Dangus Iš Londono ir Dublino šventėms grįžtantčius lietuvius šiemt pasitiko itin nesvetingai. Dėl sudėtingų oro sąlygų keli tūkstančiai tautiečių, planavusių parskristi prieš šventes, gerokai vėlavo sėsti prie Kūčių stalo. Kitiems pasisekė dar mažiau - kai kurie planuoti skrydžiai buvo apskritai atšaukti.
Vėlavo pusę paros
Susitikti su šeimomis prieš šventes šiemet pavyko ne visiems užsienyje gyvenantiems tautiečiams. Mat nuo savaitės pradžios visos Europos oro uostus kaustęs sniegas neaplenkė ir didžiausių lietuvių emigracijos „centrų“ - Didžiosios Britanijos bei Airijos. Lietuviai, prieš kelis mėnesius išgraibstę dar likusius, bet gerokai brangesnius nei įprasta lėktuvo bilietus, negalėjo džiaugtis sėkme. Reisai į Vilnių, Kauną bei Rygą buvo masiškai atidedami ar net atšaukiami. Londono Stanstedo ir Getviko oro uostai dėl gausaus sniego net buvo kelioms valandoms uždaryti. Tad mažiausiai keliems tūkstančiams lietuvių šventinė nuotaika buvo kaip reikiant sugadinta.
Kompanijos „Star1“ lėktuvas su 116 keleivių, turėjęs pakilti iš Stanstedo gruodžio 21-osios vakare, vėlavo beveik 10 valandų. Bendrovės atstovė Jūratė Rupšienė tvirtino, kad lėktuvas vėlavo dėl pusdieniui uždaryto oro uosto.
„Lėktuvui, skridusiam iš Vilniaus į Stanstedą, dėl pūgos ir sniego valymo darbų nebuvo duotas leidimas leistis, jis nukreiptas į Birmingamą. Ten susidarė lėktuvų spūstis - turėjome pakilti 23.00, o pakilome tik 8.40 val. Faktas, kad žmonėms kilo nepatogumų, juk šventės. Buvo visiška
sumaištis“, - sakė ji.
Lėktuvai neskrido
Vilniaus oro uosto atstovė Gabrielė Vasiliauskaitė tvirtino, kad kompanijos „Aurela“ lėktuvas, turėjęs atvykti gruodžio 23-iąją, apskritai nepakilo. Tačiau skrydis esą buvo atšauktas dar gerokai prieš žinias apie blogą orą. Tad bilietus pirkusiems lietuviams teko sukti galvą, kaip grįžti namo.
Rygos oro uosto atstovas Martinis Langratas „Vakaro žinioms“ tvirtino, kad gruodžio 23-iąją, trečiadienį, vėlavo kone visi lėktuvai. Tačiau, anot jo, visi skrydžiai iš Londono ir Dublino įvyko, latvių oro uostas tik priėmė nukreiptus skrydžius iš Lietuvos.
„Ir Rygoje dešimtadalis visų reisų dėl gausaus sniego buvo nukreipti į kitus oro uostus: Talino, Helsinkio, Stokholmo. Tiesa, iš Airijos ir Anglijos visi lėktuvai, nors ir vėlavo, Rygą pasiekė. Bet 22-osios naktį lėktuvas, turėjęs tūpti Kaune, nusileido Rygoje. Iš čia žmonės buvo vežami į Kauną autobusais“, - pasakojo jis.
Tiesa, Iš Rygos gruodžio 22-osios naktį taip pat neatskrido lėktuvas į Kauną - juo iš Anglijos bei Airijos grįžtantys tautiečiai su persėdimu turėjo pasiekti Lietuvą. Koks šių keleivių likimas, Rygos oro uostas nepraneša.
Atsidūrė Lenkijoje
Į Kauną skridusiems piliečiams problemų buvo daugiausia - Kauno oro uosto direktorius Arijandas Šliupas pripažino, kad lietuviams oras pakišo koją. Kai kurie vietoj sėkmingos kelionės lėktuvu į Kauną atsidūrė Lenkijoje, tad turėjo visą naktį važiuoti autobusais.
„Skrydžiai įvyko kaip ir visi, bet jie buvo arba nukreipiami kitur, arba vėlavo. Lietuvą gruodžio 23-iąją užpuolė labai blogas oras - ėmė lyti ir šalti. Todėl tą naktį nesugebėjome priimti nei skrydžio iš Dublino, nei iš Birmingamo, nei iš Londono Stanstedo. Du skrydžiai buvo nukreipti į Vilniaus oro uostą, o Londono skrydis net į Gdanską, nes ir Vilnius negalėjo priimti lėktuvo. Keleiviai buvo vežami į Lietuvą autobusais, nes visi kiti maršrutai buvo užkrauti“, - apie stichijos sukeltas problemas tautiečiams pasakojo A.Šliupas.
Pasak jo, didžioji dalis keliavusių šiais lėktuvais žmonių - lietuviai. Vėluoti į šventes vien dėl problemų Kaune galėjo apie 300 keleivių. Vis dėlto uosto direktorius išreiškė viltį, kad dauguma tautiečių spėjo prisėsti prie Kūčių stalo.
Ignas JAČAUSKAS
