Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Taivano egzistavimas ilgą laiką buvo pagrįstas strateginiu neapibrėžtumu: Kinija salą laiko savo dalimi, bet de facto Taivanas veikia kaip nepriklausoma valstybė, tik neturi plataus diplomatinio pripažinimo pasaulyje.

Taivano egzistavimas ilgą laiką buvo pagrįstas strateginiu neapibrėžtumu: Kinija salą laiko savo dalimi, bet de facto Taivanas veikia kaip nepriklausoma valstybė, tik neturi plataus diplomatinio pripažinimo pasaulyje.

REKLAMA

Strateginio neapibrėžtumo dalis yra ir JAV saugumo garantijos Taivanui, kurios yra duotos ne tarptautine sutartimi, nes Vašingtonas neturi diplomatinių santykių su Taipėjumi, o specialiuoju teisės aktu: esą jeigu salai ir amerikiečių interesams kiltų pavojus, JAV galimai imtųsi atsakomųjų veiksmų.

Tačiau neapibrėžtumas, regis, pastaruoju metu lūžinėja. Pirmiausia, pastangų ėmėsi Taivanas, panoręs pralaužti diplomatinę izoliaciją. Prie to prisidėjo Lietuva, leidusi atverti Taivano vardo atstovybę Vilniuje. Nors atstovybė ne diplomatinė, bet pavadinta taip, tarsi būtų valstybės atstovybė.

Galiausiai, JAV prezidentas Joe Bidenas neseniai atsakinėdamas į žurnalistų klausimus Tokijuje tiesiai šviesiai pareiškė, kad JAV karinėmis priemonėmis gintų Taivaną, jeigu Kinija jį nuspręstų užimti jėga. Nors paskui Baltieji rūmai puolė taisyti padėtį, bet burtas buvo mestas.

REKLAMA

Kyla pavojus Taivano saugumui

Vilniuje neseniai viešėjusi amerikiečių German Marshall Fund Azijos programų vadovė Bonnie Glaser pastebėjo, kad, jos nuomone, Taivanui reikia padėti realiais veiksmais, kaip kad ekonominių santykių mezgimu arba ginklų tiekimu JAV atveju, bet suabejojo, ar simbolinę reikšmę turintys sprendimai, kaip kad atstovybės atidarymas, nekenkia paties Taivano saugumui.

„Yra daug dalykų, kuriuos Lietuva gali daryti, aš gal tik raginčiau jūsų vyriausybę įsivertinti skirtingų veiksmų naudą ir rizikas. Kartais Taivano politikai ragina mano vyriausybę daryti dalykus, kurie, mano manymu, nebūtinai atitinka Amerikos interesus. Jie gali tarnauti Taivano interesams, gali netarnauti. Pavyzdžiui, Taivanas dar nuo Donaldo Trumpo administracijos darbo pradžios ragino Jungtines Valstijas pakeisti Taivano atstovybės pavadinimą. Iki šiol JAV to nepadarė. Ir aš viešai sakau, aš nemanau, jog Jungtinės Valstijos turėtų leisti Taivanui pakeisti atstovybės pavadinimą. Aš tikrai noriu pasiekti reikšmingos paramos Taivano saugumui, ekonomikai, bet, manau, kad turime būti atsargūs dėl dalykų, kuriuos darome ir kurie yra simboliniai. Tai gali atvesti prie žalingų pasekmių Taivano saugumui“, – mano analitikė. 

REKLAMA
REKLAMA

Su tokiu vertinimu sutinka ir Kinijos politiką tyrinėjanti Japonijos tarptautinio universiteto docentė Vida Mačikėnaitė-Ambutavičienė. Pasak jos, neapibrėžta Taivano politinė padėtis ilgą laiką tiko iš esmės beveik visiems. Tuo tarpu bandymai pažeisti neapibrėžtumą kelia aistras, nes Kinijos komunistai yra davę pažadą prijungti Taivaną prie žemyninės dalies. Jei reikės, ir jėga.

Todėl labai didelis klausimas, ar atstovybės atidarymas Vilniuje Taivano pavadinimu kinų mandarinų kalba bei Taivaniečių pavadinimu angliškai, iš tiesų padeda pačiam Taivanui skintis kelią tarptautinėje erdvėje, ar, kaip tik, kelia grėsmę jo saugumui.

„Iš tiesų negaliu nesutikti. Taivano klausimu buvo nusistovėjęs pakankamai stabilus status quo, tokia neapibrėžta, neaiški situacija. Tame neaiškume visi iki šiol rasdavo tam tikrą saugumą. Kiniją tai tenkino, neaiški situacija suteikė stabilumą. Ir jeigu ši situacija pradeda keistis, jeigu Vakarų valstybės pradeda pripažinti Taivano nepriklausomybę, tai Taivanas atsiranda labai sudėtingoje situacijoje, nes grėsmė išauga labai stipriai. Kinijai šie simboliniai dalykai yra esminiai, nes tai susiję su jos reputacija, su nacionalistiniu pažadu savo visuomenei suvienyti žemes. Komunistų partija nelabai turi, kur trauktis, jie turi įgyvendinti pažadą „kad mes neleisime Taivanui būti nepriklausomam“, – portalui tv3.lt teigė V. Mačikėnaitė-Ambutavičienė.

REKLAMA
REKLAMA

„Kalbant apie Lietuvos sprendimą, man visada buvo klausimas, kaip mes padedame Taivanui? Dabartinė valdančioji Taivano partija jau yra deklaravusi, jog Taivanas yra nepriklausoma respublika, nepriklausoma valstybė, todėl dabar tikslas jiems plėsti tarptautinį pripažinimą. Tas tiesa. Bet tai stumia Pekiną imtis griežtų veiksmų“, – pastebi Japonijos tarptautinio universiteto docentė.

Ji pasakoja, kad šį žaidimą pradėjo pats Taivanas, kai prezidento ir parlamento rinkimus laimėjo Demokratinė progresyvioji partija, kuri pasisako prieš salos suvienijimą su žemynine Kinija. Tai atspindi ir visuomenės nuomonės slinktis. Šiuo metu opozicijoje esanti partija, Kuomintangas, kuri valdė Taivaną anksčiau, pasisako už glaudesnius ryšius su Pekinu, tačiau viena to priežasčių, kad Kuomintangas ilgą laiką siekė suvienijimo nepripažindamas komunistų pergalės pilietiniame kare, po kurio 1949 metais nacionalistai turėjo pasitraukti į salą. Šiuo metu Kuomintangas nebepretenduoja į žemyninę Kiniją, bet Kinija vis dar pretenduoja į Taivaną.

REKLAMA
REKLAMA

Taivano gynyba: „dygliakiaulės“ principas

Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuvos akys gal ir nukrypo į karą kaimynystėje, bet reikalai Azijoje ne itin pasikeitė – Taivano sąsiauris vis dar laikomas labai pavojinga vieta, kur potencialiai gali prasidėti karinis konfliktas, jeigu Kinija nuspręstų panaudoti jėgą prieš Taivaną, o JAV priimtų sprendimą salą ginti. Tiesus prezidento J. Bideno pareiškimas, kad Amerika gintų Taivaną, dar labiau pakurstė nerimą.

J. Bidenas Tokijuje buvo paklaustas, ar, priešingai nei Ukrainoje, JAV imtųsi karinės jėgos apginti Taivaną. Į tai JAV vadovas atsakė taip: „Taip... mes davėme tokį įsipareigojimą. Pati idėja, kad (Taivanas) galėtų būti paimtas jėga, sutrikdytų visą regioną ir būtų panašiai kaip kad nutiko Ukrainoje“.

REKLAMA
REKLAMA

Baltieji rūmai šį pareiškimą puolė taisyti, pasakydami, kad prezidento žodžiai nereiškia ilgalaikės JAV politikos pasikeitimo. Ilgalaikė JAV politika Taivano atžvilgiu yra tokia, kad Vašingtonas pripažįsta vienos Kinijos principą, bet kartu laikosi nuomonės, jog Taivano politinis klausimas lieka neišspręstas.

1979 m. JAV suteikė saugumo garantijas salai Taivano santykių aktu, pagal kurį: santykiai su Taivanu palaikomi per privatų Amerikos institutą Taivane, Jungtinės Valstijos tiekia gynybinę ginkluotę salai tokiu mastu, kurio reikia išlaikyti adekvačius Taivano gynybinius pajėgumus, be to, JAV prezidentas yra įpareigotas skubiai informuoti Kongresą, jeigu kyla pavojus Taivano saugumui, socialinei ir ekonominei santvarkai bei JAV interesams – tokiu atveju prezidentas su Kongresu turėtų nuspręsti, kokių veiksmų imtis.

Taivano gynybos strategija yra grįsta „dygliakliaulės“ principu, bet Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą gali ją pakoreguoti: tiek Taivanas, tiek Kinija mokosi iš šiuo metu Europoje vykstančio karinio konflikto. „Dygliakiaulės“, arba asimetrinės gynybos, principą, suformavo buvęs Taivano ginkluotųjų pajėgų vadas Lee Hsi-Mingas, kai 2017 metais pristatė Visuotinės gynybos koncepciją. Pagal ją aiškiai pripažįstama, jog Taivanas ir Kinija nėra lygiavertės jėgos, todėl sala turi imtis apsukresnių ir lengvesnių būdų siekdama atbaidyti stiprų priešininką. Iš esmės tai tarsi Dovydo kovos strategija prieš Galijotą, rašė „The Economist“ straipsnyje „Kas yra Taivano „dygliakiaulės“ gynybos strategija? Rusijos invaziją į Ukrainą kelia klausimų, kaip Taivanas galėtų atbaidyti Kiniją“.

REKLAMA
REKLAMA

Dėl šios priežasties, vietoje investicijų į sunkiąją ginkluotę, kaip kad į tankus, kovinius laivus ar povandeninius laivus, kuriuos sunku apsaugoti nuo priešininko smūgių iš oro, Taivanas fokusavosi į judrumą užtikrinančią ginkluotę, pavyzdžiui, prieštankinę ar priešlėktuvinę gynybą užtikrinančius Javelinus ir Stingerius – kas pasirodė gana efektyvu Ukrainoje. Kitaip tariant, dygliakiaulė neturi būti didesnė ar stipresnė už priešininką, ji turi turėti aštrius dyglius, kad atbaidytų.

Tiesa, pastaruoju metu Taivanas investavo ir povandeninių laivų vystymą, naikintuvų patobulinimus, taip pat tankus ir sraigtasparnius, nors kritikai sako, jog tai neatitinka „dygliakiaulės“ strategijos ir tikrame kare tikriausiai neatneštų didelės naudos. Bet, pavyzdžiui, naikintuvai padeda Taivano oro pajėgoms reaguoti į oro erdvės pažeidimus. Kai kurie Taivano politikai laikosi principo, jog daug svarbiau užkirsti kelią tokiems „pilkosios zonos“ incidentams nei ruoštis tikrai invazijai. Šiais ir praėjusiais metais Kinijos įvykdytų oro erdvės pažeidimų buvo rekordiškai daug.

REKLAMA
REKLAMA

Taivanas šiais metais skyrė papildomai 8,6 mlrd. dolerių gynybai. Daugumą papildomų lėšų ketinama skirti priešlaivinei ginkluotei ir Taivano gamybos sistemoms. Iš viso gynybai šiais metais Taivanas buvo skyręs 16,8 mlrd. JAV dolerių.

Amerikiečių German Marshall Fund Azijos tyrimų programos vadovė B. Glaser, Vilniuje dalyvavusi Rytų Europos studijų centro surengtoje diskusijoje, kalbėjo, kad Taivanas turi pasirūpinti gerai parengtu rezervu ir pilietinio pasipriešinimo stiprinimu, nes šiuo metu Taivane pradinė karo tarnyba trunka vos keturis mėnesius, o tai nėra rimta, ir šalis neturi kažko tokio panašaus kaip Šaulių sąjunga, kai į šalies gynybą stengiamasi įtraukti civilius.

Tiesa, karas Europoje Taivanui suteikia šiek tiek laiko, nes šiuo metu, matydama, kaip Rusija kankinasi stengdamasi nugalėti mažesnę ir mažiau ginkluotą Ukrainą, Kinija pradeda suprasti, kad bandymas paimti Taivaną jėga tikriausiai nebus toks paprastas.

„Tai veda prie skubių veiksmų įtvirtinti Taivaną bei sustiprinti JAV gynybos srities bendradarbiavimą su Taivanu. Aš manau, kad tai lems, jog Taivanas ilgainiui turės daugiau galimybių gintis pats ir netgi sustiprins teritorinės gynybos pajėgumus. Taivanas anksčiau buvo labai susitelkęs, kaip užkirsti kelią Kinijos armijos amfibijų nutupdymui paplūdimiuose, pastaruoju metu taip pat vystė ilgo nuotolio atakų pajėgumus, bet jie visiškai neteikė prioriteto rezervo rengimui, jų pradinė karo tarnyba trunka keturis mėnesius, tai nelabai rimta, ir jie niekada neturėjo siekių įtraukti civilius į šalies gynybą. Tas gali pasikeisti dėl karo Ukrainoje “, – Vilniuje teigė B. Glaser. 

REKLAMA
REKLAMA

Ar gali eskaluotis situacija tarp Kinijos ir Taivano?

Kad ir kaip apsiginkluotų Taivanas, salos saugumas visuomet kybos ant plauko, nes čia susiduria Kinijos ir JAV interesai, o abiems abiems šalims jų tarpusavio konkurencija ilguoju laikotarpiu yra svarbiausias dalykas. Tai lems, kas dominuos pasaulyje, kokia vyraus tarptautinė tvarka. 

Tačiau ar artimiausiu metu gali eskaluotis padėtis tarp Kinijos ir Taivano? „Labai daug kas priklauso ir nuo to, kaip elgsis Taivanas. Jeigu jie bandys stiprinti savo nepriklausomos valstybės poziciją, tai vienareikšmiškai“, – mano V. Mačikėnaitė-Ambutavičienė. 

Pašnekovė priminė, kad kai kovo mėnesį JAV prezidentas J. Bidenas virtualiai kalbėjosi su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, abi šalys paskui paskelbė pranešimą. Kad Kinija nuolat pabrėžia Taivano priklausomybę, nieko nestebina. Tačiau po šio pokalbio net ir JAV Baltųjų rūmų oficialiame pranešime akcentuojama, jog Vašingtono politika Taivano atžvilgiu nesikeičia ir kad JAV prieštarauja bet kokiems vienašaliams veiksmams, kurie keistų status quo

REKLAMA
REKLAMA

„Kinijai viskas prasideda nuo fundamentalaus užsienio politikos principo, kad yra viena Kinija ir sostinė yra Pekinas. Jie į viską žiūri per tai. Tol, kol JAV politika nuo to nenukryps, kol pats Taivanas nepradės skelbti, jog yra nepriklausoma valstybė, tol tas status quo išliks. Bet tokia grėsmė, kad padėtis eskaluosis, išlieka net ir prasidėjus konfliktui Ukrainoje“, – sako Japonijos tarptautinio universiteto docentė. 

Taigi Taivano padėtis nėra lengva: jeigu sala sieks diplomatinio pripažinimo, ji didins savo nesaugumą, bet nepasiekusi pripažinimo ilguoju laikotarpiu vis tiek gali būti inkorporuota į Kiniją. 

Pirmu smuiku groja anūkas. Briuselis anūką pasiuntė laivo kryptimi. Mūsų spauda nerašo. Kas galit paskaitykit vakarų spauda. Tas broilerių Lietuvai gėda daro.
ko ten girtis kad Lietuva užima pasaulio kvailelio vaidmenį.
Kur investicijos, kur prekyba. 90%grudu perka iš Amerikos. Gvatemalos buvusi prezidentą pasodino, kad 5 milijonus kyšį pajeme iš Taivano, kad ambasada atidarytų. O Lietuvoje pasodins ką nors? Maldeikiukas dažnai ten lankosi. O Adomeno dukra Taivane konsule ar ambasadorė tapo.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų