Nepriklausomybės Akto signatarė, pirmoji nepriklausomos Lietuvos Premjerė, prof., habil. dr. Kazimiera Prunskienė kuria naują partiją - Lietuvos liaudies sąjungą (LLS). Steigiamojo suvažiavimo išvakarėse patyrusi politikė neslėpė nenori sėdėti ant atsarginių suolelio ir pasyviai stebėti, kai valdantieji "blaškosi ne tiek krizės kiek savo pačių nekompetencijos spąstuose, kai viena po kitos daromos milijardus litų Lietuvai kainuojančios klaidos". "Ar gali taip būti normalioje valstybėje, kad profesionalai sėdėtų ant atsarginių suolelio, o mėgėjai, šiuo atveju sakyčiau dar blogiau - neišmanėliai, žaistų mūsų visų likimais?",- stebisi K. Prunskienė.
Šeštadienį steigiama plataus vidurio kelią deklaruojanti LLS siekia konsoliduoti visuomenę, dirbti, kad ekonomika atsigautų ir spręstųsi socialinės problemos, kad Lietuvoje nebūtų užmirštųjų. "Ne į kairę ir ne į dešinę, ir ne duobėn, o, matant aiškią kryptį, greičiau ropštis iš duobės. Tai ir yra plataus vidurio kelias, grįstas ne laukinio kapitalizmo, ne laisvosios rinkos, o socialiai orientuotos rinkos ekonomikos principais. Kitos išeities Lietuvai tiesiog nėra",- interviu Eltos žurnalistei Jadvygai Bieliavskai sakė K. Prunskienė.
- Kodėl dabar tokiomis, sakyčiau, ne pačiomis linksmiausiomis - krizės sąlygomis nutarėte kurti naują partiją? Iki artimiausių - savivaldos - rinkimų dar yra gana daug laiko. Lietuvoje, kaip žinoma, partijos dažniausiai "uždera" prieš rinkimus...
- Pirmiausia nesistengiame derintis prie politinės konjunktūros, prie "patogaus" laiko. Kita vertus, būtent dabar Lietuvos politikoje yra tikras sąmyšis. Valdančiosios partijos ir visas koalicijos ketvertukas blaškosi ne tiek krizės, kiek savo pačių nekompetencijos spąstuose. Nesusigaudymas esminiuose dalykuose, viena po kitos daromos klaidos, kurios atsieina Lietuvai milijardus litų nuostolių, neleidžia būti tik stebėtojais. Mūsų - ekonomikos ir kitų sričių profesionalų - siūlymai, ką ir kaip reikia daryti kitaip - neišgirstami. Tad reikia telktis - dirbti rengiant dalykiškas, realistiškas, iš krizės išeitį randančias strategijas, ir, žinoma, kalbėti su žmonėmis, padėti jiems jų rūpesčiuose.
Be to, naujos partijos - Liaudies sąjungos - gretose telkiasi ne vien nauji ir politikoje nepatyrę žmonės. Juk svarbu ne kepurė, tai yra partijos pavadinimas, o ką sugeba galva, ant kurios uždedama ta kepurė. Sugebėjimai "neprisikelia" vieną dieną per išgertuves, jie ugdomi dešimtmečiais ir įrodomi praktiniais darbais. Ar gali taip būti normalioje valstybėje,- jau nebe vienpartinėje sistemoje, kad profesionalai sėdėtų ant atsarginių suolelio, o mėgėjai (šiuo atveju dar blogiau - neišmanėliai) žaistų mūsų visų likimais? Negalime likti stebėtojais. Ne apie valdžios "paėmimą" eina kalba, o apie darbą savo valstybei ir jos žmonėms.
- 1995 metais Jūs įkūrėte Moterų partiją, kuri vėliau tapo Naujosios demokratijos partija. Nuo 2001 m. tapote Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos pirmininke, vėliau buvote Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (LVLS) lydere. Ar nebijote vėl bristi į tą pačią upę?
- Lietuvos moterų partiją kūrėme visai kitomis aplinkybėmis. 1992 m. susikūrusi Lietuvos moterų asociacija nusprendė steigti Moterų partiją. Bandžiau įkalbėti moteris kartu su vyrais kurti nuosaikią vidurio politinę jėgą, kurią siūliau pavadinti Naująja demokratija ar Krikščioniškos darnos sąjunga, Socialine sąjunga. Tačiau teko susitaikyti su moterų užsibrėžimu dalyvauti politikoje sukuriant partiją, kurioje vyrai neužgožtų moterų, jų idėjų ir iniciatyvų. Po kelerių metų man pavyko įtikinti moteris pakeisti partijos pavadinimą į "Naująją demokratiją". Tačiau ji taip ir liko su Moterų partijos įvaizdžiu ir dominuojama vienos lyties narių sudėtimi.
Jungimasis su kita prasme vienpusiška - daugiausia vienos socialinės grupės interesams atstovaujančia - Valstiečių partija kuriam laikui pasiteisino. Manau, tai gerokai pakeitė ir kaimo bei agrarinio sektoriaus įvaizdį, jis tapo šiuolaikiškesnis. Bet gyvenimas nestovi vietoje. Juk negali brandi politinė partija susitapatinti su vieno sektoriaus interesais, kaip kad įvyko su LVLS, ypač kai partijos viduje ėmė stiprėti stambiojo kapitalo įtaka.
Taigi upė, į kurią brendame su bendraminčiais, yra ta pati tik politinės veiklos prasme. Sutikite, kad vanduo upėje visada kitas, nes nestovi, o teka. O kas dėl baimės, - žengti pirmą žingsnį į Atgimimo bangą 1988-aisiais rizika buvo ne mažesnė. Juk ir puolimai prieš mane buvo pradėti tuomet ir tęsiami iki šiol, nors puolėjų sudėtis ir keičiasi. Konservatoriai, nesugebėdami išmintingai valdyti, bando įbauginti jiems nenuolankius. Tik ne visi išsigąsta, ne visi iš baimės paaukoja tikslą, dėl kurio kovota kartu su visa tauta.
- Atrodytų, kad visa politinė padangė Lietuvoje jau užimta. Kokią nišą planuoja užimti nauja partija, į kokius gyventojų sluoksnius ji orientuosis?
- Sakyčiau, kad politinė Lietuvos padangė ne tiek užimta, kiek užteršta. Niša, į kurią mes orientuojamės, tai ne tik savo, bet ir Lietuvos likimui neabejingi žmonės. Tie, kurie turi žinių ir patirties, kurie nori dirbti Lietuvai, jos liaudžiai. Taip pat ir tie, kurių palaikymas yra reikalingas, kad protingi žingsniai, vedant Lietuvą iš duobės, į kurią įstūmė dabartinė valdžia, galėtų būti daromi nedelsiant.
Liaudies sąjunga negali turėti siauros orientacijos. Sieksime konsoliduoti visuomenės grupes, derinti jų interesus, netempti "antklodės" ant išrinktųjų, o dirbti, kad ekonomika atsigautų ir socialinės problemos spręstųsi, kad Lietuvoje nebūtų užmirštųjų. Ne į kairę ir ne į dešinę, ir ne duobėn, o, matant aiškią kryptį, greičiau ropštis iš duobės. Tai ir yra plataus vidurio kelias, grįstas ne laukinio kapitalizmo, ne laisvosios rinkos, o socialiai orientuotos rinkos ekonomikos principais. Kitos išeities Lietuvai tiesiog nėra.
- Ar steigiama LLS turi programą, kuri leistų šaliai išeiti iš krizės nemažinant pensijų ir kitų išmokų socialiai remtiniems žmonėms?
- Žinoma, turime. Ją parengėme ne paskubomis, ne atmestinai, o atsakingai ir profesionaliai aptarę visas svarbiausias valstybės ir žmonių gyvenimo sritis. Mes neužsisklendėme vien LLS steigėjų rate, o pasitelkėme kompetentingų ekspertų, savo srities lyderių, turinčių patirties ir žmonių pasitikėjimą. Dar rugpjūtį surengėme didelę konferenciją aktualiausioms problemoms, visų pirma krizės įveikimo priemonėms, svarstyti ir kuriamos partijos programinėms nuostatoms parengti. Dirbome apie pusmetį. Mygtuko stebuklui nesukūrėme - kopti į kalną esti sunkiau nei ristis žemyn. Bet jei nedelsiant nesiimsim atgaivinti ekonomikos, nesudarysime palankesnių sąlygų verslui, vien skolindamasi valstybė socialinių problemų neišspręs.
- Ar jau suformavote savo komandą? Kiek narių turės nauja partija, kiek, Jūsų nuomone, į ją galėtų pereiti Ramūno Karbauskio vadovaujamos Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (LVLS) narių?
- LLS komandos formavimas tebevyksta, durys atviros. Kviečiame ateiti į talką tuos, kurie pritaria jau paskelbtai strategijai, ekonominei ir socialinei veiklos krypčiai. Dabar LLS gretose yra per tūkstantį narių. Jaučiasi tai, kad žmonės daug kartų nusivylė partijomis, jų populizmu, todėl neskuba. Manyčiau, kad tai gerai, nes nenorėtume atsitiktinių ar depresyvių, destrukcijai nusiteikusių asmenų.
Iš Valstiečių liaudininkų į LLS įsijungė visi miestų skyriai, išskyrus Panevėžį, o narių skaičius miestuose jau dabar tris keturis kartus didesnis už buvusius LVLS skyrius. Nemažai rajoninių skyrių taip pat perėjo visiškai arba iš dalies. Manau, kad maždaug trečdalis LVLS pasirinko platesnį kelią nei "valstiečių". Ne paslaptis, kad dalis buvusių bendražygių lūkuriuoja, nevengdami bendrauti. Galimas dalykas, apsispręs vėliau. Daugumą Lietuvos liaudies sąjungoje sudarys nauji nariai. Turime pagrindo manyti, kad jų skaičius sparčiai gausės.
- Lapkričio mėnesį Jūs buvote Sankt Peterburge vykusio Rusijos valdančiosios partijos "Vieningoji Rusija" suvažiavimo viešnia. Kvietimą gavote iš "Vieningosios Rusijos" atstovo, Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko Konstantino Kosačiovo. Ar į šeštadienį vyksiantį steigiamąjį LLS suvažiavimą irgi pasikvietėte svečių iš užsienio, gal iš Rusijos?
- Taip, bus ir užsienio svečių, daugiausia iš kaimyninių šalių. Iš Rusijos ketina atvykti Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas K. Kosačiovas, Kaliningrado srities vicepremjeras Jurijus Šalymovas. Iš Kazachstano laukiame Nursultano Nazarbajevo vadovaujamos partijos administracijos vadovo pavaduotojo Muchtaro Ermano. Dalyvaus keletas ambasadorių ar jų atstovų iš kaimyninių šalių - Lenkijos, Baltarusijos bei su Lietuva bendradarbiaujančių verslo asociacijų atstovų. Tikiuosi, kad suvažiavimo neignoruos ir Lietuvos politinių partijų atstovai, kad ir kaip dėl konkurencijos nepatiktų mūsų susikūrimas. Kažkodėl partijos linkusios reaguoti viena į kitą per konkurencijos, o ne galimos partnerystės prizmę. Mėginsime tokias tradicijas keisti ir keistis.
- Ačiū už pokalbį.
