Kardiologas – apie rusišką ruletę su COVID-19: tikimybė numirti nuo trombozės susirgus kartais didesnė nei po skiepo

COVID-19 pandemija į ligos patalą paguldė ne tik tiesiogiai nuo viruso nukentėjusių žmonių – gydytojai vis garsiau įspėja dėl gresiančios užleistų lėtinių ligų ir pokovidinių reiškinių epidemijos. Ypač nerimą kelia kardiologiniai pacientai, mat tiek pats virusas, tiek jo baimė stipriai pablogino jų būklę. Negana to, vis daugiau su COVID-19 susidūrusių jaunų žmonių rizikuoja patirti net infarktą.

Gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis konstatuoja, kad jau stebi tiek koronavirusinės infekcijos pažeistų, tiek pokovidinių pasekmių varginamų pacientų srautą. Ir nors ligos pasekmės organizmui paprastai priklauso nuo jos sunkumo, kitą kartą nepriklausomai nuo to nemažai žmonių nustatomi pakitimai širdies raumenyje. Net kelis mėnesius gali varginti ir kiti nespecifiniai simptomai. 

Pašnekovas taip pat siūlė nesistebėti, kai girdima apie į reanimaciją pakliūvančius, atrodytų, jaunus, sveikus žmonėmis. „Deja, sveikų žmonių tikriausiai nėra, jie yra nepakankamai ištirti. Tad ypač tokiais sunkiais atvejais dažnai būtent nustatoma papildomų lydinčių ligų“, – sako jis.

Visgi gydytojas pastebi, kad virusas turi savo piktą veidą ir net 30–40 m. žmonės, neturintys daug rizikos veiksnių, bet kelių mėnesių eigoje sirgę COVID-19 infekcija, į ligoninę patenka su miokardo infarktu.

Kaip pandemija paveikė sergančiuosius kraujotakomis ligomis ir kodėl neverta žaisti rusiškos ruletės su virusu – apie visa tai kalbamės su VUL Santaros klinikų Intensyvios kardiologijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus gydytojas kardiologu, VU Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos doktorantu R. Šerpyčiu.

Vis pasigirsta gydytojų įspėjimų, kad neilgai trukus užklups kita pandemija – užplūs pokovidiniai, su užleistomis lėtinėmis ligomis pacientai. Kokias tendencijas jau matote kasdieniame darbe?

Ką matome, kad tie, kas persirgo COVID-19 infekcija, dažnai kreipiasi dėl nespecifinių skundų, ilgą laiką varginančių simptomų. Dažnai kreipiasi dėl bendro silpnumo, dažno pulso, kraujospūdžio šokinėjimo, nemigos. Ramybės būsenoje žmogus, būna, jaučiasi pakankamai gerai, bet atsistojus pradeda svaigti galva, paspartėja širdies plakimas, jis gali jausti nuovargį, galvos skausmą. Tai – vadinamasis posturalinis (pusiausvyros) tachikardijos sindromas, kuris po COVID-19 infekcijos pasireiškia pakankamai dažnai ir gali trukti net iki 6–8 mėnesių. 

REKLAMA

Kita grupė pacientų būna tie, kurie serga lėtinėmis ligomis. Susirgus COVID-19 infekcija gali atsirastų tų lėtinių būklių paūmėjimas. Dėl to stebime daugiau užleistų atvejų, kai žmonės kreipiasi į specialistus pavėluotai. Taip pat neretai pasitaiko atvejų kai žmogus suserga ūmia liga, pavyzdžiui miokardo infarktu, ir laiku nesikreipia į gydytojus. Tada atvyksta į ligoninę su infarkto komplikacijomis, jau dūsdamas, su širdies nepakankamumu. Ir tai nutinka būtent todėl, kad laiku nesuteiktas gydymas.

Taip pat atvyksta pacientų, kuriems pasireiškia trombozės, įvykusios po persirgtos COVID-19 infekcijos. Stebima tendencija, kad po jos labai padidėja rizika, kad įvyks kažkokia trombozinė komplikacija – miokardo infarktas, galvos smegenų insultas, veninė trombozė ar plaučių arterijų tromboembolija.

Tiesa, kad ypač jauni žmonės, persirgę COVID-19, dažniau patiria miokardo infarktą? 

Anksčiau matydavome, kad vienas kitas jaunas žmogus suserga miokardo infarktu. Dažniau tai būdavo tie, kurie turi rizikos veiksnių – aukštą cholesterolį, padidėjusį kraujo spaudimą, rūkantys, sergantys cukriniu diabetu, turintys genetinį polinkį sirgti širdies ligomis. Dabar pakankamai dažnai pasitaiko jaunų 30–40 m. amžiaus žmonių, kurie neturi daug rizikos faktorių, bet kelių mėnesių eigoje sirgo COVID-19 infekcija ir į ligoninę patenka su miokardo infarktu. Tikimybė susirgti miokardo infarktu COVID infekcijos metu ar po jos ryškiai padidėja. Jei infarktas ar insultas įvyksta sergant COVID infekcija, komplikacijų dažnis yra žymiai didesnis.

Pavyzdžiui, bendrai mirtingumas nuo ST pakilimo miokardo infarkto yra apie 5 proc. Tuo metu jei miokardo infarktu suserga COVID-19 sergantis žmogus, mirtingumas išauga iki 23 proc. Taip pat dažnesnės ir komplikacijos. Jei įprastai kardiogeninio šoko dažnis infarkto metu būna apie 4–5 proc., tai sergant COVID-19 infekcija – 9,9 proc. Taigi kovidas šioje vietoje turi reikšmingą įtaką.  

REKLAMA

Tai, kaip kovidas pažeis širdį, daugiausiai apsprendžiama ligos sunkumo? 

Kai sergama COVID-19 infekcija, padidėję širdies pažeidimo žymenys nustatomi kas penktam žmogui. Dažniausiai kuo sunkesnė ligos forma, tuo didesnis yra pažeidimas. Ką padaro COVID-19? Jis sukelia organizme uždegimą. Organizme aktyvuojama imuninė sistema, kuri bando virusą sunaikinti. Tačiau kovojant prieš virusą kartu gali būti pažeisti ir sveiki audiniai, tarp jų – ir širdis. 

Vidutiniškai 20 proc. pacientų būna padidėjęs troponinas (specifiškiausias širdies raumens pažeidimo laboratorinis rodiklis, – aut. past.), o kuo jis didesnis, tuo žymesnis pažeidimas. Tai, kad COVID-19 yra pakankamai pikta infekcija, patvirtina ir štai toks atliktas tyrimas. Padarius širdies magnetinį rezonansą kovidu persirgusiems pacientams nustatyta, kad 78 proc. visų žmonių, nepaisant infekcijos sunkumo, nustatomi pakitimai širdies raumenyje. Iš tų, kuriems jie nustatomi, 60 proc. turi vis dar aktyvią ligą, kuri ir gali pasireikšti įvairiais nespecifiniais simptomais.

SARS-CoV-2 įvardijamas kaip kraujagyslių sistemą itin atakuojantis virusas. Visgi ar jis turi išskirtinį savo veidą, ar tiek pat pavojingai širdį gali paveikti ir tas pats gripo virusas?

Taip, panašiai yra ir kitų virusinių infekcijų metu – jei ji sunki ir pažeidimas didelis, yra didesnė rizika vėliau susirgti trombotinėmis komplikacijomis. Esminis skirtumas, kad kovidu serga labai daug žmonių ir tas mastas nulemia, kad turime didesnį matomą ligos sukeltų komplikacijų skaičių. Bet nebūtų galima pasakyti, kad kovidas širdžiai yra labiau pavojingas nei kažkuris kitas virusas.

Svarbi yra ir bendra epidemiologinė situacija – kuo daugiau žmonių serga, pablogėja paslaugų prieinamumas, laiku nesikreipiama į gydytojus, laiku nebūna diagnozuota liga, tada turime paūmėjimus, kurie, laiku nesuteikus pagalbos, turi daugiau komplikacijų.

REKLAMA

Kodėl vis tik vieniems ši infekcija praeina beveik be simptomų, o kitiems, net, atrodo, sveikiems žmonėms prisieina gydytis reanimacijoje? 

Kaip bebūtų, deja, sveikų žmonių tikriausiai nėra, jie yra nepakankamai ištirti. Tad ypač tokiais sunkiais atvejais dažnai būtent nustatoma papildomų lydinčių ligų. Juo labiau jei būna neigiama išeitis, žmonės arba dažnai turi kažkokią nediagnozuotą ligą – pavyzdžiui, onkologinį susirgimą, arba labai dažnai per didelį antsvorį. O jį dažniausiai lydi ir tokios ligos kaip cukrinis diabetas, aukštas kraujo spaudimas, aterosklerozė. Ir tokiu atveju kovidas tik paūmina lėtinę ligą, kuri, tikėtina, buvo nediagnozuota.

Bet šiaip nė vienas nėra apsaugotas nuo imuninės sistemos kažkokios specifinės hiperaktyvios reakcijos į virusą. Sunkiai sirgti gali bet kas ir net jei esi jaunas, liesas, sveikas, niekada nežinai, kokia bus ligos eiga. Aišku, jauniems sunkios formos būna retai ir didelė tikimybė, kad eiga bus nesunki ir persirgimas bus pakankamai lengvas.

Minėtoji arterinė hipertenzija vadinama dar viena tyliąja žudike, nes net pusė ją turinčiųjų neįtaria, kad serga šia koronaviruso riziką didinančia liga. Kas padėtų įtarti šį susirgimą?

Taip, pusė žmonių, kurie turi aukštą kraujospūdį (AKS), to nežino. Ir iš tų, kurie žino turintys AKS, tik pusė sugeba jį kontroliuoti ir palaikyti normos ribose. Čia yra didžiulė problema. Deja, aukštas spaudimas neturi aiškių simptomų. Jei žmogus jaučia, kad jam kaista veidas, išpila raudonis, naktį padėjus galvą ant pagalvės jaučiamas pulsavimas, širdies plakimas, tada reikėtų pasitikrinti, gali būti padidėjęs spaudimas.

Šiaip sveikiems žmonėms jį reikėtų kartas nuo karto pasimatuoti kas kelis metus. O tie, kas turi didesnę riziką, AKS reikėtų tikrinti kiekvienais metais. Tiksliau, jei spaudimas yra optimalus – iki 120/80 mmHg, reikėtų pasimatuoti bent kas 5 metus. Jei spaudimas yra vidutinis normalus 120–130/80–85 mmHg, pasimatuoti kas 3 metus, o jei aukštas normalus 130–140/85–90 mmHg, reikėtų tikrintis kiekvienais metais. Aišku, jei hipertenzija diagnozuota, tikrinti reikėtų reguliariai – į savaitę kelis kartus.

REKLAMA

Kiek kardiologinių pacientų srautas gali išaugti dėl karantino metu ribotų ar sunkiau prieinamų planinių sveikatos paslaugų?

Buvo vykdomas ir specialus mokslinis tyrimas, kur būtent ir vertinta, kaip pirmos ir antros bangos karantinas susijęs su kardiovaskuliniu mirtingumu namie. Tad, palyginus 2019 ir 2020 m. duomenis pastebėta, kad pirmos bangos metu mirtingumas dėl kardiovaskulinių priežasčių namie padidėjo 41 proc., o antros bangos – net 91 proc. Išties neigiamos pasekmės akivaizdžios. 

Ir toliau dabar matysime tas pasekmes, nes ir su kovidu, panašu, gyvensime ilgai. Tik kuo toliau, tuo gausime daugiau žinių apie šį virusą ir žinosime, koks yra tikslus poveikis ir ką tiksliai reikia daryti.

Dar viena aktuali tema – vakcinų šalutiniai poveikiai. Buvo pranešimų apie tai, kad Izraelis tiria atvejus, kai pasiskiepiję žmonės patyrė širdies raumens uždegimą. Kas apie žinoma ir kiek pagrįsta tai kažkaip sieti su skiepais?

Vertinant paskelbtus duomenis, tai tas miokarditų skaičius nesiskyrė lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu prieš dvejus metus. Tiesiog kadangi Izraelyje yra paskiepyta didžioji visuomenės dalis, automatiškai jie gyvena savo gyvenimą ir kasmet fiksuojamas tam tikras susirgimų skaičius. Ir šiuo atveju miokarditų skaičius nebuvo didesnis nei įprastai. 

Šiaip kalbant apie dabar daug aptarinėjamas trombozes, tikimybė numirti nuo trombozės pasiskiepijus vakcina yra labai nedidelė. Nes vėlgi yra paskiepijama labai daug žmonių ir jei mes žiūrime į nuo trombozių mirštančiuosius, kurie yra paskiepyti ir tie, kurie miršta nuo trombozės susirgę COVID-19 infekcija, tai skaičiai skiriasi kartais. Kitaip tariant, jei tikimybė 18–30 m. žmogui numirti nuo trombozės pasiskiepijus yra 0,003 proc., tai tikimybė susirgus gauti trombozę ir numirti yra 200 kartų didesnė. Ir čia kalbame apie jaunus žmones.

Vertinant vyresnį amžių, tai 40–50 m. tikimybė numirti nuo krešulio susirgus COVID infekcija yra 700 kartų didesnė nei pasiskiepijus. O imant 50–65 m. amžiaus grupę tikimybė išauga net 7 tūkst. kartų. Taigi sunku būtų lyginti šiuos dalykus. Žymiai geriau yra pasiskiepyti ir nesusirgti negu susirgti ir tada dalyvauti labai rizikingoje rusiškoje ruletėje – gausi sunkų kovidą ar ne.

REKLAMA

Ką dar patartumėte kraujotakos ligomis sergantiesiems – kaip galima būtų sumažinti riziką dėl viruso ir išgyventi pandemiją? 

Kovido sukeltas širdies pažeidimas dažnai yra sąlygotas uždegimo, o kuo sunkesnė ir ilgesnė infekcija, tuo sunkesnis būna uždegimas, kuris pažeidžia širdį. Taigi tie, kas turi širdies ligų ypač turėtų kontroliuoti ir stebėti savijautą, kad tos lėtinės būklės nepablogėtų, o jei tai vyksta, laiku kreiptis į specialistus.

O visiems kitiems, kurie persirgo kovidine infekcija, malšinti uždegimą galima laikantis paprasčiausių sveikos gyvensenos principų – palaikant fizinį aktyvumą, sveiką dietą (pvz., Viduržemio jūros), geriant pakankamai skysčių ir nepersivalgant. Taip pat jei po persirgimo vargina ilgai liekamieji reiškiniai, stebimas posturalinis tachikardijos sindromas galėtų taipogi padėti pakankamas skysčių vartojimas, sunkiai virškinamo maisto vengimas, bei nepersivalgymas. Taip patreikėtų vengti daug degintis saulėje. O geriausias šio pokovidinio sindromo geriausias gydytojas yra laikas. 

Dėkoju už pokalbį.


Rašyti komentarą...
J
Jojo
2021-05-29 06:32:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kardiologas vaflius, lašara ir t.t kiek tau sumokėjo kad češintum
Atsakyti
-6

T
Tomas
2021-05-29 08:49:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jie užplūs bebėjo nes dabar tokių ligų nėra apart covid
Atsakyti
-4

J
Jonas
2021-05-29 09:06:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kartais didesne? Hmm. Tai arba didesne arba ne. Ir butents skiepas manau yra rusiska rulete
Atsakyti
-6

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų