„Juodųjų“ savivaldybių skaičius padvigubėjo: jų merai įspėja, kad didžiausia grėsmė dabar – mokyklose

Viso labo per savaitę Lietuvos epidemiologiniame žemėlapyje „juodųjų“ savivaldybių skaičius išaugo dvigubai – nuo septynių iki 15. Tiesa, dalies jų merai tvirtina, kad statistika neatspindi realybės, mat į „juodąjį“ sąrašą savivaldybės pateko ne dėl to, kad daug serga, o dėl to, kad teigiamų tyrimų dalis didelė. Nepaisant to, visi merai vieningai sutaria, kad daugiausiai nerimo visoms šalies savivaldybėms turėtų kelti padėtis mokyklose, mat ten COVID-19 virusui plisti lengviausia.

Prieš savaitę „juodavo“ septynios savivaldybės: Klaipėdos miestas, Rietavas, Birštonas, Plungės, Telšių, Skuodo ir Kretingos rajonai.

Šią savaitę „juodųjų“ savivaldybių sąrašą papildė Pasvalio, Jurbarko, Šilutės, Klaipėdos, Joniškio, Akmenės rajonai, Alytaus miesto ir rajono savivaldybės bei Palanga. Tiesa, Birštone situacija pagerėjo ir jis dabar tamsiai raudonoje zonoje.

„Juodoji“ zona reiškia, kad sergamumas savivaldybėse per pastarąsias 14 dienų viršijo 500 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų arba teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas viršijo 10 proc.

Mažiau baimės, nes daug kas spėjo pasiskiepyti

Tarp „juodųjų“ savivaldybių atsiradusio Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius teigia, kad jo savivaldybė ruošėsi augančiam sergamumui. Jis pažymi, kad Jurbarko rajonas – vienas vakcinavimosi lyderių. Ir išties, Jurbarko rajonas pagal pasiskiepijusių skaičių – aštuntas Lietuvoje.

„Mes tam ruošėmės. Mes labai gerai esam vakcinavęsi, turbūt dešimtuke geriausiųjų. Manome, kad tas užsikrėtimų skaičius nepaveiks stipriai, kadangi tam pasiruošę, o ruošimasis – vakcinavimasis. Mes pasiruošę priimti iššūkį, kuris lauks visų. Sudėtinga, aišku, situacija, bet kito kelio nematome, kaip dar kartą skatinti visus vakcinuotis“, – tv3.lt sakė S. Mockevičius.

Vis dėlto panašu, kad ir aukšti vakcinacijos skaičiai Jurbarko rajono neapsaugojo nuo patekimo tarp „juodųjų“ savivaldybių. Meras tai sieja su tuo, kad virusas dabar sparčiai plinta tarp nepasiskiepijusių, be to, savivaldybė „juoduoja“ ne dėl susirgimų, o dėl teigiamų testų dalies. Ji savivaldybėje siekia 13,6 proc. per 7 dienas.

„Mano manymu, tokia viena iš hipotezių, kad ten, kur vakcinuoti žmonės, ten greičiau sklinda tarp nevakcinuotų. Jeigu pastebėjote, mes [tarp „juodųjų“] esame ne dėl susirgimų, o dėl teigiamų tyrimų skaičių. Šį skaičių būtų galima dirbtinai praskiesti darant daugiau tyrimų ir galbūt mes nebūtume „juodi“. Mano manymu, objektyviau yra susirgimų skaičius, o jis nėra ypač didelis“, – tvirtino meras.

Akmenės rajonas – taip pat vienas iš lyderių pagal paskiepytų gyventojų skaičių, savivaldybė Lietuvoje – antra. Savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas teigia, kad tarp „juodųjų“ Akmenės rajonas pateko dėl teigimų testų skaičiaus, mat testavimo mastai išaugo kartu su mokslo metų pradžia.

REKLAMA

„Juoduojame“ dėl to, kad iš tyrimų 10,1 proc. yra teigiami. Bet tai normalu, kad daromi tyrimai, prasidėjo mokslo metai, atsirado mokyklose pas jaunimą židinių. Natūralu, kad daroma daugiau tyrimų, ypač mokyklose“, – tv3.lt sakė V. Mitrofanovas.

Be to, mero teigimu, savivaldybėje lėtai juda statistinė informacija. Ir, kaip teigia V. Mitrofanovas, mažose savivaldybėse skaičiuojant susirgimų skaičių 100 tūkst. gyventojų, sergamumo rodiklis kur kas greičiau išsipučia.

„Tarkime, vienu metu rodo 36 susirgimus, tai vos ne patys perskambiname šeimos gydytojams, kad laiku nesuveda šeimos gydytojai į sistemą. Dar prieš 5–6 dienas turėjome 10 susirgimų, po savaitgalio, kai vyksta testavimai, tai prisideda tie skaičiai. Pačiame rajone sergančių yra tik 62 žmonės.

Gal labiau teisinga skaičiuoti 100 tūkst. apskričių mastu, tai turėtų tikslesnį skaičių. O dabar net mažoms savivaldybėms ima 100 tūkst. rodiklį“, – stebėjosi V. Mitrofanovas.

Kad „juodą“ spalvą savivaldybei užtarnavo ne susirgimų, o teigiamų testų dalis, pažymi ir Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas. Teigiamų testų dalis savivaldybėje siekia 10,3 proc. per 7 dienas.

Meras pastebi, kad kaimyninėse savivaldybėse sergamumas ir gyventojų skaičius praktiškai toks pats, bet jie dar „nejuoduoja“.

„Kaimynai raudoni – o mes jau „juodi“. Aišku, tokia situacija linksmumo nesuteikia, kitaip ir būti negali. Tikrai, žinoma, tas „juodumas“ priklauso nuo tam tikrų kriterijų – teigiamų atvejų  procento ir nuo susirgusiųjų skaičiaus. 

Bet, jeigu palygintume mus ir kaimynus, pas mus šiuo momentu serga 60 žmonių, Biržuose 65, nors gyventojų skaičius toks pats, o Pakruojyje – 56. Tačiau Pasvalyje didesnis procentas teigiamų testų ir už tai mes papuolėme į „juodąją“ zoną“, – tv3.lt sakė G. Gegužinskas.

Didžiausia rizika – mokyklose

Visų kalbintų savivaldybių merai sutinka, kad daugiausiai rizikos dėl COVID-19 dabar patiria švietimo įstaigos, kuriose virusas plinta tarp nepasiskiepijusių mokytojų ir mokinių.

REKLAMA

„Mes iš karto sakėme, kad didžiausia rizika bus ne sveikatos įstaigose, ne socialinių paslaugų įstaigose, nes ten visi vakcinuoti, o būtent švietimo įstaigose. Ir būtent tai pasitvirtino“, – sakė S. Mockevičius.

Jis džiaugiasi, kad daugiau nei pusė Jurbarko rajono gimnazistų yra pasiskiepiję, tačiau priduria, kad didžiulę problemą kelia neskiepyti mokytojai.

„Jeigu mokytojas yra nevakcinuotas, tai bet koks kontaktas nevakcinuotą mokytoją verčia būti saviizoliacijoje. Tai dar viena paskata vakcinuoti mokytoją, kad dėl tam tikrų kontaktų nereikėtų saviizoliacijoje būti.

Vienintelis dalykas ypač vaikams išvengti – vakcinavimasis. Čia daugiau nieko neprigalvosi. Vaikai po mokyklos vis tiek užsiėmimuose, šeimose, tai nėra kito būdo tik vakcinavimasis. Esu ypač patenkintas savo bendruomenės vakcinavimusi. Bet situacija tokia, kad virusas išgaudo visus nevakcinuotus. Man tiesiog gaila tų žmonių, o labiausiai gaila vaikų, kurie negali vakcinuotis“, – kalbėjo Jurbarko rajono meras.

Akmenės rajono meras V. Mitrofanovas taip pat mano, kad tolesnę COVID-19 situaciją šalyje lems mokyklos. Kol kas savivaldybėje fiksuojami tik pavieniai susirgimai tarp moksleivių ar mokytojų, tačiau V. Mitrofanovas kritikuoja ministerijų nustatytą saviizoliacijos tvarką mokyklose.

„Man atrodo racionaliausia būtų, jeigu atsiranda klasėje židinys, dviem dienoms izoliuotis, kiekvieną mokinį ištestuoti, kas yra sveiki, – toliau mokytis, o kurie serga, – gydosi.

Dabar dėl vieno atvejo izoliuoti visą klasę... Suprantu, gal tai paprasčiau, pereina darbas su klase nuotoliniu. Gal gerai, gal blogai, bet manau, kad racionaliau padaryti patikrą, kai atsiranda atvejų“, – siūlė meras.

Tuo metu, anot Pasvalio rajono mero G. Gegužinsko, savivaldybės mokyklose testuojama apie 40 proc. vaikų, o susirgimų užfiksuoti keli. Tačiau, kadangi testuojami ne visi, pasislėpusių susirgimų gali slypėti ir daugiau.

REKLAMA

„Mokyklose pas mus apie 40 proc. moksleivių yra profilaktiškai tikrinami, nes tam sutikimą davė tėvai. Privartos negali naudoti. Bent dūšioje norėtųsi, kad galėtume mes patikrinti visus vaikus ir kad nebūtų „netyčiuko“.

Tarp vaikų keletas yra sergančių, vienoje mokyklose yra trys. Bet ne visi jie yra patikrinami, tai čia pavojus, ko gero, vienas iš didesnių“, – pažymėjo G. Gegužinskas.


Rašyti komentarą...
A
Artas
2021-09-13 17:43:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ismirsit anksciau laiko besivakcinuodami,sekmes likusiam gyvenime...
Atsakyti
-8

A
Artūras
2021-09-14 06:36:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jau dabar pradės prie vaikų lysti, išsigimeliai...
Atsakyti
0

R
R
2021-09-13 20:20:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nu tai kur jau ne eile vaikuciams atejo
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (15)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų