Savaitgalį Lietuvoje praūžusi vėtra pridarė nuostolių ir net pareikalavo žmonių aukų. Šiuo metu vis dar ant kojų sukeltos visos specialiosios tarnybos, kurios šalina stichijos siautulio padarinius. Vien šalinti nulūžusių ir ant kelių bei pastatų užvirtusių medžių ugniagesiai vyko 243 kartus. Nemažai Lietuvos pietrytinių rajonų gyventojų buvo likę be elektros energijos, kurios tiekimas iki šiol dar atnaujinamas. Vėjas plėšė namų stogus, nuo žaibo iškrovos užsiliepsnoję degė gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. Gesinti gaisrų ir atlikti gelbėjimo darbų buvo išsiųsta net 517 gaisrinių gelbėjimo ir 17 specialiųjų automobilių.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Donatas Gurevičius, paklaustas, kaip gyventojai galėtų geriau pasiruošti stichijos šėlsmui, sakė: „Labai svarbu, kad žmonės rimtai įvertintų žalos riziką jų turtui, savo ir artimųjų sveikatai, ir apdraustų turtą ir gyvybę. Reikia stebėti sinoptikų pranešimus ir atkreipti dėmesį į jų rekomendacijas.“
Pašnekovo teigimu, užklupus audrai, reikia prisiminti, kad žmogaus saugumas labai priklauso nuo vietovės: „Kaip rodo šių dienų patirtis, audra gali užklupti miškingoje vietovėje, prie vandens telkinių, tad nereikėtų slėptis po aukštais medžiais, geriau rasti prieglobstį krūmuose ar dauboje. Svarbu nepamiršti, kad žaibas taip pat kelia pavojų, tad nereikėtų be reikalo rizikuoti vengiant sušlapti nuo lietaus ir stengtis pasislėpti, kad ir atviresnėje vietoje, bet ne po aukštais medžiais. Jei į audrą patekote gyvenvietėje, apsidairykite, ar šalia nėra lengvai pakeliamų konstrukcijų, pavojingų pastatų ar kitų objektų, kurie galėtų jus užgriūti“, – kalbėjo D. Gurevičius.
Pašnekovo teigimu, nesaugu audros metu bandyti išvykti iš miškingos vietovės, mat keliai gali būti užgriūti medžių ar dėl lietaus neišvažiuojami. „Yra buvę atvejų, kai neišvažiuojamais tampa net keli kelio kilometrai ir žmonės privalo pagalbos ieškoti pėsčiomis“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas.
Specialisto teigimu, žmonės turėtų pasirūpinti medžiais, augančiais šalia sodybų ir gyvenamųjų namų: „Nebūtina jų kirsti, pasitarus su miškininkais užtektų apgenėti pavojingas sausas šakas. Taip pat svarbu kieme nepalikti daiktų, kuriuos gali pakelti vėjas. Kaimo gyventojai turi nepamiršti audrai artėjant iš ganyklų parvesti gyvulių“, – kalbėjo pašnekovas.
Į klausimą, ar nebuvo atvejų, kai patys gyventojai trukdė gelbėtojams likviduoti audros padarinius, D. Gurevičius atsakė: „Tokių atvejų pasitaiko tuomet, kai žmonės yra nekantrūs. Tarkime, kad kažkieno kieme nuvirto medis ant paties išvažiavimo, o netoliese yra neišvažiuojamas kelių kilometrų ruožas, tuomet gelbėtojai, įvertinę situacijos rimtumą, skubės į svarbesnį iškvietimą. Būna atvejų, kai žmonės dėl nedidelių nepatogumų skambina ir po keletą kartų, grasina skundais, o atvykus gelbėtojams dar pageidauja, kad nuvirtę medžiai būtų supjauti jų pageidaujamo ilgio rąstais, tuomet juokaujame, kad ir malkas skaldyti yra mūsų darbas“, – šmaikštaudamas sakė pašnekovas.
Sinoptikai ir ateinantį savaitgalį pranašauja galimą škvalą.
