Vilkaviškio teismas nutarė vienam mėnesiui suimti Pajevonio miestelio gyventoją Valdemarą Dervinį (43 m.). Jis įtariamas nužudęs savo jaunesnįjį brolį Dainių (37 m.).
Gėrė ir barėsi
Kai V. Dervinis buvo sulaikytas, jis pats prisipažino, tačiau jaunėlis, kol po brolio smurto išpuolio dar buvo gyvas ir apie parą kentė skausmą, medikams melavo, jog jis sužalotas miestelyje – užpultas nepažįstamų asmenų.
Tokia buvo dažnomis išgertuvėmis savo laisvalaikį „puošusių“ brolių kasdienybė: butelis, kompanija, konfliktai, muštynės, „taikos sutartis“, o paskui – vėl viskas iš pradžių. Taip pasakojo daugiabučio namo, kuriame vienu du savo bute gyveno vienišiai broliai Derviniai, gyventojai.
Tiesa, nė vieno iš brolių kaimynai nekeikė. Atvirkščiai – gyrė, kad vyrai, kai būdavo blaivūs, nesibodėdavo jokių darbų, noriai eidavo pas pagalbos ieškančius ūkininkus ir nuoširdžiai dirbdavo, todėl būdavo ir vėl kviečiami, taip pat laukiami ir statybose. Kartais abu nudžiugindavo kurią nors kaimynę, net neprašyti prinešdami jai malkų ar sukasdami lysvę.
Broliai visada būdavo kartu – ir dirbdami, ir po namus sukiodamiesi. Galbūt todėl vienas kitam greitai galėdavo blogą žodį pasakyti ar net užkirsti. Dažniau kentėdavo jaunėlis Dainius, nes išgėręs Valdemaras jį tiesiog terorizuodavo. Bet, anot kaimynų, niekada neatrodė, kad brolių barniai vieną dieną gali baigtis kurio nors mirtimi.
Išsikvietė greitąją
Lemtingąją dieną broliai dalyvavo išgertuvėse, kurios nuo pat ryto vyko kaimyniniame bute, paverstame landyne. Dabar D. Dervinio mirties aplinkybes tiriantys pareigūnai ir tikisi sužinoti konflikto priežastį, kai tik apklaus visus išgertuvių dalyvius. Dėl to dar reikės padirbėti, nes nelengva atrinkti, kas tą dieną buvo užėjęs į landynę ir kiek laiko praleido. Ne kiekvienas išgertuvių dalyvis iš karto galėjo suprantamai pasakoti savo įspūdžius, o kiti namo gyventojai liudijo girdėję triukšmus iš to buto, tačiau nesistebėję, nes tai buvo jau įprasta.
Kai vakare abu broliai parėjo į savo butą, kaimynai girdėjo, kad jiedu šūkaliojo, trankėsi, bet apie rimtas muštynes vėl nepagalvota.
Kitos dienos rytą brolių bute buvo ramu. Tik į lauką išėjęs Valdemaras sutiktų moterų prašė vaistų nuo skausmo. Paklaustas, ką skauda, vyras neslėpdamas pasakojo, kad išvakarėse „per stipriai pamušė brolį“ – šiam labai skauda pilvą.
V. Dervinis rūpinosi sumuštu broliu, tačiau šis, nebepakentęs skausmo, apie 22 valandą pats išsikvietė greitąją pagalbą. Kaip minėta, medikams apie sužalojimo aplinkybes melavo.
Medikai, Vilkaviškio ligoninėje D. Derviniui atlikę pilvo echoskopijos tyrimą ir įtarę rimtą pilvo traumą (trūkus kepenims ir žarnoms, prasidėjęs vidinis kraujavimas), sunkų ligonį išgabeno į Marijampolės ligoninę skubiai operuoti.
Šios ligoninės priėmimo skyriuje D. Dervinio gyvybė netrukus užgeso – nespėjus nė operuoti.
Nužudė netyčia?
Rytą pareigūnai sulaikė D. Dervinio mirties kaltininką – brolį V. Dervinį. Šis pasakojo per konfliktą jaunėlį tik pastūmęs, o tas šonu stipriai trenkęsis į lovos kraštą. Dėl ko kilęs konfliktas, įtariamasis negalėjo prisiminti – tiek tada buvo apsvaigęs nuo alkoholio.
Jeigu po ikiteisminio tyrimo teismas nustatys, kad taip ir buvo, V. Dervinis gali išvengti griežtos bausmės už tyčinį šeimos nario nužudymą (nuo 8 iki 20 metų nelaisvės) ir būti nuteistas už nužudymą dėl neatsargumo (iki 4 metų nelaisvės).
Brolių kaimynai teigė manantys, kad didžiausias kaltininkas dėl brolžudystės – alkoholis. Jis Dervinių gyvenime palikęs ryškų pėdsaką ir anksčiau. Maždaug prieš ketverius metus broliai ir jų mama buvo atkraustyti į Pajevonį iš Kauno. Anot kaimynų, vieną dieną kažkoks verslininkas atvežė juos ir jų mantą bei išvertė daiktus po daugiabučio langais. Naujakuriai pasakojo turėję kraustytis iš Kauno, nes buvo smaugiami skolų. Motina neslėpė, kad sūnūs turėję ir šeimas, ir butus, bet viskas perėję per gerklę.
Kol motina buvo gyva, jos sūnų kasdienybė buvo šviesesnė, bet kaunietė susirgo ir tapo lovos ligoniu. Nors broliai mamą visai neblogai prižiūrėdavo, tačiau pomėgiui išgerti irgi visada rasdavo laiko bei pinigų (iš mamos pensijos). O kai mama pernai žiemą mirė, broliai, likę vieni, pradėjo dar labiau vergauti alkoholiui.
Irena ZUBRICKIENĖ
