Karbauskis: pas mus korupcijos nėra, bet būtų liūdna, jei opozicija nepasimokė Gentvilas: susitikinėju ir susitikinėsiu

Po Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus ir Lietuvos Bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus bei dar keturių asmenų sulaikymo dėl įtariamo neteisėto lobizmo „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad yra įsitikinęs, jog tai nesusiję su jų frakcijos ar partijos nariais. Pasak R. Karbauskio, priimant šiuos įstatymus iš opozicijos pusės buvo jaučiamas didžiulis spaudimas.

„Esu visiškai tikras ir ramus, kad pas mus korupcijos nei frakcijoje nei partijoje nėra. Dėl opozicijos man būtų labai liūdna, kad jie nepasimokė iš 2016 metų istorijų ir vėl įsivėlė į tai, kas būtų atvira korupcija.

Mūsų niekaip negalėjo paveikti. Mes iki pat galo ir iki paskutinės minutės darėme viską, kad tuos įstatymus priimtume ir tas akivaizdu iš visų balsavimų ir pasisakymų. Pas mus nebuvo jokių nuomonės skirtumų.

Tačiau mes susidūrėme su totaliu pasipriešinimu, laiko užtempimu, procedūrinių dalykų tempimu. Opozicija tai darė. Tas įstatymas dėl bankų apmokestinimo buvo ne toks, koks galėtų būti. Dėl to spaudimas mums buvo milžiniškas. Kad mes darytume nuolaidas kažkokias, kad mus paspaustų“, – sakė R. Karbauskis.

LVŽS lyderis vėl priminė liberalų ir konservatorių ryšį su verslo koncernu „MG Baltic“, kurio korporatyvinių reikalų direktoriumi yra dirbęs sulaikytas V. Sutkus.

„Pats V. Sutkus yra buvęs „MG Baltic“, o liberalų ir konservatorių tiesioginiai ryšiai su „MG Baltic“ visiems puikiai žinomi, tai gal tas ryšys ir atsiranda. Bet aš nesu teisėsaugos institucijų atstovas, ir negaliu to 100 proc. teigti“, – sakė R. Karbauskis.

Valdančiųjų lyderis svarstė, kad čia gali būti įsivėlę kiti konservatorių nariai: „Dėl bankų buvo Majausko registruotas pasiūlymas, kuris per pusę mažino tą mokestį. Bet, ar tai buvo kaip nors susiję su korupcija, negaliu pasakyti.“

Pasak R. Karbauskio, valdantieji bandė priimti įstatymą dėl prekybos centrų apmokestinimo, bet taip pat nesugebėjo to padaryti, nes buvo daromas spaudimas.

„Buvo visais būdais, kaip tik įmanoma torpeduojama, trukdoma. Ministerijose gali būti tie patys liberalai ar konservatoriai. Mes ir kitais klausimais susiduriame su sabotažu, kai ministerijose dirbantys valdininkai daro visiškai priešingai nei Seime yra išreikšta politinė valia. Šioje situacijoje, aišku, kad norėtųsi žinoti tiksliau.

REKLAMA

Mes tai jautėme ir matėme, bet negalvojome, kad tai daroma už kažkokius pinigus ar ką nors. Mes prie to pripratę, kad mus torpeduoja opozicija – tai kasdienybė. Jei paaiškėtų, kad už tai kažkas iš jų gavo kažkokius pinigus ar pažadus kokius, tai tokiu atveju bus didelis ir politinis skandalas“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Teisėsaugos duomenimis, tarp įstatymų projektų, dėl kurių galėjo būti darytas neteisėtas poveikis – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti.

„Tas viešas spaudimas buvo labai didelis. Dėl (neteisėto – aut. past.) atlygio ir įtarimų teisėsaugos pareigūnai turėtų pasakyti, ar tai buvo daroma, aš tik,kaip komiteto pirmininkas mačiau, kas vyko klausymuose, darbo grupėse ir komitete, kaip buvo siekiama apginti ir apsaugoti, kad to mokesčio nebūtų“, – BNS citavo antradienį Seime komentavusį Biudžeto ir finansų komiteto vadovą „valstietį“ Valių Ąžuolą.

„Tas aršus gynimas, aršus puolimas, gal iš to ir išeina, kad ne veltui tai daroma. Jie (V. Sutkus ir M. Zalatorius – BNS) labai energingai gina savo pozicijas, žinoma, visi lobistai gina savo pozicijas, viskas priklauso nuo to, kokiomis priemonėmis tu tai darai, ar tai darai argumentų kalba, ar visais kitokiais aplinkiniais būdais“, – kalbėjo V. Ąžuolas.

E. Gentvilas: susitikinėju ir susitikinėsiu

Liberalas ir Ekonomikos komiteto narys Eugenijus Gentvilas teigė, kad pagal teisėkūros pagrindų įstatymą, priimant įstatymus privalu įvertinti suinteresuotų struktūrų, suinteresuotų interesų grupių, tarp jų ir verslo struktūrų, nuomones.

„Tai reiškia, kad Seimo nariai, frakcijos susitikinėja su verslo struktūrų atstovais, ar tai būtų Lietuvos verslo konfederacija ar Lietuvos Bankų asociacija, tai tas nuolatinis susitikinėjimas yra. Galiu pasidžiaugti, kad „Transparancy international“ nuolat pabrėžia, kad Liberalų sąjūdis daugiausiai deklaruoja ir neslepia tų susitikimų su verslo struktūrų atstovais arba su lobistais. Tai nuolatinis darbas.

REKLAMA

Jeigu pasižiūrėtume įstatymo projekto svarstymą komitete, tai ten yra net atskira privaloma grafa – verslo asociacijų pasiūlymai. Toje vietoje reikia pasakyti, kad Seimo narys turi susitikinėti tiek su pedagogais, tiek su profsąjungomis, tiek su medikais, tiek su verslininkais. Čia nereikia įžvelginėti ko nors, nes man tampa baisu, kad pradedama sakyti, kad susitikinėti su verslininkais ne valia. Tai privalu, nes tai taip pat yra asocijuotos interesų grupės“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Jis pažymėjo, kad prokuratūra nurodė, jog „nėra nustatytų neteisėtų poveikių Seimo nariams: „Jei dabar bandoma pateikti, kad Seimo nariai turi pasiaiškinti, kodėl susitikinėjo, tai aš džiaugiuosi, kad vykdau Seimo nario darbą ir neturiu atgailauti, kad susitikinėju su verslo struktūrų atstovais, nes prokuratūra čia neįžvelgia jokių nuodėmių. Kaip aš suprantu, prokuratūra ir STT, atlikusi veiksmus mato galimai nusikalstamas veikas Sutkaus atžvilgiu, kai jis iš kažkokių interesantų gavęs pinigus vykdo lobistinę veiklą Seimo nariams. Kad Seimo nariams jis dalintų pinigus – tai tokių dalykų nėra nustatyta. Jei klausiate manęs, aš kaip pavyzdingas Seimo narys susitikinėju su interesų grupėmis, deklaruoju susitikimus. Ir neturiu jokių neigiamų poveikių ar prekybos poveikiu aš niekada nepastebėjau.“

E. Gentvilas pažymėjo, kad verslo atstovai jam nėra siūlę pinigų dirbant Seimo nariu, tačiau su jais susitinka ir išklauso jų pozicijos.

„Ar aš turėčiau kam nors aiškintis, jei susitinku su V. Sutkumi, M. Zalatoriumi ar Robertu Dargiu? Susitikinėju ir susitikinėsiu. O jeigu jie bandys daryti neleistinus nusikalstamus veiksmus, tai primenu Pranciškų Jurgutį, kuris buvo nuteistas. Aš neatsisakysiu susitikti nei su pedagogais, nei su neįgaliųjų organizacijomis, nei su bankininkais, nei su pramoninkais, nei su verslininkais. Aštunti metais esu Seime ir neturėjau jokių problemų.

Jeigu čia populizmu bando užsiimti, kaip Karbauskis: „čia opozicija susitikinėjo“. Tai ir susitikinėsiu, o jei jūs esate mulkiai ir turėdami vieno ar dviejų balsų persvarą neįsiklausote į interesų grupes – tai atsitinka kaip su pedagogų streiku, kurie sulipo per langus. Tegul jie iš savo klaidų mokosi, o ne baksnoja tai, kas parašyta teisėkūros pagrindų įstatyme“, – sakė pašnekovas.

REKLAMA

E. Gentvilas: kodėl valdantieji persimetė?

Teisėsaugos duomenimis, tarp įstatymų projektų, dėl kurių galėjo būti darytas neteisėtas poveikis – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti.

„Natūralu, kad mes kaip liberalai, žiūrėdami į savo programą, visada pasisakome prieš mokesčių didinimą. Jeigu, kam ir turėjo daryti poveikį V. Sutkus ar M. Zalatorius, tai tikrai ne mums. Mūsų išankstinė nuostata buvo, kad mes nepalaikysime ir nepalaikėme papildomo mokesčio.

Kodėl valdantieji nuo finansinių įstaigų papildomo apmokestinimo persimetė link komercinių bankų pelno mokesčio padidinimo, čia jų reikia klausti, ar jiems įtaką padarė, ar jie patys persigalvojo, nenoriu čia įtarinėti“, – pažymėjo E. Gentvilas.

Majauskas: ne tuo adresu kritika

Konservatorius Mykolas Majauskas BNS tvirtino, kad jis pasisakęs už didesnius mokesčius bankams, tik siekęs, kad jie įsigaliotų pagal Mokesčių administravimo įstatymą – po pusmečio. Parlamentaras buvo registravęs siūlymą mokestį atidėti pusmečiui, bet paties valdančiųjų pasiūlyto tarifo dydžio keisti nesiūlė.

„Ne tuo adresu kritika. R. Karbauskis, matyt, pamiršo, kad visuomet pasisakiau už šį mokestį. Ir dabar, manau, kad jis yra reikalingas. Man nepatiko, jog įvedama skubos tvarka, todėl pritardamas teikiau siūlymą, kad jis įsigaliotų taip, kaip tai numato Mokesčių administravimo įstatymas, ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jo priėmimo“, – sakė M. Majauskas.

Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Dainius Kreivys teigė nepatyręs spaudimo priimant šiuos teisės aktus, o artėjant rinkimams „norėtųsi kuo daugiau skaidrumo ir viešumo, tyrimo ribose, kad  rinkimuose nebūtų jokių insinuacijų“.

Poveikis galėjo būti daromas dėl bankų mokesčių

Teisėsaugos duomenimis, tarp įstatymų projektų, dėl kurių galėjo būti darytas neteisėtas poveikis – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti.

REKLAMA

„Kai kalbame apie M. Zalatorių, įvardijame praėjusių metų pabaigoje Seime svarstytą su bankų apmokestinimu susijusį įstatymo projektą“, – sakė STT vadovas.

Seimas praėjusių metų pabaigoje, kartu su 2020 metų biudžetu, nuo šių metų pradžios penkiais procentiniais punktais iki 20 proc. padidino bankų ir kredito unijų pelno apmokestinimą. 20 proc. mokesčio tarifas taikomas tik didesniam nei 2 mln. eurų pelnui ir galioja tik trejus metus – apskaičiuojant 2020-2022 metų pelno mokestį.

Svarstymo metu apie tai, kad didesnis mokestis bus taikomas tik trejus metus, diskutuota nebuvo. Kodėl taikomas būtent trejų metų laikotarpis nebuvo atskleista ir projekto aiškinamajame rašte. Vienas iš įstatymo iniciatorių, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas vėliau aiškino, kad trejų metų terminą rekomendavo Finansų ministerija.

M. Zalatorius tuomet teigė, kad LBA su Seimo nariais apie didesnį pelno mokesčio tarifo taikymą tik trejiems metams nesitarė.

Seimui taip pat  buvo teiktas siūlymas apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų turtą, tačiau Seimo pasamdytiems ekspertams sukritikavus siūlymą, šio projekto svarstymas buvo atidėtas. Pasiūlymą apmokestinti bankų turtą kritiškai vertino ir Europos Centrinis Bankas bei Lietuvos bankas.

Pasiūlymą dėl bankų turto apmokestinimo pateikusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga tuomet tvirtino jo neatsisakanti ir ketinanti siekti, kad jis būtų priimtas.

LBA kritikavo tiek siūlymą dėl bankų turto apmokestinimo, tiek dėl didesnio pelno mokesčio tarifo, taip pat nesėkmingai prašė prezidento Gitano Nausėdos vetuoti Seimo sprendimą dėl didesnio bankų pelno apmokestinimo.

Kyšininkavimo skandale sulaikyti šeši asmenys

Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo ir kitų nusikalstamų veikų teisėsauga antradienį ryte sulaikė šešis asmenis: tarp jų – Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos Bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių bei dar keturis privačius asmenis. Šiuo metu įvairiose Lietuvos vietose įtariamųjų namuose, darbo vietose bei kitur vyksta apie 70 kratų ir poėmių.

REKLAMA

Generalinė prokuratūra pranešė, kad jie sulaikyti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) ir Generalinei prokuratūrai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo, įtariant neteisėtu poveikiu teisėkūros procesams. Kartu sulaikyti keturi privatūs asmenys, tačiau teisėsauga jų pavardžių neatskleidžia. Teigia, kad tai verslo pasaulio asmenys.

Pasak E. Pašilio, verslo konfederacijos prezidentas, pasinaudodamas savo padėtimi, pažintimis ir santykiais, atstovaudamas jos narių ir kitų subjektų interesus galimai už neteisėtą piniginį atlygį darė poveikį priimant svarbius teisės aktus ir sprendimus.

„Žalą galėjo padaryti visai valstybei, valstybės biudžetui ir pasidėti mokestinė prievolė visiems Lietuvos piliečiams. [...] Akivaizdu, kad bet kokia neskaidri, abejonių kelianti veikla teisėkūros procesams, konkretūs teisės aktai negali tarnauti atskiroms grupėms, o ne visai visuomenei“, – spaudos konferencijoje sakė generalinis prokuroras E. Pašilis.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus teigė, kad šie asmenys bandė paveikti 2019 metų pabaigoje svarstytą 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketą, įstatymus dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kitus. Pasiteiravus, ar pasiekė savo tikslą: „Dažniausiai taip, tai buvo rezultatyvus“, – atsakė Ž. Bartkus.

STT vadovo teigimu, tyrime nėra duomenų apie neteisėtai priimtus teisės aktus, nes asocijuotos verslo struktūros gali užsiimti lobizmu nesiregistravusios. Tačiau, kalbant apie jų nagrinėjamus atvejus, buvo peržengta galimo teisėto lobizmo linija.

„Jie tai galėjo daryti, tačiau šito tyrimo metu matome, kad linija tarp teisėto lobizmo ir prekybos poveikiu yra labai siaura ir, šiuo atveju, galimas teisėtas lobizmas virto prekyba poveikiu“, – teigė Ž. Bartkus.

Tiriama, kad už piniginį atlygį V. Sutkus galėjo daryti poveikį ne tik Seimo nariams, bet ir priimant sprendimus kitose institucijose, tačiau duomenų apie tai, kad Seimo nariai būtų dalyvavę neteisėtoje veikloje, neturima.

REKLAMA

M. Zalatorius įtariamas dalyvavęs keliuose nusikalstamos schemos epizoduose: „Galėdamas veikti asociacijos vardu kaip lobistas, tą jis ir darė, gindamas interesus bankų, tačiau kreipdamasis į Verslo konfederacijos prezidentą, buvo įtrauktas į galimai nusikalstamą schemą.“

STT vadovas teigė, kad pareigūnai šiuo metu aiškinasi apie 400 tūkst. eurų pinigų kilmę. „Šiandien per ankstyva būtų konstatuoti, kad visa šita suma buvo gauta iš neteisėtos veiklos, tačiau jų kilmė yra tiriama. [...] Tai nėra kyšis, kaip vienas atsiskaitymas už kažkokią paslaugą, tai yra pinigų suma, kuria disponavimas yra apribotas, ir tų pinigų kilmė yra tiriama“, – sakė Ž. Bartkus ir pažymėjo, kad kalbama apie pinigus, kurie vienaip ar kitaip priklauso V. Sutkui.

LBA atstovė spaudai Valerija Kiguolienė BNS sakė, kad M. Zalatorius sulaikytas namuose, nes asociacijos darbuotojai šiuo metu dirba nuotoliniu būdu. Ji teigė daugiau jokios informacijos neturinti, išskyrus tai, kas pranešta viešai.

„Mums tai buvo visiškai netikėtas įvykis, lyg perkūnas iš giedro dangaus. Dabartinėje situacijoje norime patikinti, kad skaidrumas yra vienas esminių mūsų asociacijos veiklos standartų, mes bendradarbiausime su institucijomis ir pateiksime visus jiems reikalingus duomenis ir informaciją“, – BNS sakė V. Kiguolienė. 

Jos žiniomis, asociacijos patalpose nebuvo atlikta kratų.

LVK komunikacijos specialistas Tomas Zmitrevičius BNS teigė situacijos kol kas komentuoti negalintis.

„Viskas yra labai netikėta, todėl šiuo metu iš konfederacijos pusės mes komentuoti nelabai galime ir norime. Tą galėtume padaryti vėliau, kai pasirodys kažkokia tikslesnė informacija“, – BNS sakė T. Zmitrevičius.

47-erių M. Zalatorius LBA vadovauja nuo 2017-ųjų gegužės, jis tuomet pakeitė nuo 2008-ųjų asociacijai vadovavusį Stasį Kropą. Nuo 2018 metų jis taip pat eina Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento pareigas.

REKLAMA

Iki darbo LBA M. Zalatorius buvo laimėjęs eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ vadovo konkursą, tačiau šių pareigų atsisakė, nes, kaip pats teigė, konkurso metu gavo pasiūlymą dirbti LBA.

Filologijos, ekonomikos ir verslo administravimo mokslus baigęs M.Zalatorius, be Švedijos prekybos tarybos, yra dirbęs bendrovės Visagino atominė elektrinė (2012-2013 metais), „Unicef Lietuvos“, „Lietuvos energijos“, „KB Components“, „Scandic Hotels“ valdybose, dirbo su didžiausiomis Šiaurės Europos kompanijomis, padėdamas joms ateiti į Baltijos rinką, patarė, privatizuojant tuometinį „Lietuvos telekomą“, parduodant komercines televizijas bei viešbučius.

2015 metais M. Zalatorius gavo ordiną už nuopelnus Švedijos Karalystei.

V. Sutkus Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu dirba nuo 2010 metų. Anksčiau jis yra dirbęs Lietuvos pramonininkų konfederacijoje, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmuose bei bendrovėse „Achemos grupė“ ir „Fima“.

V. Sutkus praeityje taip pat yra dirbęs „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų direktoriumi, o jam privatizuojant alkoholinių gėrimų gamintoją „Stumbras“, dirbo tuometinio prezidento Rolando Pakso visuomeniniu patarėju ekonomikos klausimais.

Pernai prezidento rinkimų kampanijos metu V. Sutkus tarpininkavo tuometinio Lietuvos kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko ir kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos susitikimui, šios aplinkybės tuomet sulaukė kritikos dėl galimo kariuomenės politizavimo. G. Nausėdai tapus prezidentu, J. V. Žukas paskirtas jo patarėju nacionalinio saugumo klausimais.

J. V. Žukas tąkart teigė, kad V. Sutkus pasiūlė jam susitikti su G. Nausėda kaip senas pažįstamas, o ne verslininkų atstovas. 

Ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba, kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas.


Rašyti komentarą...
B
Brone
2020-06-02 13:26:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
O KUR KORUPCIJA JEI NE SEIME:
Atsakyti
-1

L
Lika
2020-06-02 13:24:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ka tas besmeginis peza. Tegul galva persisviecia tokios korupcijos turbut niekada nebuvo kaip dabar
Atsakyti
-4

N
Nuomonė
2020-06-02 13:49:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nuo 1990 iki 2020 užmerktom akim pirštu besk į bet ką, neprašausi- visi iki ausų korupcininkai ir nusikaltėliai.
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (21)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų