Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, kad Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu.
Taip pat jis turi būti surinkęs ne mažiau kaip 20 tūkstančių jį palaikančių rinkėjų parašų.
Kelios priežastys, kai negalima dalyvauti rinkimuose
Vis tik yra kelios priežastys, kai asmuo negali dalyvauti rinkimuose. Viena iš jų – teistumas. Asmuo negali kadidatuoti, jei iki rinkimų dienos nebaigė atlikti jam teismo paskirtos bausmės. Ir atvirkščiai – jei visos teismo paskirtos bausmės atliktos, kandidatuoti galima.
„Pasyviosios rinkimų teisės apribojimas dėl teistumo kartu su kitais apribojimais numatytas Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kur nurodyta, kad jeigu asmuo likus 65 dienoms iki rinkimų dienos jis yra nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, jis negali būti renkamas“, – komentuoja Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė.
„Šią informaciją Vyriausioji rinkimų komisija tikrina kandidatų pareiškinių dokumentų tikrinimo metu“, – priduria ji.
VRK nurodo, kad patikrinimai vyksta tada, kai kandidatas pristato visus reikiamus dokumentus. Numatoma, kad kandidatai į prezidentus tai turės padaryti iki kovo 8 d.
Asmens, keliančio save kandidatu į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, merus, pareiškiniai dokumentai yra šie:
1) pareiškimas dėl savęs išsikėlimo kandidatu į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, merus šioje rinkimų apygardoje;
2) kandidato anketa;
3) metinės gyventojo pajamų deklaracijos, pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai už praėjusius metus, pagrindinių duomenų išrašas;
4) metinės gyventojo turto deklaracijos, pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai už praėjusius metus, pagrindinių duomenų išrašas;
5) privačių interesų deklaracija;
6) pasižadėjimas laikytis draudimo papirkti rinkėjus;
7) pasirašytas įsipareigojimas, jeigu asmuo bus išrinktas, nutraukti darbą ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Respublikos Prezidento, Seimo nario, mero pareigomis;
8) kandidato nuotrauka, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos kandidato biografija;
9) dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo yra sumokėjęs rinkimų užstatą iš Lietuvos Respublikoje registruotos kredito įstaigos arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotos kredito įstaigos padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje, sąskaitos, ir prašymas grąžinti rinkimų užstatą pagal šio kodekso reikalavimus į tą pačią sąskaitą, iš kurios sumokėtas rinkimų užstatas;
10) įgaliojimas atstovauti jam vienmandatėje rinkimų apygardoje, savivaldybės rinkimų komisijoje;
11) trumpa rinkimų programa, parengta pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus.
VRK pažymi, kad visiems į Respublikos Prezidentus kandidatuojantiems asmenims be išimčių yra taikomos vienodos kandidatavimo sąlygos.
Ketvirtadienį apie dalyvavimą prezidento rinkimuose paskelbė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus. Kiti žinomi kandidatai: premjerė Ingrida Šimonytė, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška.
Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai vyks kitų metų gegužę.
Teisininkas: dabar A. Kandrotas gali kalbėti ką nori
Teisininkas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pažymi: neatlikę teismo paskirtos bausmės asmenys negali kandidatuoti.
„Jeigu jį per tą laiką nuteis ir jis bus neatlikęs bausmės, jis bus išbrauktas. Čia kas nori gali kelti savo kandidatūrą, bet tam yra procedūros, reikia ir 20 tūkst. [gyventojų] parašų surinkti“, – komentuoja D. Žalimas.
Be to, dabar kandidatų dar niekas neregistruoja, nėra prasidėjęs registravimo terminas. Taigi, anot teisininko, A. Kandroto-Celofano veiksmus vertinti dar anksti.
„Šiuo metu jis gali kalbėti ką nori. Tai yra tuščias kalbėjimas, neturintis jokio teisinio turinio ir pasekmių. Kada ateis laikas kandidatams registruotis, tada ir bus aišku, ar jis bus tas, kuris netinka ar ne“, – teigia D. Žalimas.
Šiuo metu A. Kandrotas-Celofanas yra teisiamas riaušių prie Seimo byloje, jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Vis dėlto tai dar nėra nuosprendis ir kliūtis skandalistui nedalyvauti rinkimuose.
„Kad jis negalėtų kandidatuoti, turėtų būti teismo paskirta bausmė ir jis turėtų būti jos neatlikęs. O kardomoji priemonė nėra teismo paskirta bausmė. Tai, ko gero, jam netrukdytų kadidatuoti“, – sako D. Žalimas.
Riaušių prie Seimo byla: Kandrotui-Celofanui skirtas pasižadėjimas neišvykti
Riaušių prie Seimo byloje teisiamam kaltinamajam Antanui Kandrotui, pravarde Celofanas, Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį vėl paskyrė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Tai per posėdį trečiadienį pranešė teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis.
„Antanui Kandrotui skirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant neišvykti iš savo naujai nurodytos gyvenamosios vietos“, – sakė teisėjas.
Anksčiau A. Kandrotui skirtą kitą kardomąją priemonę – namų areštą – liepos pabaigoje panaikino Vilniaus apygardos teismas. Tuomet galutine ir neskundžiama nutartimi jis nusprendė, kad ši kardomoji priemonė yra neteisėta ir nepagrįsta, viena griežčiausių kardomųjų priemonių pernelyg suvaržo kaltinamojo teises.
Namų areštas vyrui buvo paskirtas už pasišalinimą iš teismo salės be teismo leidimo.
Verslo planas – Celofanas: iš žlugusių ar bankrutuojančių jo įmonių valstybė neteko 250 tūkst. eurų
Antanas Kandrotas prisistatinėja įmonių supirkinėtoju ar net kolekcionieriumi. Tačiau po kaip pats A. Kandrotas sako, „hobiu“, slepiasi keisti bankrotai, netikėtai pradingstantys įmonių finansiniai dokumentai ir didelės skolos valstybei.
Naujausias „Sienos“ tyrimas parodo, kaip veikė ir tebeveikia nemažas būrys Celofano valdomų ir valdytų įmonių. Duomenų neteikimas, staiga išaugančios skolos ir bankrotas – dažnas vaizdas A.Kandroto versluose.
Šis reiškinys Celofano įmonių kreditorius paprastai palieka tuščiomis. Tame tarpe – ir valstybę, kuri dėl iš žlugusių A. Kandroto įmonių neatgavo daugiau nei 200 tūkst. eurų.
Visą tyrimą skaitykite čia.
Buvo nuteistas už finansinius nusikaltimus ir šmeižtą
Už finansinius nusikaltimus kalintis vienas žinomiausių protestuotojų prieš koronaviruso pandemijos valdymą ir kitus Vyriausybės sprendimus Antanas Kandrotas praėjusių metų lapkričio mėnesį nuteistas ir dėl šmeižto.
Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai jam skyrė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Subendrinus už finansinius nusikaltimus paskirtą bausmę, A. Kandrotui, visuomenėje žinomam Celofano pravarde, paskirta galutinė dviejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Byloje taip pat išnagrinėtas ir iš dalies priteistas nukentėjusio civilinis ieškinys, kaunietis įpareigotas nukentėjusiajam sumokėti 400 eurų neturtinės žalos atlyginimui.
Ikiteisminį tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė.
Ji teismo prašė pripažinti A. Kandrotui skirti septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bylos duomenimis, Celofanas sistemingai skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri galėjo paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą kitu asmeniu.
Iš viso byloje, laikotarpiu nuo 2020-ųjų rugpjūčio mėnesio iki 2021 metų vasario, nagrinėtos keturios tęstinės veikos. Trimis atvejais kaltinamasis, siekdamas apšmeižti kitą asmenį, „Youtube“ tinkle viešai patalpino filmuotą medžiagą, kurioje skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, nukentėjusįjį vadindamas korumpuotu, nepagrįstai kaltindamas jį reketu, klastojimu bei kitais tikrovės neatitinkančiais veiksmais.
A. Kandrotas tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą tuo pačiu nukentėjusiu asmeniu skleidė ir socialiniame tinkle „Facebook“.
Už finansinius nusikaltimus Apeliacinis teismas vasarį jam skyrė beveik dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
