Tokias nelinksmas tendencijas patvirtina ir psichologinės pagalbos linijų specialistai, tikinantys, kad skambinančiųjų padaugėjo, o jų problemos – paaštrėjo.
Psichologai tikina, kad visuomenė yra gyvas, reaguojantis organizmas. Žmonių reakciją į tam tikras situacijas provokuoja nesaugumas ir skirtingas informacijos suvokimas, taip pat – asmeninės, finansinės aplinkybės ir gyvenimiškoji patirtis.
Karantinui išsitęsus visuomenė, pasak psichikos sveikatos specialistų, pateko į emocinės sveikatos duobę. Šiuo metu yra skaičiuojamos ne tik aukos nuo visą pasaulį apėmusio koronaviruso, bet ir nuo savižudybių. Pastarųjų padaugėjo ir sunkiai besiverčiančiose šeimose, pranešė organizacijos „SOS vaikų kaimai Lietuva“.
Anot nevyriausybininkų, skurdžiau gyvenančios šeimos karantiną išgyvena įvairiai: dalis šeimų suintensyvino bendravimą su socialiniais darbuotojais ir noriai į juos kreipiasi bei bendradarbiauja, kita dalis rado priežastis kaip trikdyti darbą, vengia net ir nuotolinio kontakto bei tvirtina, kad jokia pagalba jiems nėra reikalinga.
Siekiant visapusiškai padėti šeimoms, organizacijoje dirbantys darbuotojai buvo aprūpinti visomis reikiamomis saugumo priemonėmis ir įvertinus galimas rizikas, sugrąžinti į įprastines vėžes.
„Socialinis darbas susideda iš tiesioginio kontakto su šeima ir dokumentacijos pildymo. Todėl tai, kas turi būti „gyva“ taip ir lieka: laikomės atstumo, kalbamės per langus, kalbamės iš mašinų. Sunkiau teikti psichologinę pagalbą telefonu, tačiau po truputį žmonės ima suprasti, kad tai itin reikalinga“, – tikina specialistai.
Anot jų, psichinės pagalbos reikia ne tik suaugusiems, bet ir vaikas, kurie atsiduria karantino ir anksčiau buvusio gana sudėtingo gyvenimo spąstuose.
Į moterų liniją skambina vyrai
Pagalbos moterims linijos Vilniaus padalinio vadovė Roberta Pauliuščnekaitė sako, kad jie išties jaučia padidėjimą, skambučių per karantiną padaugėjo apie 15 proc., bet savanorių yra tiek daug, kad priimti gali atsiliepti ir į dar daugiau skambučių.
Į šią liniją, kuri skirta daugiausia moterims, skambina ne tik jos. Pasak R. Pauliuščenkaitės, padaugėjo ir vyrų skambučių, o kiekviename pokalbyje žmonės mini ir karantino sukeltas problemas, kylantį nerimą, į akis žvelgiančią bedarbystę.
„Problemos skambinančiųjų nepasikeitė, visada čia žmonės skambindavo dėl sudėtingų santykių šeimoje, meilės ir kitų svarbių dalykų. Visgi pastebėjome, kad pokalbiai tapo ilgesni, gilesni. O ir kiekviename pokalbyje užsimenama apie krizę ir karantiną, žmonės daug kalba apie įtampas ir nerimą. Karantinas apribojo daug santykių, galimybes bendrauti. Kyla vienišumo problema“, – sakė specialistė.
Pasak jo, daug žmonių kreipiasi su nemigos, panikos priepuolių ir depresijos problemomis. Psichinė sveikata kai kuriems itin pašlijo.
„Skambučių dėl smurto tikrai yra, o ir smurto rizika gerokai padidėjusi, nes karantinas žmones verčia likti namie. Ten kyla įtampos, ilgalaikis smurtas tik dažnėja, o situacija sunkėja ir dėl to, kad trūksta žmonėms žinojimo, kad ir karantino metu galima kviestis pagalbą. Šiuo metu pagalbą galima išsikviesti ir trumpąją žinute, mes visada prie telefono sėdintiems savanoriams kartojame, kad jei fiksuojate smurtą, reaguokite nedelsiant, padėkite žmogui išsikviesti pagalbą“, – pasakojo R. Pauliuščenkaitė.
Anot jos, į liniją, skirtą moterims, skambina vis daugiau vyrų. Tai konsultantų nestebina, nors daugiausia visgi sulaukiama vyresnio amžiaus moterų skambučių.
„Kiekviename pokalbyje kyla karantino, bedarbystės, vienišumo klausimai. Daug kalbama apie pinigus, kaip reiks pragyventi. Ar dar bus darbo, kaip reikės išlaikyti šeimą. <..>Skambina žmonės, kurie savyje talpina labai daug jausmų. Vienas jų – pyktis, kurį kelia nežinomybė. Daug streso matome aplink. Skambina daug žmonių, kuriems kyla pyktis dėl valstybės sprendimų tam tikrų. O štai depresinės būsenos aktyvėja, padidėja savižudybių rizika“, – kalbėjo moteris. Anot jos, panikos priepuoliai ir ūmios būsenos yra kasdienybė, su kuria jie kasdien susiduria.
Karantinas itin paaštrino tam tikras situacijas, būsenas, ligas.
Daugėja skambučių ir minčių apie savižudybes
Jaunimo linijos vadovė sako, kad bendras skambučių kiekis nepasikeitęs, bet daugėja skambučių, kuriuose žmonės dalijasi sunkumais.
„Žaidžiantys, tylintys arba netiksliniai skambučiai dingo. Skambina tie, kurie išties nori kalbėsi, o tai rodo, kad padėtis išties sunkėja. Skambučių trukmė taip pat auka, karantinas poveikį žmonių psichinei sveikatai tikrai turi“, – sakė specialistė.
Daugiausiai skambina norėdami pasikalbėti apie santykius, nes ir jų – padaugėjo.
„Santykiai su sutuoktiniu, vaikais paaštrėjo, taip pat nerimą kelia didėjantis savižudiškų skambučių srautas, skambina vis daugiau žmonių, kurie užsimena apie savižudybę“, – kalbėjo „Jaunimo linijos“ vadovė Greta Laukaitienė.
Taip pat atsiranda daug skambučių, kur žmonės kalba apie finansus ir bedarbystę, skambina daugiau išgėrusių žmonių arba tokių, kurie turi problemų su tam tikromis priklausomybėmis.
„Daugiausiai yra kalbama apie depresiją ir nerimą, šis kankina itin daug žmonių. Padaugėjo skambinančių vyrų, vyrai kalba apie alkoholizmą, priklausomybes. Vyrų tikrai skambina daug. Jaunų žmonių skambučių smarkiai sumažėjo, išaugo skambinančių vyresnių, prie pensijos artėjančių žmonių, taip pat vidutinio amžiaus, pagrindine darbo jėga vadinamų žmonių“, – vardijo „Jaunimo linijos“ vadovė.
Anot jos, naujos problemos žmonės pradėjo spausti finansiniame lauke, apie tai itin daug kalbama, o senosios – niekur nedingo, bet karantinas jas dar labiau paaštrino.
„Labai daug žmonių kenčia nuo nerimo, skambina dėl situacijos neapibrėžtumo, darbo, pajamų. Nerimas yra problema numeris viena šiuo metu. Piktų žmonių taip pat yra. Pokalbių apie savižudybes taip pat padaugėjo. Vieni pradėjo apie tai galvoti, kiti gal imasi kokių nors veiksmų“, – sakė G. Laukaitienė.
Ji pridūrė, kad ekonominės krizės ir sudėtingos situacijos labiausiai veikia vyrų psichinę sveikatą, o tai labai atsispindi savižudybių statistikoje.