Neslėpsiu, šį įrašą paskatino parašyti viename iš Lietuvos naujienų portalų išspausdintas tekstas apie neva jaunimą, kuris „apsimetantis visuomenininkais“ gauna paramą iš valstybės. Todėl – labai trumpi ir spontaniški mano pastebėjimai.
Lietuvoje tik labai nedidelė jaunų žmonių dalyvauja vienokių ar kitokių jaunimo organizacijų veiklose. Šis nuošimtis – vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Kai nedalyvauji prasmingoje veikloje, natūralu, kad turi sugalvoti kitokių užimtumo formų. Dažniausiai jos, deja, ne visada priskiriamos prie visuomenei naudingos kategorijos. Ar ne valstybės uždavinys turėtų būti jaunimo užimtumo skatinimas, remiant prasmingas ir pozityvias NVO iniciatyvas? Ar ne per brangiai mums kiekvienam vėliau kainuos išlaikyti suluošintų likimų jaunuolius?
Tarp tų nedaugelio stipresnių jaunimo organizacijų, išsiskiria ir tokios, kaip kad Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga, Jaunųjų konservatorių lyga, Jaunimo organizacija „Darbas“ ar kitos panašios. Tai yra, savo pavadinime labai aiškiai parodančios, kad turi savo nuomonę, idėjas. Ar tai blogai? Anaiptol. Norėčiau atsistoti į ringą su tuo, kuris pasakytų, kad skatinti jaunus žmones domėtis visuomeniniu ir politiniu gyvenimu, supažindinti su politinėmis ideologijomis ir jų skirtumais yra blogai. Ar blogai, kai jaunas žmogus žino kuo skiriasi socialdemokratija nuo konservatizmo? Ar blogai, kai jaunas žmogus geba mąstyti savarankiškai?
Priešingai. Visiškai nenagrinėdamas vienų ar kitų politinių ideologijų niuansų ir gerbdamas jų skirtumus teigiu, kad būtent tokios jaunimo organizacijos yra geriausios aktyvaus pilietiškumo ugdymo kalvės. Būtent tokiose organizacijose veikę jauni žmonės tampa sėkmingais mūsų Lietuvos ateities kūrėjais: politikais, žurnalistais, menininkais, verslininkais.
Jaunieji socdemai, jaunųjų konservatorių lyga, jaunimo organizacija „Darbas“, Lietuvos liberalus jaunimas ir kitos panašios organizacijos sugeba susivienyti konstruktyviam dialogui ir kultūringai diskusijai, ko šiandien labai trūksta mūsų „vyresniems“ kolegoms. Mes sugebame sėdėti prie vieno stalo ir kartu ieškoti sprendimų kaip padaryti gyvenimą geresniu. Ir net sugebame prie to stalo sėdėdami vienas kitam neišdraskyti akių, neapipilti purvais, neįžeisti.
Stebėdamas šių organizacijų veiklą ir žmones, kurie praeina geriausias neformalaus ugdymo mokyklas, kurie kartu švenčia Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją, kitas Valstybei svarbias šventes, matau žymiai šviesesnę ir Lietuvos politikos ateitį.
Valstybė turi remti jaunimo nevyriausybinį sektorių. Ir ne tik simboliškai, kaip kad yra šiandien.
Todėl ir sakau: laimė veikti jaunimo organizacijose. Laimė skirti laiką ne tik sau, bet ir kitiems. Laimė įgyti žinių, kurių neįmanoma gauti kitaip. Jauniems žmonėms: junkitės į jaunimo organizacijas. Ir būsite laimingi.