose srityse yra atsakingi reguliatoriai: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės tarnyba bei Ryšių reguliavimo tarnyba. Konkurencijos tarybos kompetencija šiose srityse yra gana menka.
Kas kita – nereguliuojamos rinkos, kuriose veikia dominuojančią padėtį, kai kuriais atvejais artimą monopolinei, užimantys ūkio subjektai.
- Gal paminėtumėte garsesnius savo pastarųjų metų tyrimus?
- Pastaruosius kelis metus esame tyrę šių dominuojančių ūkio subjektų elgesį. 2005 m. trečią kartą buvo nubausta AB „Mažeikių nafta“ už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi: įmonė siekė užkirsti kelią importui į Lietuvą, taikė ekonomiškai nepagrįstą kainodarą, diskriminavimo ir, aišku, galų gale, Lietuvos vartotojai pirko didesnėmis kainomis. 2006 m. trečią kartą tam tikri TEO LT, AB veiksmai kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi primetant nesąžiningas kainas ir tuo būdų ribojant konkurenciją bei nepagrįstai varžant kitų ūkio subjektų galimybės veikti mažmeninėse (ypač namų ūkių) plačiajuosčio interneto ryšio prieigos rinkose. 2007 m. nagrinėjome „Lietuvos pašto“ veiksmus: piktnaudžiaudama dominuojančia padėtimi įmonė taikė diskriminacinę kainodarą.
2007 m. KT nustatė, kad UAB „Vilniaus energija“, būdama esminių išteklių valdytoja, sutartyse su komunikacinių tunelių nuomininkais taikė nuomos tarifus, kurie buvo neproporcingi komunikaciniuose tuneliuose esančių komunikacijų užimamoms erdvėms, dėl ko komunikacinių tunelių nuomininkams buvo taikomos nesąžiningos kainos. 2008 m. esame du kartus baudę VĮ Tarptautinį Vilniaus oro uostą už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi atsisakant suteikti prieigą prie oro uosto infrastruktūros, reikalingos teikiant orlaivių aprūpinimo degalais paslaugas. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas be jokio objektyvaus pateisinimo vienu atveju atsisakė, o kitu – trukdė sudaryti galimybę ūkio subjektams naudotis oro uosto infrastruktūra ir tokiu būdu užkirto kelią konkurentų įėjimui į orlaivių aprūpinimo degalais rinkas.
- Ar, prezidentė, deklaruojanti numatomą karą su monopolijomis, siuntė kokių signalų ir pageidavimų jūsų institucijai?
- Vieši valstybės vadovės pareiškimai skirti konkrečiai institucijai jau ir yra signalas, kad reikia pasitempti.
Teisinių priemonių pakanka. O savikritiškai žiūrint į KT veiklą, manau, turėtume gana aiškiai išskirti prioritetines ir neprioritetines sritis, kadangi turimi pajėgumai akivaizdžiai nepakankami aprėpti viską ko iš mūsų nori ar tikisi....
Daugiau dėmesio bei turimų išteklių turėtume skirti kartelių tyrimams, atlikti jų daugiau bei operatyviau, vertinti juos taip, kad būtų pasiektas individualus bei bendras atgrasomasis poveikis. Nes tai yra didžiausią žalą vartotojams bei valstybei darantys pažeidimai. (Pateiksiu keletą skaičių: karteliai dirbtinai pakelia kainą vidutiniškai 50 procentų, dėl kartelių Europoje vartotojai kasmet patiria nuo 13 iki 36 milijardų eurų žalą, išaiškinama ne daugiau 10 procentų kartelių, civilinių bylų dėl žalos atlyginimo vienetai. Taigi, akivaizdu, kad karteliai mus apvagia.)
Be to, turėtume skirti didesnį dėmesį KT priimamų sprendimų aiškinimui visuomenei, skirti ypatingą dėmesį konkurencijos kultūros ugdymui: viešojo sektoriaus, ūkio subjektų, vartotojų švietimui, įskaitant ir kartelių prevenciją viešuosiuose pirkimuose. Kaip rodo praktika, būtinas ir teisėjų bei advokatų, dirbančių su konkurencijos bylomis švietimas.
Manau, kad KT turėtų būti operatyvesnė ir aktyvesnė nagrinėdama viešojo administravimo subjektų priimamus teisės aktus, kurie diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ir iškreipia konkurenciją rinkoje (KĮ 4 str. pažeidimai) bei aktyviau siekti užkirsti kelią tokiems pažeidimams. Be to, privalome patys tobulėti ir stengtis pritraukti bei išlaikyti kompetentingus specialistus.
- Rinkimų į Seimą kampanijos metu kai kurie politikai teigė, kad Taryba dirba pasyviai ir neefektyviai.
-Kritika yra naudinga, jeigu tas, kuris kritikuoja yra išmanantis. Tačiau, kai pasigirsta kritika ir netgi iš politikų lūpų, kad ..vaje, Konkurencijos taryba nubaudė už kartelį, taip negalima daryti, reikia sėsti ir susitarti, kas priimtina verslui tą, jis gali daryti. ...Tai tuomet, labai liūdna.
Dažnai pasigirsta raginimų „kažką daryti“ pieno sektoriuje, vaistų ir kituose sektoriuose, net siūlymai reguliuoti kainas, bei priekaištų, kad „KT ten nieko nedaro“.
Bandymas teisinėmis priemonėmis reguliuoti kainas, antkainius, kainos proporcijas tarp atskirų prekės tiekimo grandinės lygmenų galėtų būti žalingas vartotojams, kadangi nulemtų aukštesnes galutinio produkto kainas, mažesnį prekių pasirinkimą arba net pigesnių prekių deficitą.
Manyčiau, kad norint apsaugoti konkrečios grupės ūkio subjektų, pvz., pieno gamintojų, interesus, reikia ieškoti kitokių priemonių. Tai galėtų būti ūkininkų kooperacijos skatinimas, kadangi tokiu atveju padidėtų gamybos efektyvumas, sumažėtų gamybos kaštai. Juk šiuo metu vidutinis pieno ūkis Lietuvoje yra 3 karvės!
-Tarp Lietuvos didžiausių bėdų, susijusių su monopolijomis ir jų piktnaudžiavimais, politikų minimi energetikos, degalų prekybos, maisto produktais sektoriai. Kiek tai yra pagrįsta?
-Dėl kitų sektorių jau kalbėjau, plačiau pasisakysiu apie maisto produktų sektorių. Taip, dažnai girdime pasisakymus, kad prekybos tinklai spaudžia tiekėjus, ir pastaruosius reikia kažkaip ginti. Šiuo metu Ūkio ministerija derina Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą... Nepabijosiu būti nepopuliari, bet Lietuvoje kol kas į vartotojus žiūrima kaip į pilką, ne labai ką reiškiančia masę. Deja, bet dažnai užmirštame, kad konkurencija nėra savitikslis dalykas. Konkurencija yra konstitucinė vertybė dėl to, kad ji skatina progresą: įmonės varžydamosis dėl pirkėjų (vartotojų) siekia efektyviai panaudoti išteklius, pateikdamos kiek įmanoma platesnį kokybiškų prekių ar paslaugų asortimentą už labiausiai prieinamas kainas. Taigi, svarbiausia yra vartotojo interesai. Prekybos tinklas tik „spausdamas“ tiekėją galės konkuruoti su kitu prekybos tinklu ir pateikti vartotojui prekę kiek įmanoma geresniu kainos ir kokybės santykiu. Aš neneigiu, kad tam tikrais atvejais prekybos tinklai peržengia sąžiningos verslo praktikos ribas. Bet ar iš tikrųjų tiekėjus turi ginti valstybės institucija? Ar gindami tiekėjus specialiais įstatymais mes nepažeisime vartotojų interesų? Ar tikrai tiekėjų asociacijos išsėmė visas galimybes ginti savo narius – privačius ūkio subjektus teismuose?
- Jūsų metinėse ataskaitose matyti, kad daugiausia baudų į biudžetą surinkote 2005 m. Kas tai lėmė ir ar tai reiškia, kad konkurencijos pažeidimų vėliau mažėjo?
- 2005 m. buvo skirta 32 mln. bauda Mažeikių naftai. Tyrimų padarome ne mažiau, nemanau, kad pažeidimų sumažėjo.
TIK FAKTAI:
KT darbuotojų skaičius per pastaruosius metus praktiškai nekito (2005 m. dirbo 60 darbuotojų, 2006 m. – 63 (iš jų 46 valstybės tarnautojai), 2007 m. – 62 (45 valstybės tarnautojai), 2008 m. – 48 valstybės tarnautojai), tačiau darbo krūvis tiek atliekant tyrimus, tiek atstovaujant KT pozicijas teisme ženkliai padidėjo.
Šiuo metu Konkurencijos taryba atlieka 31 tyrimą, iš kurių 12 yra susiję su galimais Reklamos įstatymo pažeidimais, tiriami 9 galimi piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejais, 7 galimi draudžiami susitarimai (tiek horizontalūs, tiek ir vertikalūs), 2 įtariami viešojo administravimo subjektų pažeidimai (sprendimų, diskriminuojančių ar privilegijuojančių atskirus ūkio subjektus, priėmimas), bei 1 galimas koncentracijos teisės normų pažeidimas. Šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme vyksta 28 teisminiai procesai, susiję su Konkurencijos tarybos priimtais sprendimais.
Vadinamoji III Mažeikių naftos bylą teismas gražino papildomam tyrimui atlikti. Tyrimas šiuo metu vyksta. MN kreipėsi dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei dėl žalos padarytos KT veiksmais atlyginimo. Iš prašomų 13,4 mln. bylinėjimosi išlaidų MN buvo priteisti 8 tūkstančiai litų. Bei iš prašomos 4,7 mln. žalos atlyginimo pirmoje instancijoje nebuvo priteista 0 lt., tikimės, kad bylą sėkmingai baigsime ir LVATe. Šitie skaičiai šį bei tą parodo. Palyginimui: KT metinis biudžetas yra 3,8 mln.
