Daugiau nei mėnuo. Tiek laiko dėl Rusijos agresijos krenta niekuo dėti ukrainiečiai. Skaičiuojama, kad dėl Rusijos veiksmų žuvo daugiau nei tūkstantis civilių, dar daugybė sužeista.
Stebint Rusijos agresiją didžiosios Lietuvos ligoninės sako apsvarsčiusios visus scenarijus – kaip elgtis, jei prasidės karas Lietuvoje, kaip dirbti, jei į Lietuvą pradėtų plūsti sužeisti ukrainiečiai ir kaip pasirūpinti Lietuvoje jau esančių ukrainiečių sveikata.
Apsvarstė visus įmanomus scenarijus
Respublikinės Klaipėdos ligoninės kolektyvas jau pasiruošė visiems galimiems scenarijams. Kaip pasakoja įstaigos direktorius Darius Steponkus, ligoninėje yra paruoštos maisto bei geriamojo vandens atsargos, pakankamas medikamentų ir kitų medicininių priemonių kiekis, pasirūpinta elektros tiekimu ir peržiūrėti žmogiškieji ištekliai.
D. Steponkus skaičiuoja, kad ligoninė sumažintu pajėgumu galėtų funkcionuoti apie mėnesį. Tiesa, jei prasidėjus karui nebūtų sugriautas pastatas.
„Mūsų ligoninė dėl Klaipėdos specifikos neturi rūsių. Yra labai aukštas gruntinis vanduo ir prieš daugiau negu 100 m. statant mūsų ligoninę rūsiai buvo įrengti tik labai minimalūs, daugiau galimas praėjimas. Pasislėpti dar gal ir būtų galima, bet dirbti – ne. Nėra nei deguonies, nei kitų sistemų. Realiai mūsų ligoninė tinkamai teikti pagalbą galėtų tol, kol nekiltų tiesioginė grėsmė ir nekristų bombos“, – tv3.lt sako D. Steponkus.
Vis dėlto tai yra scenarijus, kurio ligoninės vadovas nesitiki. D. Steponkus pastebi, kad savotiško karo sąlygomis ligoninėms tenka dirbti jau dvejus metus – tiek laiko Lietuvoje siaučia COVID-19 pandemija.
Šiuo metu pagrindiniai klausimai – užtikrinti sklandų į lietuvą jau atvykusių ukrainiečių gydymą ir pasiruošti priimti mūšio lauke sužeistus ukrainiečius, jei to prireiktų.
„Abiem scenarijams – tiek pabėgėlių iš Ukrainos atvykimui, tiek sužeistųjų – esame pasiruošę. Esame aptarę tai savo susirinkimuose. Kalbant apie ukrainiečius pacientus, jie pas mus atvyksta nuo pirmos dienos. Tačiau jų nėra daug – penki–dešimt per parą. Kada priėmimo skyriuje yra 200 pacientų ir du kartus daugiau atleidžiama gydytis ambulatoriškai, tai niekaip nedaro įtakos mūsų veiklai.
Mes realiai galėtume priimti jų ir daugiau, jei toks poreikis būtų. Tačiau kol kas atvykusius žmones labiau kamuoja buitinės problemos. Aišku, jie kreipiasi dėl įvairių lėtinių ligų. Yra paruoštas ministerijos aprašas, kad jie gali kreiptis ir pas šeimos gydytojus, yra sukuriama jų elektroninė sveikatos istorija. Procesas vyksta pakankamai sklandžiai, dėl to Lietuvos pacientai nepatogumų nepatiria“, – pasakoja D. Steponkus
Pašnekovas svarsto, kad tiesiai iš mūšio lauko sužeistieji į ligoninę nepateks. Tačiau kur kas labiau tikėtinas scenarijus – kad gali tekti padėti tiems, kuriems reikalinga reabilitacija. Iki šiol ligoninė į Ukrianą yra išsiuntusi savo nenaudojamą įrangą, įvairių implantų, sraigtų ir plokštelių.
Šiaulių ligoninėje gydyti ukrainiečiai patyrė insultus ir infarktus
Karas paveikė ir kitų šalies ligoninių darbą. Į Lietuvą jau atvykę ukrainiečiai lankosi pas mūsų šalies medikus. Pavyzdžiui, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nuo karo Ukrainoje pradžios stirpiai išaugusio pacientų skaičiaus nėra, tačiau padaugėjo pacientų ukrainiečių.
„Dažniausiai kreipiasi besilaukiančios moterys, vaikai. Turėjome ir keletą vyresnio amžiaus pacientų ukrainiečių, kurie turėjo sudėtingesnių sveikatos sutrikimų – insultus, infarktus“, – tv3.lt pasakoja ligoninės viešųjų ryšių specialistė Sonata Tenytė.
Ligoninė yra numačiusi, kad nenukenčiant stacionarinėms ir planinėms paslaugoms per dieną būtų galima priimti po keturis–šešis pacientus. Jeigu srautas būtų didesnis ir tektų perplanuoti planines paslaugas per dieną priimamų nukentėjusiųjų skaičius būtų šeši–aštuoni pacientai.
„Penkios vietos numatytos reabilitacinėms paslaugoms. Žinoma, reaguojant į konkrečias situacijas, kritiškai susiklosčiusią padėtį sutelkę visus resursus padėtumėme viskuo, kuo galėtumėme ir kiek galėtumėme“, – teigia S. Tenytė.
Pasak pašnekovės, ligoninėje yra nuolat peržiūrimos turimos medicininės priemonės ir apžvelgiami jų likučiai. S. Tenytė teigia, kad ligoninė yra pasirūpinusi vaistų, bintų ir visų kitų reikalingiausių priemonių atsargomis.
„Taip pat kruopščiai peržiūrime, vertiname visą ligoninės infrastruktūrą, išsidėstymą, slėptuves ir panašiai“, – sako S. Tenytė.
Turima patirties dėl pandemijos
Santaros klinikose į priėmimo-skubios pagalbos skyrių per dieną kreipiasi apie trys ukrainiečiai. Iš viso klinikose iki šil gydyta 240 vaikų ukrainiečių, apie 40 iš jų – stacionare.
Kaip komentuoja Santaros klinikų komunikacijos tarnybos vadovė Jurgita Juozaitytė, įstaiga yra pasirengusi ekstremalioms situacijoms ir jų valdymui.
„Priimti sužeistus ukrainiečius pasirengta, paslaugos būtų teikiamos priklausomai nuo klinikinės situacijos, pacientų būklės ir kiekio, perorganizuojant klinikų ir galbūt regiono sveikatos priežiūros įstaigų darbą.
Patirtis jau yra sukaupta koronavirusinės pandemijos metu, kai Santaros klinikoms buvo pavesta organizuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą Vilniaus regione“, – tv3.lt teigia J. Juozaitytė.
Santaros klinikose, pasak pašnekovės, yra sukaupta tiek medicininių priemonių, kiek numato galiojantys teisės aktai.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos pastebi, kad į Lietuvą atvykstant vis daugiau ukrainiečių automatiškai jų daugėja ir čia, tačiua ypatiungo srauto padidėjimo klinikos nejaučia.
Nacionalinis kraujo centras: Ukraina prašė kraujo maišų, kraujo komponentų poreikio nėra
Prasidėjus karui veiksmų ėmėsi ir Nacionalinis kraujos centras. Kaip pasakoja centro direktorius Daumantas Gutauskas, kelios dienos nuo karo pradžios pavyko gauti Ukrainos sveikatos apsaugos viceministro kontaktus.
Susisiekus su viceministru NKC siūlė pradėti Ukrainai tiekti kraujo komponentus. Vis dėlto viceministras informavo, kad tokio poreikio nėra, mat donorų Ukrainoje pakanka – donorystės įstaigos persikėlė veikti slėptuvėse.
„Tačiau jie labai akcentavo, kad ima trūkti vienkartinių priemonių kraujui surinkti, ypač kraujo surinkimo sistemų, kraujo maišų. Mes organizavome paramą ir praeitą savaitę ji pasiekė Ukrainą. NKR nupirko penkis tūkst. sistemų. Taip pat turėjome keturis hemoglobinometrus, perdavėme virš 10 tūkst. mikropipečių kraujo tyrimams daryti.
Juos remiame vienkartinėmis priemonėmis – tuo, ko dabar reikia. Aišku, remsime ir ateityje. Dabar išsiuntėme paramos už 30 tūkst. eurų, matysime, koks poreikis bus vėliau“, – tv3.lt sako D. Gutauskas.
Pastebimas ir išaugęs žmonių noras padėti. Kaip sako D. Gutauskas, prasidėjus karui NKC užplūdo žmonės, norintys paaukoti savo kraujo. Donorų sulaukta tiek, kad buvo užpildyti visi centro rezervai. NKC teko skelbti pranešimą donorams ir prašyti jų nebeplūsti aukoti kraujo.
„Negalima iš visos tautos surinkti kraujo – nebeturėsime, kur jį padėti. Kadangi kraują dovanoti galima tik kas du mėnesius, galėjo nutikti taip, kad visi geros širdies žmonės sueina, padovanoja kraujo. Eritrocitai galioja tik 40 dienų. Įsivaizduokime, kad sužeistus ukrainiečius pradeda vežti po 60 dienų. Kas tada? Naikiname iš galiojimo išėjusį kraują, o naujo rinkti praktiškai negalime, nes nėra iš ko“, – apie galimą scenarijų pasakoja D. Gutauskas.
Tuomet donorų srautas sumažėjo, žmonėms buvo paaiškinta, kad kraujo Ukrainai nereikia ir jis nėra renkamas. Pasak D. Gutausko, yra bendras rezervas, kuris būtų naudojamas ir lietuviams, ir sužeistiems ukrainiečiams, jei to reikėtų.
„Ko gero, kraujo iš Lietuvos neeksportuosime, o jį naudosime vietoje ukrainiečiams gydyti. Dabar rezervus tikrai turime gerus. Kai kraujo prireiks daugiau, tai skelbsime per visas įmanomas žiniasklaidos priemones“, – teigia D. Gutauskas.
SAM: gydyti ukrainiečius galėtų kelios dešimtys ligoninių
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) komentare tv3.lt nurodo, kad Lietuva yra pasirengusi suteikti per karo veiksmus Ukrainoje sužeistiems ukrainiečiams gydymo ir reabilitacijos paslaugas.
„Šiuo metu valstybių aptariamas galimas centralizuotas ir koordinuotas medicininės evakuacijos procesas Europoje“, – rašoma tv3.lt adresuotame SAM laiške.
Ministerija skaičiuoja, kad per karo veiksmus nukentėjusius ukrainiečius gydymui arba reabilitacijai galėtų priimti kelios dešimtys skirtingų įstaigų skirtingose Lietuvos savivaldybėse, įskaitant ir didžiąsias šalies ligonines.
„Preliminariais vertinimais, Lietuva gydymui galėtų priimti 300–400 per karo veiksmus sužeistų ukrainiečių, iki 1000 sužeistųjų galėtų gauti reabilitacijos paslaugas“, – informuoja SAM.
Ligoninės priima dirbti ukrainiečius
Lietuvoje, ketvirtadienio duomenimis, yra užsiregistravę apie 38 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Apie 16,2 tūkst. iš jų yra nepilnamečiai. Ukrainiečiai Lietuvoje ieško darbo.
Kauno klinikos informuoja, kad šiuo metu įstaigoje yra įdarbinti septyni Ukrainos piliečiai.
„Esame pasirengę įdarbinti nuo karo bėgančius Ukrainos piliečius ir pasirūpinti jų lietuvių kalbos pamokomis, kad įsidarbinimo ir integracijos į bendruomenę procesai vyktų kiek įmanoma sklandžiau. Norinčius įsidarbinti ukrainiečius Kauno klinikose arba žinančius, kam ši informacija gali būti aktuali, kviečiame kreiptis į Kauno klinikų Tarptautinio bendradarbiavimo tarnybą el. p. [email protected] arba tel. +37067106871“, – rašoma tv3.lt pateiktame Kauno klinikų komentare.
Santaros klinikose šiuo metu dirba keturios ukrainietės.
„Kol bus sutvarkyti reikalingi kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai, jos dirba darbą, kuriam netaikomi kvalifikaciniai reikalavimai“, – teigia Santaros klinikų atstovė J. Juozaitytė.
Ukrainiečiai taip pat domisi darbo galimybėmis respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Pasak ligoninės atstovės S. Tenytės, pirmomis balandžio dienomis čia dirbti pradeda trys pagalbiniai medicinos darbuotojai.
„Darbo galimybėmis besidomintys ukrainiečiai medikai, slaugytojai teikia užklausas dėl galimybių dirbti Respublikinėje Šiaulių ligoninėje – juos supažindiname su galimomis darbo perspektyvomis, tačiau visų pirma šie piliečiai pagal teisės aktų reikalavimus turi atlikti profesinės kvalifikacijos pripažinimo procesą ir gauti asmens sveikatos priežiūros praktikos specialistų licenciją“, – sako S. Tenytė.
Klaipėdos respublikinėje ligoninėje dar iki karo dirbo keletas ukrainiečių gydytojų ir slaugytojų. Prasidėjus karui buvo įdarbintos dar trys medikės – dvi slaugytojos ir gydytoja. Visos trys specialistės taip pat dirba nekvalifikuotą darbą.
„Palikome ryšį su dar keletu Ukrainos medikų, kurie išreiškė pageidavimą dirbti mūsų ligoninėje. Padedame jiems sutvarkyti ir pateikti dokumentus, nes tam, kad gydytojų ar slaugytojų licenzija būtų pripažinta, reikalingi dokumentai, kad žmogus yra baigęs mokslus ir ar atitinka reikalavimus.
Tiek Ukrainos, teik Lietuvos medicina skiriasi kaip diena ir naktis. Mes esame Vakarų pasaulio atstovai medicinos srityje, o Ukrainos medikai dar yra likę sovietiniame ar postsovietiniame laikotarpyje. Daugelis reikalavimų yra labai skirtingi, norint prisitaikyti ukrainos medikams reikės nueiti nemažą kelią. Mes, ministerija ir akreditavimo tarnyba į tai žiūri geranoriškai, padeda kiek įmanoma greičiau adaptuotis.
Vienas iš kliuvinių yra Lietuvių kalbos mokėjimas. Gydymo įstaigose privalu kalbėti Lietuvių kalba. Aišku, kad pacientų, kurie supranta rusų kalbą, atsirastų, tačiau neįmanoma paslaugų priderinti prie to, Kad būtų tik rusakalbių arba tik lietuvių srautas“, – sako D. Steponkus.
Nuo to laiko visada ukrainieciams spjaunu i snuki.
