Kaip dienai X ruošiasi institucijos, rugsėjo 17 d. Vilniuje, konferencijoje „Atea Action. Code of Resilience“, diskutavo „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) verslo atsparumo direktorius Gediminas Šečkus, Lietuvos banko Atitikties ir rizikos valdymo skyriaus vadovas Ruslanas Turskis ir ESO Paslaugų tarnybos vadovė Agnė Domarkienė.
Ragina pasiruošti, jei dingtų elektra
Prasidėjus pilno masto karui Ukrainoje, rusai masiškai naikino energetikos infrastruktūrą, nes žinojo – sutrikdžius elektros tiekimą, valstybėje sustoja daug svarbių procesų.
Lietuvoje nereikėjo nė karo – pernai po kelių didelių audrų šimtai tūkstančių gyventojų kelias paras liko be elektros.
„Praeitais metais turėjome didelę audrą, be elektros energijos liko virš 400 tūkst. klientų, virš 400 tūkst. namų ūkių. Mums buvo gera proga pasipraktikuoti, pasižiūrėti, kiek mes galime mobilizuoti brigadų, žmonių, kurie galėtų išvažiuoti atstatinėti tinklą, kiek klientų mums paskambina“, – konferencijoje „Atea Action. Code of Resilience“ pasakojo A. Domarkienė.
„Gavome po 50 tūkst. skambučių per dieną, mobilizavome 700 žmonių, kurie išvažiavo atstatinėti tinklo“, – pridūrė ji.
Visgi elektros tiekimas per vieną dieną gali būti ir neastatytas, todėl ESO atstovė gyventojus ragina pasiruošti nenumatytiems atvejams.
„Gali taip nutikti, kad keletą parų teks pabūti be elektros energijos. Čia svarbu turėti tiek maisto, tiek vandens, tiek išorinių baterijų, jeigu yra galimybė – generatorių“, – pataria A. Domarkienė.
Atsakė, kodėl elektros linijos vis dar ne po žeme
A. Domarkienės teigimu, ESO nuolat konsultuojasi su ukrainiečiais, kokias priemones naudoti galimo karo metu: kaip apsisaugoti nuo dronų atakų ir pan. Taip pat, ar yra rezervas, kuris esant reikalui užtikrintų elektros tiekimą, kol bus atstatytos sugadintos arba sunaikintos elektros skirstymo tinklo dalys.
„Mums dar labai svarbu turėti ir rezervą. Tai reiškia, jeigu bus pažeista kažkokia dalis, kad galėtume greitai aktyvuoti rezervinius kelius ir tą rezervą turėti vietoje, kad atstatytume sugadintas tinklo dalis“, – kalbėjo A. Domarkienė.
Tuo metu iš auditorijos atėjo klausimas – kodėl per 35 metus Lietuva nesugebėjo susitvarkyti tinklo ir kabelius užkasti po žeme? A. Domarkienė patikino, kad tai yra vienas iš valstybės prioritetų, bet tam padaryti esą reikia daug pinigų ir laiko.
„Labai svarbu suprasti, kad elektros skirstymo tinklo apimtis yra labai didelė. Mes turime 121 tūkst. kilometrų linijų, iš kurių 37 proc. dabar yra sukabeliuota ir tas procentas yra didinamas. Mes turime planą 2000 papildomai sukabeliuoti per artimiausius keletą metų
Tačiau sukabeliuoti visą tinklą kainuotų 2,8 mlrd. eurų. Tai nei pinigų suma pakeliama tiek vartotojui, tiek operatoriui, nei resursų prasme tai būtų galima padaryti labai staigiai. Todėl nuosekliai mes žiūrime tas vietas, kurios labiausiai pažeidžiamos, tai yra miškingos vietos, ir jas kabeliuojame“, – sakė ESO Paslaugų tarnybos vadovė.
Pinigus leis išsigryninti ne visuose bankomatuose
Dingus elektrai, atsiskaityti kortelėmis bus beveik neįmanoma. Visgi R. Turskis patikina, kad pinigus laikyti bankuose yra saugu.
„Yra numatyti planai, kad net ir visiškai dingus elektrai dalis bankomatų (yra numatyta, kokia dalis ir kaip išdėstytas jų tinklas), yra prieinami, aprūpinami elektra autonomiškai ir gyventojai turi galimybę paimti grynuosius pinigus“, – kalbėjo jis.
Tiesa, karo ar kitos ekstremalios situacijos metu veiks ne visis bankomatai, tačiau šiuo metu neskelbiama, kurie bankomatai veiktų. Esą tai komercinių bankų, o ne Lietuvos banko atsakomybė.
„Tiek, kad mes prižiūrime, kad būtų pakankama dalis bankomatų, būtų pakankamas jų išdėstymas, kad visi gyventojai iš tikrųjų turėtų galimybę pasinaudoti teise išsigryninti pinigus“, – teigė R. Turskis.
„Šiuo metu aš jums neišduosiu bankomatų adresų, kurie veiks, kurie neveiks, bet patikėkite, atsiradus poreikiui ta informacija bus pateikiama ir jūs tikrai žinosite, kurie bankomatai yra prieinami“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu komerciniai bankai yra įpareigoti užtikrinti, kad tie bankomatai, kurių veikla numatyta ir karo atveju, veiktų ir būtų paskirstyti ne tik Vilniuje, bet ir regionuose.
„Tačiau bankams paliekama teisė pagal savo vidinius pertvarkymus keisti tų bankomatų vietas, iš vienos gatvės perkelti į kitą. Todėl mes nereikalaujame pateikinėti kažkokio fiksuoto sąrašo bankomatų, mes tik siekiame, kad ta dalis, kuriems bankas yra pasiruošęs užtikrinti veikimą, būtų pakankama, stabili ir nuolat tikrinama. Tai reiškia, tai susiję su generatoriais, inkasatorių aprūpinimu tai vietai ir panašūs klausimai“, – paaiškino R. Turskis.
Karo atveju gyventojai galėtų išsigryninti tik ribotą sumą pinigų.
„Turime suprasti ir atsakyti sau į klausimą: jeigu nebūtų limitų ir visi galėtų imti, tiek kiek nori, ar tikrai galėtume užtikrinti visiems žmonėms [pinigų] paėmimą bent minimaliems poreikiams užtikrinti? Tam, kad būtų tai užtikrinta, yra nustatyti tam tikri limitai, kurie turėtų būti pakankami būtiniausiems poreikiams patenkinti ir nebūtų [pažeidžiami visų žmonių interesai“, – sakė R. Turskis.
Visgi kiek eurų bus leidžiama išsigryninti vienam banko klientui, R. Turskis taip pat neatskleidė. Esą suma „bus pakankama“ užtikrinti būtiniausius poreikius, nors pašnekovas nedetalizavo, kas ir pagal kokius kriterijus tą sumą apskaičiavo.
„Negaliu sakyti, tai yra nevieša informacija“, – kalbėjo Lietuvos banko atstovas.
„Esant poreikiui, ta informacija bus pateikta“, – pridūrė jis.
Ar kitokia geležinkelio vežė nesutrukdys?
Dar vienas problema – elektrinio transporto judėjimas, kai nėra elektros. G. Šečkus pripažįsta – elektriniai traukiniai be elektros nevažiuoja, todėl klausimas, iš kur gausime elektros?
„Atsakymas yra toks, kad dyzeliniai traukiniai yra to rezervo dalis ir šiandien turi būti, nes suprantame, kad elektra yra taikos infrastruktūra. Viskas, kas statyta be elektros, galima taikos metu“, – komentavo G. Šečkus.
Anot jo, „Lietuvos geležinkelių“ komanda mąsto apie alternatyvas, jeigu staiga nebeliktų elektros: tam būtų naudojami elektros generatoriai, dyzeliniai lokomotyvai, kurie gali ne tik vežti krovinius, bet ir tempti keleivinius traukinius masinės evakuacijos atveju, taip pat dyzeliniai traukiniai.
„Šiandien galiu nuraminti visus, kad dyzelinių traukinių turime pakankamai. Jeigu dingtų elektra, keleiviniai traukiniai turėtų važiuoti vis tiek“, – patikino G. Šečkus.
Jis nurodė, kad be elektrinių traukinių perkami ir bateriniai, kurie išsikrovus ar neveikiant įkrovimo stotims papildomai nuvažiuotų dar apie 80 km.
Kita vertus, geležinkelių reikia ne tik keleiviams, bet ir vežti krovinius. Visgi didžiojoje Lietuvos dalyje vėžė yra platesnė nei Europoje. Ji dažnai dar vadinama rusiškąja vėže ir yra 1520 mm pločio, kai Europoje naudojama vėžė yra 1435 mm pločio.
Standartinė (europinė) vėžė Lietuvoje sudaro tik vieną, gana nedidelę atkarpą.
„Vis dėlto taip, įprastoji 1435 mm pločio vėžė kol kas pas mus yra tik viena – nuo Lenkijos sienos iki Kauno, Palemono“, – sakė G. Šečkus.
Paklaustas, ar nebūtų problemų vežti karinę techniką ar humanitarinę pagalbą, G. Šečkus teigė, kad LTG laukia, kad galės pradėti įgyvendinti karinio mobilumo projektus, kurių finansavimas šiuo metu vėluoja.
Vienas projektas numato aikšteles karinės technikos priėmimui iš Vakarų partnerių, kitas – vėžės signalizavimo įrenginių įrengimą.
„Tai dvigubai ar net keturis kartus padidins pajėgumą atvežti tiek humanitarinę pagalbą į mūsų regioną, tiek karinę pagalbą ir evakuacijos atveju išplės pajėgumus vykti tiesai į Lenkiją be pertraukų, sustojimų ir panašiai“, – kalbėjo G. šečkus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
