Mažėjant išlaidoms šalies gynybai, Krašto apsaugos ministerija (KAM) taupys personalo ir tiesiogiai su gynyba nesusijusių projektų sąskaita.
2009-aisiais metais KAM skiriama 168,7 mln. litų mažiau nei buvo planuota anksčiau ir 114,7 mln. litų mažiau, palyginti su 2008 metų asignavimais. Gynybos biudžetą sudarys 1,163 mlrd. litų, arba 1,01 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), ketvirtadienį pranešė KAM.
„Pagal gynybai skiriamų lėšų procentinę BVP dalį tarp NATO šalių esame tarp paskutiniųjų“, - ketvirtadienį KAM tinklapyje išplatintame pranešime cituojama krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
Pasak ministrės, toks finansavimas neleidžia kariuomenei eiti pirmyn ir plėtoti šiuolaikinių pajėgumų, kurie užtikrintų šalies saugumą ir įsipareigojimų sąjungininkėms įgyvendinimą.
Anot R.Juknevičienės, kadangi šalies gynyba grindžiama ilgalaikiu planavimu, anksčiau pradėti įsigijimo projektai turėtų būti tęsiami. Taupyti žadama mažinant išlaidas personalui ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems su gynyba.
Dėl lėšų trūkumo 2009 metais mažiau lėšų skirti žadama investiciniams projektams. Taip pat žadama pirkti mažiau ginkluotės ir karinės įrangos - lengvosios ginkluotės, stebėjimo bei nuotolio matavimo prietaisų. Šie planuoti įsigijimai atidedami vėlesniam laikui.
Iš viso 2009-aisiais metais, palyginti su 2008-aisiais, ministerija 25,1 mln. litų, arba 8,6 proc., sumažino asignavimus sandoriams (t.y. ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimo ir investiciniams projektams).
Mažėjant gynybos biudžetui, KAM 2009-ųjų metų asignavimai išlaidoms, palyginti su 2008 metais, mažėja 89,6 mln. litų, iš jų: 6 proc. mažėja asignavimai personalui išlaikyti, ir 16,7 proc. - asignavimai eksploatacinėms išlaidoms.
Mažinant išlaidas eksploatacijai, mažiau lėšų skiriama ryšių ir transporto paslaugoms. Be to, per pusę mažinami asignavimai kitoms prekėms įsigyti, iš jų asignavimai reprezentacinėms prekėms, palyginti su 2008 metais, sumažinti 50 proc. Tai taip pat mažinamos išlaidos komandiruotėms - 24,8 proc., pastatų remontui - 68,8 proc., spaudos prenumeratai - 60 proc., kitoms išlaidų eilutėms - vidutiniškai 8,9 proc.
Taip pat beveik milijonu litų mažinamos išlaidos viešiesiems ryšiams ir nevyriausybinių organizacijų projektams, susijusiems su pilietiniu ir patriotiniu ugdymu, remti.
Labiausiai 2009-aisiais metais, palyginti su praėjusiais metais, mažinamos investicijos į infrastruktūrą - 14 mln. litų, arba 33 proc.
Taip pat atsisakoma projektų, kurie tiesiogiai nesusiję su gynybos pajėgumų stiprinimu: dalies administracinio transporto, ūkinio inventoriaus ir organizacinės įrangos įsigijimo planų.
NATO valstybių gynybos išlaidos sudaro vidutiniškai 2 proc. BVP. Lietuvoje toks gynybos finansavimo lygis niekuomet nebuvo pasiektas , tačiau didėjant vidaus produktui, absoliutus gynybos biudžeto dydis augo.
2007 metais Lietuva, kurios gynybos išlaidos tuo metu sudarė 1,18 proc. BVP, pagal išlaidas gynybai tarp 26 NATO valstybių (neskaitant Islandijos, kuri neturi kariuomenės) buvo 22-oji. Tais pačiais metais Lietuvos kaimynės Latvijos išlaidos gynybai sudarė 1,61 proc. BVP, o Estijos -1,62 proc.
Nuo 2005 metų Lietuvos gynybai skirta procentinė BVP dalis nuolat mažėjo. 2005 metais Lietuvos gynybos išlaidos sudarė 1,23 proc. BVP, 2006 ir 2007 metais - 1,18 proc., 2008 metais - 1,12 proc.
