Ekspertai – apie ketvirtąją bangą rudenį: perspėja, kad „roges“ reikia ruošti dar vasarą

Mažėjantys susirgimų COVID-19 skaičiai ir rekordiškai kritęs pandemijos pagreitis teikia optimizmo, kad galbūt vasarą karantino ribojimų nebeliks. Nors ekspertai neslepia tokio staigaus kritimo net neprognozavę, įspėja, kad per daug atsipalaiduoti negalima. Pabrėžiama, kad tai, ar turėsime ketvirtąją bangą rudenį ir kokia ji bus, dabar priklauso nuo pačios visuomenės.

Komentuodamas naujausius duomenis LSMU profesorius, Nepriklausomos ekspertų tarybos prie Vyriausybės narys prof. Mindaugas Stankūnas portalui tv3.lt atviravo, kad net ir labiausiai optimistiniuose scenarijuose tokio kritimo, koks matomas dabar, nesitikėta. 

„Tendencijos yra tikrai labai geros ir jos netgi yra per daug geros. Matome tokį staigų kritimą, kokio, modeliuodami pačius optimistiškiausius scenarijus, nesitikėjome. Tai, ką matome, yra labai teigiamas ženklas. Kita vertus, situacija vis tik dar nėra gera. 

Kad ir tie atvejai krenta, dar yra per dieną nustatoma apie 500 atvejų, ligoninėse šiuo metu gydoma beveik 900 žmonių ir reanimacijoje – arti 100. Taigi šie kaičiai vis dar yra dideli. Kiekvieną dieną turime ir daugiau mažiau bet po kelis mirusius žmones nuo COVID-19, kas yra liūdna žinutė“, – pažymėjo jis. 

Per greitas atsipalaidavimas gali skaudžiai atsiliepti

Taigi, pasak M. Stankūno, nors pasidžiaugti yra kuo, situacija tikrai nėra tokia gera, kuri leistų sakyti, kad jau virusas įveiktas ir pas mus dabar viskas turėtų būti išspręsta. 

„Net reikėtų vengti žodžio „atsipalaidavimas“. Aišku, nereikia ir pastoviai galvoti ir jausti įtampą, kad yra virusas, bet visgi nepamiršti, kad tai yra grėsmė“, – sakė jis.

Pašnekovas čia pasitelkė Taivano pavyzdį, kuris šviežiausiai aptarinėjamas ir mokslinėje pasaulio spaudoje.

„Ši šalis buvo garbinama kaip ypatingai sėkmingos kovos su kovidu pavyzdys. Tai dabar matoma, kad Taivane atsirado protrūkiai ir atvejai auga. Aišku, tie skaičiai – po kelis šimtus – mums, 10 kartų didesnei šaliai gal ir palyginus nedideli. Bet reikia turėti omenyje, kad Taivanas ilgą laiką fiksavo vos vieną kitą atvejį. 

REKLAMA

Ir viena galimų ekspertų įvardijamų priežasčių, kodėl taip nutiko, – tai per didelis atsipalaidavimas. Nes jie net netestuodavo žmonių, kurie realiai turėdavo visus kovidinius simptomus ir virusas plito, kol pasiekta rimta situacija – dabar jie imasi ir karantino priemonių. Tai tikrai parodo, kad atsipalaidavimo neturėtų būti per daug“, – sakė jis ir pridūrė, kad grįžti į normalų gyvenimą būtina, tačiau anksčiau laiko negalvoti, kad pergalė jau pasiekta.

Vasara nulems, kaip gyvensime rudenį

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dar prieš gerą savaitę paskelbė, kad ši vasara turėtų būti kitokia nei praėjusioji. Paklaustas, kokia gi ji turėtų būti, kad praėjusio rudens scenarijus nepasikartotų, M. Stankūnas vylėsi, kad reikšmingą vaidmenį čia turės ir to išvengti padės vakcinacija.

„Manau, kad to, ką turėjome šį rudenį, galima tikėtis, nebus. Tuomet supuolė daug aplinkybių ir mums labai nepasisekė, kad turėjome tą tokią beprotiškai didelę ir labai skausmingą antrą bangą. Manau, kad iki to neprieisime. Manau, kad vakcinacija bus stiprus veiksnys, kuris saugos ir neleis turėti to didelio piko“, – sakė jis.

Profesorius sutiko, kad negalima atmesti, kad atvejų padidėjimas bus, bet vis tik vylėsi, kad tokio dydžio bangos pasikartojimo jau neišvysime.

Pasiteiravus, ar realu mokiniams rugsėjį grįžti į kontaktines pamokas, M. Stankūnas vylėsi, kad taip ir bus.

„Labai tikiuosi, kad rugsėjo pirmąją turėsime vaikus mokykloje. Kiek žinau, ir Vyriausybės yra toks prioritetinis sprendimas, tie patys ekspertai sako, kad užtenka – metus laiko vaikai prasėdėjo prie kompiuterių, tai to reikėtų nekartoti. Tai šitam dalykui išvengti, ką daryti, jei epidemiologinė situacija keisis į vieną ar į kitą pusę, vasarą, akivaizdu, nusimato nemažai darbų“, – teigė Ekspertų tarybos narys. 

Kiek orų sezoniškumas turi įtakos viruso plitimui?

Taip pat konstatavęs, kad vasara – geriausias metas ruoštis žiemai, VU Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius pažymėjo, kad šiltesnis oras gali būti gera paspirtimi tą daryti.

REKLAMA

Savo feisbuko paskyroje šeimos gydytojas pasidalino tyrimu, kuris rodo, kad kuo šalis yra toliau į šiaurę ar pietus nuo pusiaujo, tuo sezoniškumo veiksniai turi didesnę įtaką COVID-19 plitimui. 

„Žiemą tik 1° platumos skirtumas jau yra susijęs su 4,3 proc. padidėjusiu COVID-19 atvejų skaičiumi milijonui gyventojų. Tokios tyrimo išvados padarytos, kai tyrėjai atsižvelgė į veiksnius, galinčius turėti įtakos COVID-19 plitimui, pavyzdžiui, šalies urbanizacijos lygį ir COVID-19 testavimo intensyvumą.

Kelių empirinių ir epidemiologinių tyrimų analizė rodo, kad temperatūra ir drėgmė yra svarbiausi veiksniai, darantys įtaką SARS-CoV-2 viruso plitimui. Didėjanti temperatūra ir ultravioletinė spinduliuotė vasarą gali reikšmingai sustiprinti taikomų visuomenės sveikatos priemonių poveikį arba netgi tokių priemonių poreikį sumažinti“, – aiškino V. Kasiulevičius.

Tačiau, kaip pabrėžė gydytojas, žiemą, atvirkščiai, COVID-19 vėl tampa problema. 

„Matydami, kas šiuo metu vyksta labiausiai nuo pusiaujo nutolusiuose Pietų Amerikos šalyse turime labai aiškiai suvokti, kad ateinančią žiemą turėsime sutikti ne tik paskiepiję 2/3 visuomenės, bet ir žiemos sezonui parengę savo šalies infrastruktūrą (mokyklas, gydymo įstaigas ir verslą). Aišku, jeigu visi sutariame, kad keli tūkstančiai papildomų mirčių per metus yra netektis“, – dėstė jis.

Karantinas – tik simbolinis?

Pratęsus karantiną iki birželio pabaigos dalis žmonių svarstė, ar išties verta tą daryti, mat galbūt atvejų mažėjimą daugiau lemia ne karantino ribojimai, o gerėjantis oras ir vakcinacija.

A. Dulkys teigė, kad karantinas visų pirma tebėra reikalingas kaip teisinio reguliavimo priemonė. Tačiau jis neslėpė, kad tai gali būti paskutinis jo pratęsimas.  

„Bet, be abejo, jei situacija pradėtų keistis dar labiau, tai Vyriausybė renkasi dažnai į posėdžius ir svarsto situaciją. Situacija gerėja, bet, neužmirškime, gerėja lyginant su buvusia prasta situacija. Taip kad jei per birželio mėnesį pasieksime dar geresnes tendencijas, tai pasikeisime [karantino nutarimą], bet, matyt, birželio dar reikės“, – aiškino jis.

REKLAMA

Vis tik, M. Stankūno manymu, viena priežasčių, kodėl krito užsikrėtimai, be testavimo apimčių išaugimo ir vakcinacijos, yra karantino ribojimai. 

„Tik jo taip gal nevadinčiau, nes, manau, tai daugiau iš teisinės pusės priimamas nutarimas. Bet realiai, kas dabar vyksta, tai nefarmacinės viruso plitimo valdymo priemonės.

Galbūt birželio 30 d. karantinas ir nustos galioti, bet manau, kad tam tikros priemonės, kaip kaukių naudojimas tam tikrais atvejais, tam tikras žmonių ribojimas, galbūt papildomų verslų reglamentavimai, pirkėjų srauto reguliavimas, manau, tirai išliks. Tik manau, jie paprasčiausiai bus tokie, kad  kažkokių esminių nepatogumų neturėtų  sukelti“, – dėstė jis.

Sienų kontrolė turi išlikti

Užkrečiamųjų ligų specialistas, prof. Saulius Čaplinskas, taip pat pažymėjo, kad tam tikros kontrolės priemonės išliks ir vasarą.

„Virusas ir vasarą niekur nedings, tik jo plitimas sulėtės. Tuo labiau, kad pasaulyje visada bus taškų, kur jo plitimas bus didesnis ir tikimybė, kad jis bus atvežtas į Lietuvą, išliks. Taigi įvažiavimo kontrolė turi būti ilgai, kaip ir galimo plitimo vietų kontrolė. Tad kiekvienas turėtų įvertinti savo rizikas ir jas valdyti. Čia gali padėti ir vadinamasis galimybių pasas“, – kalbėjo jis.

Pašnekovo teigimu, juo labiau tai ypač svarbu, kai jau įrodyta, kad virusas plinta ne tik su stambiais lašeliais, bet ir aerozoliais. 

„Ką tai reiškia? Jei mes ateisime į kažkokią uždarą patalpą, pavyzdžiui, kad ir restorano tualetą, kur buvo ne vienas, o keli žmonės, kur galbūt praleido ne vieną minutę ir prikvėpavo virusų. Tai net tam žmogui išėjus yra rizika užsikrėsti virusu, jei tinkamai nedėvėsi kaukės“, – įspėjo jis.

Karantinas pratęsiamas iki birželio pabaigos: ar Lietuvai dar reikia tokių griežtų ribojimų?

Ministro patarėja: viskas – visuomenės rankose

Komentuodama A. Dulkio žodžius, kad ši vasara laukia kitokia jo patarėja Aistė Šuksta portalui tv3.lt sakė, kad, viena vertus, turima galimybė susivakcinuoti ir įgyti visuomenės imunitetą leis pasitikti rudenį kitokiomis nuotaikomis.

REKLAMA

„Kitas dalykas, aišku, turime pasiruošti žmogiškųjų išteklių, priemonių prasme. Bet jei nesivakcinuosime, stebuklų nebūna, ir virusas šaltuoju metų laiku plinta labiau“, – sakė ministro patarėja.

Ji apgailestavo, kad žmonės neįvertina viruso rizikos, net persirgę prieš metus sako, kad yra apsaugoti, nors antikūnų neturi. 

„O rizika yra didžiulė, mutavęs virusas kur kas greičiau sklinda, taip pat paliečia vis jaunesnes amžiaus rizikos grupes sudėtingesnėmis formomis. O tai kelia didžiulį nerimą – kalbame ne tik apie amžiaus grupes 40+, bet ir jaunesnius asmenis, kai anksčiau dažniausiai būdavo hospitalizuojami vyresni nei 65 m. žmonės. Be to, kas jau pranešama, ir vaikai, turintys lėtinių ligų, turi didesnę riziką būti hospitalizuojami dėl viruso mutacijų“, – aiškino SAM atstovė. 

A. Šuksta sutiko, kad roges reikia ruošti vasarą, bet tai, ar turėsime ketvirtąją bangą, dabar priklauso nuo visuomenės. 

„Jei anksčiau kalbėjome, kad negalime patenkinti visuomenės poreikio vakcinai, tai šiuo metu gaunami 100  tūkst. dozių ir net jos visos nesurezervuojamos. Tai labai gaila. Nes kokį turėsime rudenį, tai visiškai žmonių rankose yra“, – sakė ministro patarėja.


Rašyti komentarą...
R
R
2021-05-28 07:33:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
Prašom tai jau zinoma ,kad bus ketvirta banga ,jau kas virusas painformavo ,kuo toliau tuo labiau ,panasu kad tos ligos nera ,rudeni visada buvo didesnis sergamumas persalimo ligom ,visiškai panašu i mela ,tai vaikai ,taip ir neprades eiti i mokykla ,o mes suaugusieji taip ir nebusim gydomi ,prie ko mes cia pratinami ,ir kas cia su zmonemis daroma kas gali atsakyt.
Atsakyti
-5

M
Miško brolis
2021-05-28 09:25:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ar nereiktų jūsų pidarai pradėti dėti į vietas?
Atsakyti
0

D
Donaldas
2021-05-28 09:26:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
Čia tik gripas dėl klimato kaitos
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (16)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų