„Kalbant apie oro gynybą, aš akcentavau tai, kad nepaisant to, kaip priimti sprendimai, kad ieškoma ir stebima rinka, kalbama dėl trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų, kaip pavyzdys, „Stinger“. Taip pat jau turėtume galvoti ir vystyti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas“, – žurnalistams sakė V. Rupšys.
Jis taip pat patikino, kad ir amunicijos klausimas yra labai svarbus: „Nes vien ginklų vamzdžių neužtenka – personalui reikia turėti atitinkamai amunicijos ir bus skirti asignavimai papildomai amunicijai įsigyti“.
V. Rupšys teigė, kad tokius siūlymus palaiko ir prezidentas.
„Yra išdiskutuota tiek kariuomenėje, tiek krašto apsaugos sistemoje. Čia lemia keli veiksniai: vienas iš veiksnių – turėtume laikytis vieningos platformos, turėtume žiūrėti į įsigijimo galimybes, kad laike ir visose procedūrose tai būtų įgyvendinama. Ieškant kitų platformų turbūt sugaištume labai brangaus laiko ir neaišku, ką įsigytume“, – nurodė jis.
Lietuva taip pat svarsto įsigyti prancūziškas savaeiges haubicas „Caesar“, penktadienį patvirtino V. Rupšys. Naujas artilerijos pirkimo projektas pradedamas Lietuvai gavus visas įsigytas vokiškas haubicas „PzH2000“.
Pastarosiomis haubicomis buvo sustiprinta „Geležinio Vilko“ brigados artilerijos vienetai, tuo metu „Caesar“ sistemos būtų skirtos „Žemaitijos“ brigadai.
„Aš informavau ir ministras informavo (prezidentą – BNS) dėl savaeigių ratinių sistemų „Caesar“ įsigijimų varianto. (...) Žvalgomės į „Caesar“ sistemas“, – žurnalistams sakė V. Rupšys, kartu su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku penktadienį pristatęs įsigijimų planus prezidentui Gitanui Nausėdai.
Lietuva jau pradėjo Ukrainos karių mokymus naudotis prieštankine ginkluote
Lietuva jau pradėjo pirmosios į šalį atvykusios ukrainiečių karių grupės apmokymus kovoti su prieštankine ginkluote, jie perduos žinias kovojantiems bendražygiams Ukrainoje, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
„Tas mokymas jau vyksta, dabar vyksta, mes apmokome nemažą grupę karių naudotis ta ginkluote, pagrinde prieštankine ginkluote, kurią mes patys eksploatuojame ir jie turi ją savo aprūpinime“, – žurnalistams penktadienį teigė kariuomenės vadas.
Anot jo, apmokymų trukmė priklausys nuo konkretaus ginklo, bet jie yra sutrumpinti ir truks ne ilgiau nei savaitę.
„Tikrai tai nėra ilgalaikiai kursai, tikrai negali leisti Ukraina ir Ukrainos kariai dabar šitoje situacijoje tiek prabangos, kad čia galėtų išeiti tą kursą pilną, visą kompleksinį, jie tikrai yra supažindinami su pagrindais, yra specialiai parengta programa ir kai tik gauna pagrindus, jie grįžta ir apmoko savo karius“, – sakė V. Rupšys.
„Savaitė“, – patvirtino jis, paklaustas, kiek maždaug gali trukti mokymai.
Kariuomenė neskelbia tikslaus skaičiaus apmokomų Ukrainos karių. Tokius mokymus Lietuva vykdo nuo 2015-ųjų tiek Ukrainoje, tiek Lietuvoje, tačiau po Rusijos invazijos vasario pabaigoje Lietuva, kaip ir kitos NATO šalys, savo instruktorius atitraukė iš Ukrainos.
Dalis Lietuvos karių buvo dislokuoti Ukrainoje apmokyti vietos karius naudotis Lietuvos perduotomis raketų sistemomis „Stinger“. Iš viso Ukrainoje buvo dislokuota maždaug pusšimtis karių-instruktorių.
