2009 m. sausio 16 dieną dėl nepopuliarių tuometinės vyriausybės priimtų sprendimų Vilniuje prie Seimo įvyko masinė protesto akciją, kurią sekė riaušės.
Dešimtys sužeistų ir sulaikytų
Mitingą prieš mokesčių reformą, Ignalinos AE uždarymą bei aukštą nedarbo lygį organizavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. Galiausiai prie Seimo susirinko apie 7 tūkst. žmonių.
Nepatenkinti piliečiai ragino nuversti valdžią, o su žmonėmis kalbėtis atėjusį Artūrą Zuoką apmėtė kiaušiniais. Mitinguotojai bandė veržtis į Seimą, reikalavo pasirodyti tuometinį Seimo pirmininką Arūną Valinską.
Jam nepasirodžius, mitinguotojai naujosios Seimo posėdžių salės langus apmėtė akmenimis, kiaušiniais, pomidorais ir net batais. Dužo ne vienas Seimo langas.
Galiausiai įsiaudrinusių mitinguotojų tramdyti atvyko Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, prieš riaušių dalyvius panaudoję ašarines dujas ir gumines kulkas. Medikų teigimu, per riaušes sužeisti 38 asmenys, tarp jų – 4 pareigūnai. Sulaikytas 151 asmuo, 54 iš jų nustatytas girtumas.
Tą pačią dieną protestuoti į gatves išėjo ir panevėžiečiai, šiauliečiai, alytiškiai.
Kada pasikartos toks mitingas?
Nors per 10 metų Lietuvoje kilo dar ne vienas ūkininkų, pienininkų, studentų, medikų, mokytojų ar kitų visuomenės grupių mitingas ar protestas, nė vienas jų neprilygo kruvinoms riaušėms 2009-aisiais.
Štai Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Saulius Spurga pabrėžia, kad protestai, jei tik taikūs, yra labai naudingi, nes tai natūrali demokratijos dalis. Vis dėlto smurtiniai procesai rodo, kad „yra kažkas ne visai sveiko“. Politologo manymu, pasikartoti sausio 16-osios riaušių scenarijui būtini keli komponentai, bet jų kol kas nematyti.
„Tai turėtų būti politinė jėga, visuomeninis judėjimas, jis turėtų kelti reikalavimus ir tokius mitingus. <...> Žiūrint objektyviai į tai, ką mes matome, tokių smurtinių procesų perspektyvos aš neįžvelgiu. Mokytojų protestas turėjo tam tikrų elementų. Bet tai visiškai yra kito lygmens dalykai, nes buvo aiškūs veikėjai, lyderiai, organizacija, reikalavimai. O tai, kad jie vienaip ar kitaip pasielgė – tai antraeilis dalykas. Nematau tokių politinių jėgų, kurios galėtų sukelti tokį smurtinį procesą. Nei profsąjungų, nei organizacijų“, – tv3.lt kalbėjo S. Spurga.
Jam antrina ir kitas MRU docentas Virgis Valentinavičius, pabrėžiantis, kad sausio 16-osios mitinge, nors jį organizavo profsąjungos, pirmuoju smuiku griežė būtent prieš pakeltus mokesčius sujudę prekybininkai.
„Esmė, kad protestas virto smurtiniu labai greitai. Policija ir saugumo pajėgos jau reagavo į smurto iš protestuotojų pusės faktus. Paskui teismo nuosprendžiai patvirtino, kad dalis protestuotojų atėjo iš anksto nusiteikę smurtauti, pasiruošę geležinius strypus, Molotovo kokteilius ir panašiai. Tarp sulaikytųjų buvo nemažai nuo alkoholio apsvaigusių žmonių“, – tv3.lt teigė V. Valentinavičius.
Todėl, nepaisant to, kad per dešimtmetį dar regėjome ne vieną, kad ir labai masinį protestą, V. Valentinavičius mano, kad sausio 16-osios mitingo „susirėmimų, betvarkės, riaušių pasikartojimas yra sunkiai įmanomas“.
„Nuo to laiko protestai ir mastu, ir stiliumi buvo labai silpni. Pirma kregždė naujos kokybiškai kitokios protestų bangos buvo 2017 metais gydytojų protestas ir šiemet – mokytojai, kurie pamatė, kad kažkurios profsąjungos bendradarbiauja su valdžia už smulkias dovanas“, – sakė docentas.
Svarbiausia – kaip reaguoja valdžia
Primindamas, kad Prancūzijoje šiuo metu siautėja „geltonųjų liemenių“ judėjimas, S. Spurga mano, kad dabar situacija keičiasi ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje.
„Turbūt niekas negali garantuoti, kaip čia kas pasisuks. Jeigu procesai ir protestai yra autentiški, tai gerai, tik reikia rasti būdą kalbėtis, sutikti su reikalavimais, bet tai kartu yra ir valstybės saugumo klausimas. Tai čia, matyt, turi dirbti atitinkamos tarnybos. <...> Be organizacijų, kas gali įvykti, mes nelabai žinome. Reikia kažkiek valdžios institucijoms būti tam pasiruošus“, – teigė S. Spurga.
Tuo metu V. Valentinavičius mano, kad žmones įaudrinti šiuo metu galėtų nebent neadekvati valdžios reakcija į tam tikrus procesus, pavyzdžiui, metu pabaigoje vykęs mokytojų streikas ir jį lydėjusi palaikymo akcija, kai daugybė žmonių susikibo rankomis tarp Seimo ir Vyriausybės.
„Prisiminkime tą isteriją, kurią tada sukėlė Saulius Skvernelis, kad čia vyksta perversmas, kad čia Kremliaus ranka, kad Tapinas kasasi po valstybės pamatais. Policijos pajėgos išvestos milžiniškos į gatves, tai tik trūko šarvuočių ir tankų išvedimo. Tai šitoje vietoje toks valdžios perdėtas ir visiškai neadekvatus reagavimas darosi potencialiai pavojingas elementas, kuris galėjo potencialiai sukelti konfliktą“, – svarstė V. Valentinavičius.
Dabar MRU docentas mano, kad S. Skvernelis „yra aprimęs ir grįžo psichologinė pusiausvyra, kurios aiškiai trūko gruodžio mėnesį“. Tačiau, anot politologo, premjeras turėtų suprasti, kad 2017–2018 metais vykę mitingai neturi nieko bendro su sausio 16-osios riaušėmis.
„Būtų gerai, kad premjeras skirtų šituos dalykus ir negalvotų, kad kartojasi 2009 metai, ir matytų, kad protestuotojai yra visiškai kitokie, jokios agresijos ten nėra. Pats geriausias dalykas, kurį valdžia gali padaryti, tai tiesiog įsiklausyti į tai, ką jie sako, kalbėtis su jais ir spręsti problemas, o ne įžvelginėti nesamus sąmokslus ir grasinti jėga“, – sakė V. Valentinavičius.
Statistikos departamento duomenimis, vien 2018 metais Lietuvos įvyko 47 tikrieji ir įspėjamieji streikai. Nuo 2000 metų jų buvo net 1221.
