Vakar Alytuje viešėjo Jungtinio techninio sekretoriato atstovas ryšiams su visuomene Giedrius Surplys. Jis alytiškiams pristatė Europos Sąjungos (ES) inicijuotos Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities kaimynystės programos projektų įgyvendinimo rezultatus. Užsukęs į „Alytaus naujienų” redakciją svečias atsakė į korespondento Gedimino Vaitekūno klausimus.
- Kaimynas - ne vilkas, į mišką nepabėgs. Su kaimynais geriau bendradarbiauti negu pyktis. Šiuo principu ir vadovaujamasi 2004-2008 metais vykdant Vidaus reikalų ministerijos programą?
- Kaimynystės programa šiuo metu renka derlių. Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos pasienio teritorijoje įgyvendinti arba baigiami įgyvendinti net 149 projektai. Alytaus, Marijampolės, Tauragės ir Klaipėdos apskrityse, Lenkijos pasienio regionuose ir Kaliningrado srityje jau nusėdo per 50 milijonų litų. Savivaldybės, švietimo įstaigos, gelbėjimo tarnybos, visuomeninės organizacijos ir kiti juridiniai pelno nesiekiantys asmenys ne tik nutiesė dviračių takus, įkūrė turizmo centrus, surengė daugybę festivalių ir stovyklų, įvykdė ne vieną mokslinį tyrimą su partneriais iš kaimyninių šalių, bet ir gavo pirmas tarptautinio bendradarbiavimo pamokas.
- Kokią vietą Europos Sąjungos paramos struktūroje užima Kaimynystės programa?
- Daugeliui žmonių vis dar neaišku, kurioje Europos Sąjungos paramos vietoje buvo Kaimynystės programa, kodėl prie jos dažnai buvo prirašomi negirdėti žodžiai INTERREG arba TACIS ir kuo ji skyrėsi nuo įprastinės struktūrinių fondų paramos. Iš tiesų Kaimynystės programa jungė du Europos Sąjungos paramos instrumentus: Europos Bendrijų iniciatyvą INTERREG ir TACIS programą.
Pirmoji nuo įprastinės Europos Sąjungos paramos skyrėsi tuo, kad gaires, kam reikėtų leisti paramos lėšas, nusistatė ne kiekviena Sąjungos narė (kaip įprastinės struktūrinių fondų paramos, vadinamųjų nacionalinių programų atveju), o Europos Komisija. Taigi visos ES valstybės narės, įgyvendindamos INTERREG programas, siekė tų pačių tikslų, iš kurių svarbiausias - bendradarbiauti ir kartu spręsti problemas su partneriais užsienyje.
TACIS programa skirta teikti techninę pagalbą Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalims. Jos lėšas 2000-2006 metų laikotarpiu ES naudojo vadinamajam kaimynystės instrumentui finansuoti. Taip atsirado kaimynystės programos, kuriose bendrus projektus vykdė partneriai ne tik iš ES valstybių narių (naudodami INTERREG paramą), bet ir iš Europos Sąjungos kaimyninių šalių (už TACIS lėšas).
- Kalbate labai oficialiai.
- Kalbant paprastai, jeigu Lietuvos įstaiga ar organizacija 2004-2006 metais norėjo pasinaudodama ES parama apsikuopti savo kieme (įsigyti reikalingos įrangos, restauruoti pastatus ar surengti mokymus darbuotojams), ji galėjo kreiptis dėl paramos per Lietuvos nacionalinę ES paramos programą, kurios gaires ir taisykles nustatė Bendrasis programavimo dokumentas (BPD). Jeigu ta pati įstaiga ar organizacija norėjo rasti partnerių Lenkijoje ar Latvijoje (ES narėse) ir kartu su jais surengti festivalį, nutiesti kelią ar išvalyti upės vandenį, tada ji kartu su partneriais užsienyje kreipėsi paramos per INTERREG iniciatyvą. Galiausiai, jei organizacija ar įstaiga norėjo užmegzti partnerystę bendrai veiklai ne tik su ES valstybių narių, bet ir su šalių ES kaimynių (ne ES narių) įstaigomis ir organizacijomis, ji su partneriais galėjo teikti paraiškas gauti INTERREG ir TACIS paramą ir, ją gavusi, vykdyti Kaimynystės programos projektą.
- Teko girdėti, kad Alytaus apskritis tvirtai pirmauja įgyvendinant Kaimynystės programos projektus.
- Alytaus apskrities įstaigos ir organizacijos įvykdė ar vis dar vykdo 41 Kaimynystės programos projektą. Pareiškėjai iš Alytaus miesto ir rajono savivaldybių dalyvavo ar dalyvauja 29-iuose projektuose. Alytaus miesto savivaldybė kartu su partneriais iš Suvalkų rekonstravo Miesto sodą, sukūrė turizmo plėtros abiejuose miestuose strategiją, suvedė bendradarbiauti Alytaus ir Suvalkų jaunimo organizacijas. Alytaus rajono savivaldybė pakvietė alytiškius ir regiono svečius išbandyti Piligrimų kelio, organizavo tarptautinį folkloro festivalį „Dzūkų godos“ ir surengė vaikų futbolo stovyklą.
Alytaus apskrities viršininko administracija sujungė daugelį apskrities viešojo maitinimo įstaigų į kulinarinio paveldo tinklą. Alytaus kolegija, VšĮ Projektų vadybos centras ir kitos organizacijos rengė įvairius mokymus.
Lazdijų rajono savivaldybė prisideda ar prisidėjo prie 9-ių, o Varėnos - prie 6-ių projektų įgyvendinimo. Antai Lazdijų savivaldybė kartu su Punsko valsčiumi turizmo reikmėms pritaikė 11 kultūros objektų, o Lazdijų ligoninė įsigijo naujos įrangos.
- Ką sėsime ir pjausime iki 2013 metų?
- Vidaus reikalų ministerija jau pradėjo ir naujojo Europos Sąjungos programavimo periodo (2007-2013 metai) Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (ETBT - skirtas šalims narėms) bei Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (EKPP - skirta šalims narėms ir ES kaimynėms) programų įgyvendinimą. Kalbant paprastai, ETBT pratęsia Europos Bendrijų iniciatyvą INTERREG, o EKPP - TACIS programą (kaimynystės instrumentą).
Planuojama, kad balandį visi juridiniai ne pelno siekiantys asmenys bus pakviesti teikti paraiškų dėl paramos per ETBT programą „Lietuva-Lenkija“. Joje galės dalyvauti Alytaus ir Marijampolės bei Kauno, Vilniaus (be Vilniaus miesto) ir Tauragės apskričių atstovai su partneriais iš Lenkijos Balstogės-Suvalkų, Elko, Lomžos ir Olštyno regionų. Projektus bus galima įgyvendinti pagal du prioritetinius tikslus: konkurencingumo ir produktyvumo augimas; sanglauda ir gyvenimo kokybės gerinimas pasienio regione.
Iš viso nuo 2007 iki 2013 metų projektams bus paskirta per 232 mln. litų Europos regionų plėtros fondo (ERPF) paramos. ERPF grąžins iki 85 proc. kiekvieno projekto patirtų išlaidų.
