Karas dėl tvoros peraugo į didžiulį kaimynų konfliktą: ekspertai pasakė, kas iš tikrųjų kaltas

Tačiau Kauno apylinkės teismas atmetė moters ieškinį prieš kaimynus, iš kurių ji reikalavo pinigų už esą sugadintą tvorą.

Remdamasis ekspertų išvadomis, teismas konstatavo, kad tvora buvo pastatyta nekokybiškai, o atsakovų veiksmai nėra laikytini neteisėtais.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Prekiavo 118 tūkst. litrų nelegalaus dyzelino ir gamino naminukę: teismas paskelbė nuosprendį

Teismas paliko galioti bausmę retas VU knygas pavogusiam Sakartvelo piliečiui

Antras kartas nemelavo: Seimas paskyrė Haroldą Šinkūną Konstitucinio Teismo teisėju

Kaltino dėl žemės kasinėjimų

Ieškovė teismui nurodė, kad su kaimynais gyvena greta esančiuose sklypuose Kauno rajone. Sklypus skiria jos statyta tvora su betoniniu pamatu.

Moteris teigė pastebėjusi, kad vienoje tvoros atkarpoje įtrūko pamatas, o dalis tvoros „pakibo ore“, nes iš kaimynų pusės esą po pamatu buvo nukasta žemė.

Ji tikino ne kartą mačiusi, kaip atsakovas kasa žemę būtent po jos tvora ir tai užfiksavusi vaizdo įraše: „Kaimynas demonstratyviai kasė žemes mano akivaizdoje. Prašiau nustoti gadinti tvorą, tačiau jis tik keikėsi ir sakė, kad tvora nugrius, o aš nieko nepadarysiu.“

Moteris dėl to kvietė antstolį, policiją ir kreipėsi ir į draudimo bendrovę. Antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo po tvora susidariusią 6 metrų ilgio ertmę ir įtrūkusį pamatą.

Vėliau parengtoje sąmatoje nurodyta, kad 12 metrų tvoros atkarpos sutvarkymas kainuotų 3,9 tūkst. eurų.

Anot ieškovės, atsakovai savo veiksmais piktybiškai sugadino jai priklausantį turtą, todėl ji prašė solidariai iš jų priteisti tvoros atstatymo į buvusią padėtį išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas.

Kaltinimus vadino melagingais

Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir tvirtino, kad tvoros niekada negadino, o problema kilo dėl pačios ieškovės sprendimų.

Pasak jų, kaimynė savo sklypą buvo pakėlusi apie 60 centimetrų, suformavo atraminę sienelę iš senų gelžbetoninių stulpų ir molio, taip neužtikrindama tinkamo lietaus vandens nutekėjimo.

„Tvora nuo pat pradžių buvo pastatyta neteisingai ir kreivai. Pamatas buvo sumontuotas ant molio, o ne ant tinkamo pagrindo. Taip pat nėra įrengto drenažo. Todėl žemė pradėjo byrėti natūraliai, o ne dėl mūsų veiksmų“, – aiškino atsakovai.

Jų teigimu, ieškovės pateiktame vaizdo įraše matyti ne žemių kasimas, o pernykštės žolės ir mulčio nubraukimas prie tujų.

Jie pabrėžė, kad patys savo sklypą buvo užpylę žemėmis, kad sumažintų aukščių skirtumą ir bent iš dalies paslėptų kaimynės tvoroje matomus defektus.

Ekspertai: tvora – nekokybiška

Byloje buvo apklausti du ekspertai. Buvo nustatyta, kad po atramine sienele yra ertmės, o tvora nuo pat statybos buvo įrengta pasvirusi.

Ekspertų vertinimu, žemės iš po tvoros negalėjo būti išplautos lietaus, tačiau plyšiai ir išdaužos labiausiai tikėtina atsirado dėl natūralaus nusidėvėjimo ir netinkamai sutvarkytų betono sandūrų.

Ekspertai konstatavo, kad ginčo tvora įrengta labai nekokybiškai ir netaisyklingai: pamatas sutrūkinėjęs septyniose vietose, dalis tvoros pastatyta ant polinių pamatų, kurie yra aukščiau žemės paviršiaus, nėra įrengta reikiama atraminė sienelė ir drenažas, o gruntas po tvora – molingas.

Teismas konstatavo, kad ieškovė privalo įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus, realią žalą ir priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir tvoros būklės pablogėjimo.

Nors iš įrašų, nuotraukų ir šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas prie tvoros dirbo ir galėjo nubraukti žemę ar žolę, tai savaime neįrodo tyčinio turto gadinimo.

Vertindamas ekspertų išvadas, teismas padarė išvadą, kad pagrindinė tvoros problemų priežastis – nekokybiška konstrukcija ir įrengimas, o ne kaimyno veiksmai.

Pabrėžta, kad tvora nevirto, o nustatyti įtrūkimai daugiausia yra estetiniai ir neturi esminės įtakos atraminės sienelės atsparumui bei pastovumui.

„Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio su įrodinėjama žala, civilinė atsakomybė kilti negali“, – pažymėjo teisėja Virginija Melienė.

Atsižvelgdamas į tai, Kauno apylinkės teismas ieškovės ieškinį dėl 3,9 tūkst. eurų žalos atlyginimo atmetė.

Be to, moteris įpareigota atlyginti atsakovų patirtas 726 eurų bylinėjimosi išlaidas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad, siekdamos ateityje išvengti naujų ginčų ir tvoros būklės pablogėjimo, šalys turėtų geranoriškai susitarti ir užtaisyti po tvora susidariusias ertmes – pakeliant gruntą ar jį užbetonuojant.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.