„Ką tėvai turėtų vaiką pamokyti, tai mokytis šiame informacijos pasaulyje. Susitvarkyti su jo pačiu elgesiu, kiek valandų jis ruošia, ką jis daro, ar jis tuo metu, kada jis ruošia pamokas, iš tikrųjų jas daro, ar jis tikrai galvoja apie tą uždavinį, o ne apie tai, ką atsakyti feisbuke. Tai čia yra tokia paprastai mokymosi higiena, kurią tėvai tikrai gali padaryti. Nes vaikai iš tikrųjų nuvargsta, informacijos yra daug, stimulo yra daug, jie mėgsta daug veiklų vienu metu daryti, jie sunkiai susikaupia. Tai čia yra paprastos taisyklės, kur mes turėtume jiems padėtis išmokti kontroliuoti savo elgesį“, - laidoje „Tėvų akademija“ pasakojo A. Šimelionienė.
Anot specialistės, tik pradėję mokytis, vaikai dar būna kupini motyvacijos ir noro mokytis. Tačiau iškilus pirmiesiems sunkumams, ėmus sunkėti programai, ta motyvacija gali ir dingti. Būtent todėl, kaip teigė A. Šimelionienė, reikia padėti vaikui ir tikėti bei sakyti jam, kad pasiduoti negalima, o sunkumu išspręsti įmanoma.
Štai, pavyzdžiui, vaikui mokytis ateityje padėtų tėvų dar vaikystėje jam suformuoti mokymosi įrankiai – palyginimas, paskirstymas, priskyrimas įvairioms kategorijoms. Pasak A. Šimelionienės, tokie paprasti dalykai vėliau gali būti pritaikomi visur – matematikos, istorijoje, kalbose – o juos išugdyti galima dar nuo mažų dienų, žaidimų forma.
„Tėvai turėtų žinoti tam tikrų žinių apie mokymąsi, bet vėlgi, mes neatimkime mokytojo darbo. Mokyti turėtų mokytojas. Aš manau, kad mokytojas turėtų išmokyti vaiką mokytis, o mes, jeigu nebespėjam, padėti namuose“, - pridūrė pašnekovė.
