Daugiau kaip pusę milijono litų Šiaulių savivaldybė meta tam, kad apgautų potencialius investuotojus.
Savivaldybė leidžia brošiūrėles, kurios pasirodys net ir kinų kalba, reklamuojančias Industrijos parką, skaičiuojantį paskutinius mėnesius. Vietoj Industrijos parko Ūkio ministerija planuoja kurti naują struktūrą – Šiaulių laisvąją ekonominę zoną (LEZ), kurią valdys privatus operatorius.
Investuotojų ieško ir Rusijoje
Sausio 31-oji buvo paskutinė diena, kai Savivaldybė priiminėjo paraiškas leidiniui, pristatančiam Pramoninį parką, parengti. Konkurso sąlygose nurodoma parengti pusantro tūkstančio leidinių apie Pramoninį parką anglų kalba, penkis šimtus egzempliorių – prancūzų kalba, tiek pat – vokiečių kalba ir tūkstantį – kinų kalba. Kam prireikė dar pusantro tūkstančio egzempliorių rusų kalba ir kodėl pasirinkti tokie egzempliorių skaičiai, Savivaldybėje niekas negali rimtai argumentuoti. Visi leidiniai turės būti parengti iki šių metų gegužės–birželio mėnesių. Tam numatyta išleisti apie penkiasdešimt tūkstančių litų.
Leidiniai – tik dalis Šiaulių savivaldybėje „sustrateguoto“ Pramoninio parko rinkodaros projekto. Tiesa, Šiaulių savivaldybės strategai, kuriems vadovauja pedagogės-logopedės išsilavinimą turinti Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė, rinkodarą supranta itin siaurai – tik kaip reklamą.
Spės ir pasivaišinti, ir pakeliauti
Už ES paramos bei miesto biudžeto lėšas Šiaulių savivaldybė planuoja reklaminę Pramoninio parko kampaniją su grandiozinėmis vaišėmis. Tam planuojama išleisti daugiau kaip pusę milijono litų ES paramos lėšų ir apie 60 tūkstančių litų iš Šiaulių miesto biudžeto.
50 tūkstančių litų jau žinodama, kad Pramoninio parko nebebus, Savivaldybė išleido jo logotipo kūrimui. Be to, dar laukia didžiulis turas po ambasadas su vaišėmis. Vaišėms, kuriose dalyvaus iki dešimties žmonių, keturiose užsienio ambasadose numatyta skirti 20 tūkstančių litų.
Miesto valdžios žmonės spės ir pakeliauti. Septynių žmonių kelionei į Kanus numatyta 60 tūkstančių litų. Dar daugiau – 70 tūkstančių litų - suplanuota kelionei į Rusijos federacijos sostinę Maskvą.
Visas šis „rinkodaros planas“ bus „stebimas“ - tam skirta apie trisdešimt tūkstančių litų.
Kompensacijos neprašo
Dar pernai Šiaulių miesto taryba nusprendė Pramoninį parką perduoti Ūkio ministerijai, kuri planuoja steigti LEZ. Operatoriaus jai valdyti bus ieškoma paskelbus tarptautinį konkursą.
Į Šiaulių pramoninį parką jau investuota apie 80 milijonų litų, todėl prieš atiduodant parką, siūlyta kelti sąlygą Ūkio ministerijai, kad ši bent dalį lėšų grąžintų miestui.
Tačiau už šį pasiūlymą Taryboje nebuvo balsuojama. Tąkart meras J. Sartauskas pažadėjo, jog ir taip bus deramasi.
Sprendžiant iš mero atsakymo – iki šiol niekas su Ūkio ministerija nesiderėjo. Ministerija jau atsiuntė Savivaldybei klausimyną apie Pramoninį parką – informacija reikalinga rengiantis konkursui.
„Mes į darbo grupę deleguojame Administracijos direktorių Vladą Damulevičių – turėtų prasidėti (derybos - aut. past). Kol kas diskusijos nebuvo“, - sakė meras J. Sartauskas.
Beje, Savivaldybė ir toliau investuoja – šiemet investicijoms į Pramoninį parką, kuriame stovi vos keletas sandėlių ir planuojama statyti lentpjūvę, ketinama investuoti porą šimtų tūkstančių litų, skolintų iš bankų.
Mato naudos
Ar tikslinga Savivaldybės lėšas investuoti į objektą, kuris jai nebepriklausys? „Savivaldybė prisideda santykinai nedaug“, - argumentuoja J. Sartauskas, tikindamas, kad Pramoninio parko reklama reikalinga. Jo teigimu, Klaipėdos LEZ patirtis rodo, kad iš 80 kontaktų realiai ateina vienas ar du investuotojai.
„Kol kas tik trys ar keturi buvo. Šiandien konkurencija didelė“, - kalbėdamas apie besidominčius Šiaulių industrijos parku kalbėjo J. Sartauskas, kalbą nusukdamas nuo pateikto klausimo.
Reikėjo palaukti
Priešingai nei meras galvoja Tarybos narys, liberalcentristas Gintaras Karalevičius. Jo žodžiais, vertėjo palaukti, kol bus įkurta Šiaulių LEZ ir viešinti šią naują struktūrą.
„Dabar išeina taip, kad mes klaidinsime investuotojus, nes tokio Pramoninio parko, kuris reklamuojamas, nebebus. Jeigu atsiras gudresnis investuotojas, galės ir prisiteisti už sugaištą laiką, išlaidas ir pan. Žymiai naudingiau miestui būtų viešinti naująjį LEZ. Tuo labiau, kad ir idėja patrauklesnė – pagal sąlygas ir galimybes“, - įsitikinęs G. Karalevičius.
Komentaras
Arvydas Mockus,
socialdemokratas, Ūkio ir plėtros komiteto pirmininkas, UAB „Arvirida“ direktorius:
- Savivaldybė į Industrijos parką investavo 23 milijonus litų, todėl siūliau Tarybai susigrąžinti bent pusę sumos, kuri dabar išspręstų daugelį problemų. Nereikėtų atleidinėti sargų, valytojų, pedagogų, nereikėtų uždarinėti mokyklų, galėtume tęsti ikimokyklinių įstaigų renovacijas, kurios atidedamos, nes nėra lėšų investicijoms.
Kaip verslininkas, nematau jokios naudos reklamuoti Industrijos parką, kol neįsteigtas LEZ, kol nežinomos sąlygos, kol bus aišku, su kuo derėtis. O su kuo dabar derėtis investuotojui?
Visada sakiau ir sakysiu: Europos Sąjungos pinigus reikia skaičiuoti lygiai taip pat, kaip ir savo, pavyzdys - Druskininkai, kur investicijos visiems matosi, pilna svečių, gyventojai turi darbo, verslai klesti. O mes investuojame į kultūros fabrikus ir džiaugiamės, kad Industrijos parke malasi vietiniai, nors tai reiškia, kad į biudžetą įplauks dar mažiau mokesčių, nes pasinaudos lengvatomis. Nesuprantu, ar nemato, ar šaškėmis nežaidžia, todėl nemoka žiūrėti bent tris ėjimus į priekį?
Mykolas DEIKUS
