Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas ir už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius.
Kada Rusija peržengtų ribas?
Dabar Rusijos dronai vis dažniau skrenda į NATO šalių oro erdvę. Matome situacijas Lenkijoje ir kitose šalyse. Ką rodo šie incidentai? Ar turime į juos žiūrėti kaip į atsitiktinius atvejus? Kada būtų peržengtas taškas, kai jau galėtume kalbėti apie masinę ataką prieš NATO šalį ir reikėtų imtis kitokių veiksmų?
R. Motuzas: Manau, iš tikrųjų buvo nemažai, kaip jūs minėjote, pavienių atvejų. Pirmieji kartai mums sukėlė labai daug nerimo. Ir Lietuvai, ir kitoms Baltijos valstybėms turbūt kilo klausimas, kaip turime elgtis: ar pakelti naikintuvus, ar numušti tą droną ir panašiai.
Pamename turbūt patį pirmą atvejį, kai realiai svarstėme, ar jis kur nors nenukris ant žmonių ar stogų, ar nesugadins mūsų infrastruktūros. Dabar matome, kad turime daugiau antidroninių ir stebėjimo sistemų.
Tačiau vėlgi turbūt dar aiškiai nepasakėme – ir dėl paskutinio drono šiandien dar neturime atsakymo. Žinome tik tiek, kad tai buvo „Gerbera“, rusiškos kilmės dronas, tačiau yra tam tikra trajektorija.
Kaip jūs manote, ar turėsime tą atsakymą?
R. Motuzas: Manau, kad turėsime. Kaip, sakykime, sudužus lėktuvui yra vadinamoji juodoji dėžė, taip ir dronas turi tam tikras „smegenis“, pagal kurias galima nustatyti, iš kur jis buvo paleistas ir panašiai.
Šiuo metu mūsų kaimyninėse valstybėse ir Lietuvoje daugiau kalbama apie versiją, kad tai buvo nukreipti, suklaidinti dronai. Turbūt tai būtų tikslesnis terminas. Jie turėjo keliauti į Ukrainą.
Kita vertus, Rusija to ir siekia. Ypač, kaip minėjome, propagandistai iš Kaliningrado srities kuria įvairias istorijas, versijas ir propagandą, esą mes panaudosime savo teritoriją puolimui prieš Kaliningrado sritį ar panašiai, imituodami, kad tai buvo ukrainietiški dronai.
Tai yra tiesiog spaudimas. Ne todėl, kad mus pultų ar panašiai. Pirmiausia turime suvokti, kad daromas labai didelis spaudimas, kad mes neremtume Ukrainos. Kodėl Ukraina laikosi? Todėl, kad gauna didelę pagalbą iš daugelio pasaulio šalių.
Rusija tai supranta ir daugiau dėmesio skiria toms valstybėms, kurios remia Ukrainą ir siekia bet kokia kaina griežtinti sankcijas. Ir dėl paskutinio sankcijų paketo, ir praėjusią savaitę užsienio reikalų ministras bei kiti tik pasišaipė: tai gal nuimame visiems rusams tas sankcijas ir panašiai, ką mes čia žaidžiame?
Ar NATO yra pasiruošusi apsiginti nuo dronų?
Jūs užsiminėte, kad Lietuva turi daugiau antidroninių sistemų. Ar mes Lietuvoje esame pasiruošę? Gal ne tik mes, bet ir NATO šalys – ar jos pasiruošusios, jeigu būtų ne vienas dronas, o kelios dešimtys? Kaip mes tai atlaikytume?
R. Motuzas: Nesu karybos ekspertas. Čia turbūt komisaras galėtų geriau atsakyti. Manau, kad iš tikrųjų dirbama ir esame pasiruošę. Tik manau, kad vieno ar kito straipsnio pritaikymas yra labai rizikingas, nes tai susiję ir su mūsų tarptautiniais, ir su Aljanso įsipareigojimais.
Dėl to praėjusią savaitę Europos Komisijos pirmininkės pasiūlymą kai kas galbūt suprato kaip kėsinimąsi į NATO Aljanso funkcijas, bet aš tai supratau kitaip – kad konsultacijos pagal NATO ketvirtąjį straipsnį galbūt iš tiesų būtų reikalingos. Labai dažnai, kai įvyksta ataka, mes pasimetame: kokį režimą taikyti, ar reikia konsultacijų, ar reikia sutelktų pastangų. Tokios konsultacijos galbūt ir padėtų.
Ką rodo Rusijos spaudimas Europai?
Rusijos spaudimas Europos šalims, dronai, sabotažo atvejai – ką tai rodo? Kur link judame, kas čia vyksta?
A. Kubilius: Turbūt akivaizdu, kad Rusija sąmoningai didina ir eskaluoja savo veiksmus, didina įtampą, nori paveikti mūsų piliečių nuotaikas. Kodėl jie tai daro, galima spėlioti, bet viena iš priežasčių, matyt, yra ta, kad karas prieš Ukrainą jiems nesiseka. Ukraina sugeba apsiginti ir tai daro su mūsų parama. Tos paramos reikia dar daugiau.
Kartu Ukraina karą perkelia ir į Rusijos teritoriją. Atakos prieš naftos perdirbimo gamyklas yra reikšmingos, Rusijoje juntamas benzino trūkumas. Tai visą Kremliaus ir Putino politiką daro gerokai nervingesnę.
Jie bando tokiu būdu paveikti mūsų poziciją. Kad galėtume tinkamai reaguoti, mums, be abejo, reikia stiprinti visus savo gynybinius pajėgumus – tiek prieš konvencines karo grėsmes, tiek prieš hibridinį karą.
Jeigu mūsų priešininkai prieš mus kovoja hibridinio karo priemonėmis, mes turime turėti ir hibridinės gynybos priemones bei hibridinės gynybos strategiją. Apie tai kalbėjo ir Komisijos prezidentė, sakydama, kad turime turėti visą antihibridinių priemonių meniu. Ties tuo dirbame. Tačiau kartu turime žiūrėti ir į labai konkrečius materialinius dalykus, pavyzdžiui, gynybą nuo dronų.
Šiandien klausimas yra, kaip gintis nuo pavienių dronų. Iš vienos pusės galime pasidžiaugti ar pagirti Italijos pilotus, kad jie sugebėjo numušti vienetinį droną. Tačiau iš kitos pusės visiškai akivaizdu, kad pirmas ir pats svarbiausias darbas būtų sustiprinti visus savo pajėgumus, skirtus tam, kad laiku ir tiksliai pastebėtume dronus, kad nereikėtų spėlioti, ar čia dronas, ar paukščių būrys.
Tai yra vienas labai aiškių prioritetų. Europos Komisija yra pasiruošusi padėti šalims narėms, ypač Rytų flango šalims. Plėtojame bendrą europinį projektą. Bet ir pačios valstybės turi dėti labai daug pastangų. Lygiai taip pat negalime savęs nuraminti, kad numušėme vieną droną ir jau esame viskam pasirengę.
Vieną droną galbūt apsimoka numušti kariniu naikintuvu ir gana brangia raketa. Bet jeigu susidurtume su gerokai didesniu dronų kiekiu, turėtume turėti žymiai platesnį arsenalą priemonių, kaip su tuo kovoti. Ypač jeigu didesnis dronų kiekis būtų ne vienkartinė Rusijos provokacija, o tai taptų pastovesniu reiškiniu.
Ar būtų galima įvardyti, kad jeigu pamatytume, pavyzdžiui, kelias dešimtis dronų, tai jau būtų masinė, suplanuota ataka prieš NATO šalį ir tuomet įsijungtų kiti mechanizmai bei veiksmai?
A. Kubilius: Tai aš tą ir bandau pasakyti. Reikia savo planuose turėti kelis skirtingus scenarijus. Tikiu tuo, ką sako NATO vadovai ir NATO Karinio komiteto vadovas admirolas Dragone, kuris jau seniai sakė, kad NATO turi keturis tūkstančius puslapių įvairių veiksmų scenarijų aprašymų. Manau, kad tai tikrai būtų reikšminga.
Iš kitos pusės, turime prisiminti ir Europos Sąjungos sutartis bei garsųjį 42.7 straipsnį. Mes dirbame ir ties tuo, kad šis straipsnis, numatantis privalomą tarpusavio pagalbą tarp šalių narių, jeigu kuri nors šalis patiria karinę agresiją, būtų tinkamai taikomas. Šie darbai šiandien yra mūsų prioritetiniai – kartu su šalimis narėmis būti pasiruošusiems bet kokiems scenarijams.
Ar Europa dirba vieningai?
Ar Europa dabar pakankamai vieningai juda ta pačia kryptimi ir koordinuotai dirba? Ar vis dar einame skirtingais keliais?
A. Kubilius: Esame vieningesni negu gal buvome prieš keletą metų. Bet čia yra gilesni dalykai, susiję ir su Europos Sąjungos sutartimis. Pagal Europos Sąjungos sutartis gynyba yra nacionalinių valstybių prerogatyva. Šalys savo gynybinius planus ir gynybinius tikslus, kokius pajėgumus turi išvystyti, derina su NATO, o ne su Europos Sąjunga.
Europos Sąjunga ateina su savo ekonomine galia. Mes stengiamės padėti šalims narėms plėtoti gynybos pramonės gamybą, palengvinti įsigijimus, suteikti finansinę paramą, kad šalys galėtų efektyviai įgyvendinti NATO planus. Tose mūsų pastangose tikrai būtų gerai turėti daugiau vienybės. Ne veltui Europos Komisijos prezidentė savo pranešime pasakė keletą labai svarbių dalykų.
Visų pirma ji labai aiškiai įvardijo, kad taikos metu sukurtos Europos Sąjungos institucijos, skirtos užsienio politikai ir gynybai, tiek kaip institucijos, tiek kaip doktrinų įgyvendintojos, tiek kaip sprendimų priėmimo mechanizmai, nebeatitinka šio laikmečio reikalavimų ir visiškai pasikeitusių aplinkybių.
Antras dalykas – ji pasiūlė įkurti vadinamąją Europos saugumo tarybą, į kurią būtų įtrauktos ne tik Europos Sąjungos šalys narės, bet, svarbiausia, ir Ukraina, Jungtinė Karalystė, Norvegija bei Kanada. Tai būtų pagrindas naujai Europos gynybos architektūrai.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
