NATO gynybos planai Baltijos šalims neturi būti suvokiami kaip rengimasis karui su Rusija, tai nereiškia, kad Aljansas taip pripažįsta savo didžiąją kaimynę kaip grėsmę, teigia Jungtinių Valstijų (JAV) politikos ekspertas, žiniasklaidoje minimas žmogumi, atvedusiu Aljansą į Rytus, Briusas Džeksonas (Bruce Jackson).
JAV politologo teigimu, pagal penktąjį Vašingtono sutarties straipsnį, numatantį kolektyvinės gynybos principus, yra suprantama, kad Aljansas rengia planus nenumatytiems atvejams. Parlamentai ratifikavo sutartis, pagal kurias Baltijos šalys priimamos į Aljansą kaip visateisės narės.
"Tai turėjo būti padaryta dar prieš pakvietimą, nežinau, kodėl tai nebuvo padaryta. Ir nesuvokiama, kaip 25 šalys gali būti saugomos, o trys - ne. Manau, kad visuomenė buvo kaip reikiant šokiruota, kai buvo atskleista, jog NATO nepadarė savo darbo ir iš esmės sulaužė savo žodį parlamentams", - sakė B. Džeksonas.
Pasak JAV politologo, Rusijos ir Gruzijos karas paskatino tęsti planavimą. "Kiek aš suprantu, jie (planai. - ELTA) turėtų būti faktiškai baigti. Tik tai jokiu būdu nereiškia, kad Baltijos šalių gynybos planai yra kuriami karui su Rusija. NATO sprendimas kurti planus Baltijos šalims nereiškia, kad Aljansas pripažįsta Rusiją kaip grėsmę. Tai yra operacinis planas, apimantis visas įmanomas grėsmes, tai gali būti ir, pavyzdžiui, internetinių įsilaužėlių iš Kinijos ataka arba žemės drebėjimas, galimos grėsmės dėl kriminalinių struktūrų, pavyzdžiui, "Al Quaida", aktyvumo. Tai yra tarsi visų NATO galimybių apžvalga viename dokumente, kad prireikus būtų aišku, kokiu numeriu skambinti ir per kiek laiko kas į pagalbą atskubės", - aiškino B. Džeksonas.
JAV politikos eksperto vertinimu, tokių planų parengimas yra didžiulis žingsnis pilno penktojo straipsnio veiksnumo link".
Tai, kad tokius planus turi turėti visos Aljanso narės, yra sakęs ir JAV Prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) praėjusių metų balandį savo pirmojoje kaip valstybės vadovo kalboje Europoje - Čekijos sostinėje Prahoje.
Praėjus daugiau nei pusmečiui nuo šios kalbos - pirmosios geros žinios Baltijos šalims. Joms bus sudarytas gynybos planas, kurį patvirtins NATO karinė dalis, o ne politinė atšaka. Jis bus kaip priedas prie saugumo planų dėl Lenkijos, tačiau jame bus atsižvelgiama ir į kitas regiono šalis. Tai leistų Švedijai ir Suomijai taip pat dalyvauti regiono saugumo planavime, remdamasis neįvardintais deryboms artimais šaltiniais rašo įtakingas britų savaitraštis "The Economist".
Šis pokytis priimtas po sunkių derybų, kuriose JAV reikalavimu Vokietija ir kitos šalys atsisakė savo prieštaravimų.
Tai didelis pokytis, tvirtina leidinys. Nuo 2004 metų, kai Baltijos šalys prisijungė prie NATO, gynybos planų rengėjai bandė išsisukti nuo klausimų, ką jų narystė Aljanse reiškia praktiškai. Jei Rusija yra draugiška NATO šalis, o ne priešiška, tokiu atveju atskiri nuo visos Europos gynybos planai naujoms NATO narėms iš buvusios Sovietų Sąjungos turėtų būti nebūtini.
Pasirodžius informacijai apie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje iš esmės pasiektą sutarimą rengti gynybos planą Baltijos šalims, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pažymėjo, kad konkrečių planavimo dokumentų statusas bei turinys yra konfidencialūs, tačiau Lietuva neturi jokio pagrindo abejoti mums suteiktų NATO saugumo garantijų patikimumu.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasak valstybės vadovės atstovo spaudai Lino Balsio, laikosi nuostatos, kad Baltijos šalims yra reikalingi modernūs, jų poreikius atitinkantys gynybos planai.
Savo ruožtu Eltos kalbintas JAV politologas ragina nesikoncentruoti vien į NATO. "Aš nesu tikras, kad NATO yra jūsų "gerasis dėdulė". Centrinės ir Rytų Europos šalys turi labiau pasitikėti ir kitomis institucijomis. Vakarai nėra tik NATO. Harvardo universitetas yra gal net svarbesnis Lietuvos ateičiai nei NATO. Pavyzdžiui, NATO yra visai neveiksminga Ukrainoje, čia jis nedaro nieko, ir tai mus glumina. Mes turime išnaudoti visas institucijas", - teigė B. Džeksonas.
Pasak JAV politologo, šiuo metu verda nemažai diskusijų, ypač kalbant apie vadinamąsias naująsias grėsmes - energetinį, kibernetinį saugumą, dėl atsakomybių pasidalijimo, dėl to, kiek už vienus ar kitus dalykus yra atsakingas Aljansas, o kur yra Europos Sąjungos prerogatyva.
B. Džeksono vertinimu, už narių energetinį saugumą 95 proc. atsakomybės tenka ES ir tik mažoji dalis - NATO.
"NATO gali būti įtraukta į energetinio saugumo reikalus ta prasme, kad kas nors gali sprogdinti vamzdynus, bet finansai, vamzdynų tiesimai, reguliacija - tai yra jau ne NATO klausimai", - aiškino politologas.
Jo teigimu, daugiau atsakomybės Aljansas gali prisiimti užtikrindamas kibernetinį saugumą, čia ES ir NATO atsakomybės dalys yra lygiavertės. "Kažkas turi nustatyti protokolų, internetinių erdvių standartus, tai yra ES reikalas, bet kai internetiniai įsilaužėliai pradeda veržtis, pavyzdžiui, į Estijos sistemas, įsijungia NATO", - teigė B. Džeksonas.
Kai buvo duotas startas rengti naują Aljanso strateginę koncepciją, viešojoje erdvėje iškilo diskusijų, ar kolektyvinės gynybos principai neturėtų būti taikomi ir kovoje su minėtomis grėsmėmis. Šiuo klausimu JAV politologas paaiškina, kad Vašingtono sutartis nebus liečiama.
"NATO gali svarstyti viską, ką ji nori, bet ji negali keisti Vašingtono sutarties. NATO yra biurokratinis aparatas, dirbantis šalims. Jie negali pakeisti Vašingtono sutarties žodžio ir interpretacijos, tik parlamentai gali tai padaryti. Strateginę koncepciją turėtume matyti kaip užduotį, kurią NATO pastaruosius 60 metų reguliariai sprendžia, kad suvoktų, ar ji eina koja kojon su pokyčiais pasaulyje. Tai yra konceptuali užduotis, ne teisinė", - sakė B. Džeksonas.
