virgis valentinavičius

Lietuvos žvalgybai raginant ruoštis blogiausiam, ministras pirmininkas Gintautas Paluckas prašo negąsdinti žmonių. Kol Ministrų kabineto vadovas bando raminti kitus, jo vadovaujama Vyriausybė paviešino veiksmų planą, kaip stiprins krašto apsaugą ir gynybą.  Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmų plano projekte vienas iš prioritetų yra Vokietijos brigados priėmimas ir bendradarbiavimo su kitais sąjungininkais stiprinimas.

Prezidento Gitano Nausėdos ir socialdemokratų santykiai viešojoje erdvėje neretai pavadinami medaus mėnesiu. Abipusė parama rinkimuose, prezidento ir premjero susitikimai, lengva ranka priimamos net ir nerealistiškos idėjos – taip atrodo paskutiniai keli mėnesiai. Ekspertai tikina: šiuo metu daugiau galios yra prezidento pusėje, tačiau viskas gali pasikeisti socialdemokratams parodžius nagus.

Antradienį palikusi „aušriečių“ frakciją Seime, parlamento vicepirmininkė Agnė Širinskienė pasitraukė ir iš „Nemuno aušros“ partijos gretų. Ką reiškia šis A. Širinskienės perbėgimas? Ar tai – tik ledkalnio viršūnė? Kas koalicijos laukia pavasarį? Apie tai, kas laukia koalicijos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja žurnalistas, redaktorius, MRU docentas Virgis Valentinavičius ir komunikacijos specialistas Linas Kontrimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda atmetė 2 „Nemuno aušros“ kandidatūras į Vyriausybę. Filtro nepraėjo Aplinkos ministru pretendavęs tapti Sigitas Podėnas ir į Teisingumo ministro kėdę sėstis norėjęs Virginijus Kulikauskas. Virgio Valentinavičiaus teigimu, yra dar 2 kandidatai į ministrųs, kuriems trūksta kompetencijų eiti pareigas, tai – finansų ministras Rimantas Šadžius ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Ekspertai įvertino prezidento Gitano Nausėdos patvirtintą nepilnos sudėties Vyriausybę. Politologams į akis krenta ne tik išspirti du „Nemuno aušros“ kandidatai. Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento Virgio Valentinavičiaus vertinimu, prezidento patvirtinta Vyriausybė yra „vidutiniškų gebėjimų“, o jos narių kompetencijų lygį nulėmė tai, kiek kandidatai įvairiais klausimais sutiko su prezidento nuomone.

Pasirodžius žiniai, kad į koaliciją pakviesta „Nemuno aušra“, iš Prezidentūros nebuvo girdėti nieko, tik tyla. Valdančiąją daugumą patvirtinus, prezidentas Gitanas Nausėda galiausiai pareiškė, kad į koaliciją įtraukti „Nemuno aušrą“ su antisemitiniais pareiškimais pagarsėjusiu pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu yra klaida ir pridūrė, jog netvirtins šios partijos kandidatų į ministrus.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) viduje sklinda kalbos, kad partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė neis į premjerus, o vietoje jos į ministrus pirmininkus bus keliamas partijos vicepirmininkas Gintautas Paluckas. Ekspertai negailestingi – jų teigimu, tai būtų ne tik rinkėjų apgavystė, bet ir politinio neįgalumo parodymas.

Išrinkus antrai kadencijai prezidentą Gitaną Nausėdą pastarasis su iš naujo Seime įgaliojimus gavusia premjere Ingrida Šimonyte turi susitarti, kurie ministrai gali tęsti darbus iki kadencijos pabaigos, o kurie turėtų pasitraukti. Bet, atrodo, kad sutarimo link judama gana lėtai. Trečiadienį po susitikimo I. Šimonytė atrodė dirgli, o šiandien premjerė duodama interviu, nenorėjo atskleisti pokalbio detalių, tik pasakydama, jog komentuoti „gandų“ nenorėtų.

Penktadienį vyks perrinkto prezidento Gitano Nausėdos iškilminga inauguracija, šventinis priėmimas šalies elitui ir svečiams iš užsienio. Antrosios G. Nausėdos kadencijos belaukiant, kyla klausimas – ar šalies vadovas bus griežtesnis nei iki šiol?  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo politologas Vytautas Dumbliauskas ir politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius.

Liepos 12 d. rengiama perrinkto prezidento Gitano Nausėdos iškilminga inauguracija, šventinis priėmimas šalies elitui ir svečiams iš užsienio.  Ceremonijos, o tuo pačiu ir antros G. Nausėdos kadencijos belaukiant, kyla klausimas – ar šalies vadovas bus griežtesnis nei iki šiol? Gal antra prezidento kadencija primins Dalios Grybauskaitės valdymo laikotarpį? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja žurnalistas, redaktorius, humanitarinių mokslų dakt...

Premjerė Ingrida Šimonytė ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė viešai susipliekė Vyriausybės susitarime. Ar tai rodo vis aštrėjančius Laisvės partijos ir konservatorių santykius? Ar tai rinkimų kampanijos pradžia? Ar vis dar egzistuoja valdančioji koalicija?  Į visus šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ atsako Mykolo Romerio universiteto politologai – Rima Urbonaitė ir Virgis Valentinavičius.

Po antrojo rinkimų turo tapo aišku, kad 22 miestai ir rajonai turės kitus vadovus, likusiems regionams toliau vadovaus jau anksčiau ten karaliavę šeimininkai. Tiesa, rinkimus vis dar temdo skandalų šešėlis. Vyriausioji rinkimų komisija dar iki šiol nežino, ar Anykščiuose laimėjusiam valstiečiui Kęstučiui Tubiui leis vadovauti rajonui.

Jei prezidento rinkimai vyktų šį savaitgalį, didžiausio Lietuvos gyventojų palaikymo sulauktų dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, rodo pirmadienį skelbiama naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Kodėl nepaisant skandalo Nausėdos reitingai nenukrito ir ką reiškia kitų, po juo išsirikiavusių, pretendentų reitingai, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius.

Už dalį jau pirmame ture postą laimėjusių merų vietiniai žmonės be konkurencijos balsuoja jau ne vieną kadenciją – pavyzdžiui, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, Širvintų merė Živilė Pinskuvienė sugebėjo išsaugoti savo karalystes, dėl to rinkiminę naktį audringai džiaugėsi pergalėmis, baliavojo, linksminosi.

Jau šį sekmadienį šalies gyventojai rinks savo miestų merus ir tarybų narius. Turbūt mažiausiai intrigos žada Kaunas, kur pergalę tiek apžvalgininkai, tiek patys kauniečiai žada dabar mero kėdę šildančiam Visvaldui Matijošaičiui. Kauno gyventojų simpatijų dabartinis vadovas nepraranda net krečiant įvairiausiems skandalams. Politologė Rima Urbonaitė dėl to meta akmenį į konservatorių daržą.

Pedofilija įtariamam Kristijonui Bartoševičiui mesti įtarimai, regis, pasitraukė į antrą planą, nes politinę padangę temdo ir audrina kita drama – kas gi perspėjo buvusį parlamentarą dėl jam gresiančių kaltinimų? Advokatas Gintaras Černiauskas negaili kritikos ne tik šiai situacijai, bet ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), kurių frakcijai priklausė K. Bartoševičius, atsiribojimui ir išankstiniam nenuteisto žmogaus pasmerkimui.

Seimas ketvirtadienį rinkosi į neeilinę sesiją dėl Kristijono Bartoševičiaus ir galimo informacijos nutekėjimo skandalo. Aiškėjant vis naujoms detalėms, kyla klausimų, ar kažkas iš valdančiųjų prisiims politinę atsakomybę dėl informacijos nutekėjimo, o gal Seimo pirmininkei, konservatorių seniūnei ir premjerei gali grėsti ir rimtesni – teisiniai – nemalonumai.

Po savaitės į buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus pedofilijos skandalą sureagavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jo įsitikinimu, nuo šiol bet kokie konservatorių sprendimai turės būti žvelgiami per šio skandalo prizmę.

Konservatorius Kristijonas Bartoševičius pirmadienį paskelbė atsisakantis Seimo nario mandato, tačiau vėliau paaiškėjo, kad politikas yra ikiteisminiame tyrime, kurio metu aiškinamasi dėl seksualinio nepilnamečio ir mažamečio asmens prievartavimo bei tvirkinimo prieš jaunesnį nei 16 metų asmenį. Nors jis paliko frakciją, anot ekspertų, tai Tėvynės sąjungai nepalengvins kelio artėjančiuose rinkimuose.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai jau visai ne už kalnų. Kandidatų daug, tačiau klausimas, ar tikrai tai reiškia, kad gyventojai turės už ką balsuoti. Kaip savivaldos rinkimų kandidatus vertina ekspertai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politologas Virgis Valentinavičius ir komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pašalintas Mykolas Majauskas paskelbė, kad kandidatuos į Vilniaus miesto mero postą. Daug ką nustebino toks žingsnis, kurį dalis ekspertų vadina neracionaliu ir sako, kad taip politikas tiesiog kompensuoja dėl išmetimo iš partijos. Apie šį M. Majausko žingsnį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo politologai Virgis Valentinavičius ir Vytautas Dumbliauskas.

Iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) išmestas Mykolas Majauskas nusprendė dalyvauti Vilniaus miesto mero rinkimuose. Kaip jo kandidatavimas keičia rinkimų žaidimą sostinėje? Ar M. Majauskas turi realius šansus tapti sostinės vadovu? Ar toks ėjimas – tik keršto akcija konservatoriams? Tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politologai Virgis Valentinavičius ir Vytautas Dumbliauskas.

Dalis ekspertų mano, kad Mykolui Majauskui konservatorių sprendimas jį išmesti iš partijos gali išeiti į naudą. Jų nuomone, politikas gali tapti geidžiama preke opozicinėms partijoms, o jo pasirinkimą gali nulemti sprendimas, kokio tikslo jis sieks – Seimo, o gal.

Valdančiojoje koalicijoje laksto kibirkštys. Konservatoriai tvirtina, kad laisviečiai sulaužė koalicijos sutartį, pastarieji siūlo neieškoti priešų ten, kur jų nėra. Barniai vyksta, nors koalicija yra trapi ir gali tapti dar trapesnė, nes konservatoriai svarsto, ar iš partijos išmesti nusižengusį Mykolą Majauską.

Jau kitų metų kovą vyks savivaldos rinkimai. Likus mažiau nei keturiems mėnesiams tik dalyje savivaldybių aiškūs kandidatai į merus. Partijoms sunkiai sekasi rasti, kas galėtų jas atstovauti. Pagrindine to priežastimi įvardijami nekonkurencingi atlyginimai, todėl Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius siūlo merams leisti papildomai užsidirbti.

Tiek visuomenės, tiek prezidento Gitano Nausėdos kritiką nuolat patirianti Ingrida Šimonytė yra ne kartą užsiminusi apie atsistatydinimą iš premjerės pareigų. Tačiau, anot politologų, tai gali būti tik paprasto žmogiško nuovargio rezultatas, o padėties negerina ir dažnas Vyriausybės ir Seimo nesusikalbėjimas ir neseniai įvykęs konfliktas su Mykolu Majausku. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo politologai Virgis Valentinavičius ir Vytautas Dumbliauskas.

Naujausių apklausų duomenimis, premjere Ingrida Šimonyte nepasitiki net 7 iš 10 Lietuvos gyventojų. Anot dalies jų, ministrė pirmininkė yra pernelyg arogantiška ir atitrūkusi nuo paprastų žmonių. Tačiau politologas Vytautas Dumbliauskas sako, kad I. Šimonytė neturi kada komunikuoti, nes dirba, o politikos istorikai galiausiai pripažins, kad ji viską darė gerai. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo politologai Virgis Valentinavičius ir Vytautas Dumbliauskas.

Ingridos Šimonytės reitingai – istoriniame dugne. Ja nepasitiki net 7 iš 10 gyventojų. Anot Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento Virgio Valentinavičiaus, prie to prisidėjo ne tik itin sunkus laikas Vyriausybei, bet ir nepelnyta prezidento Gitano Nausėdos kritika. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo politologai Virgis Valentinavičius ir Vytautas Dumbliauskas.

Jau kitų metų pavasarį gyventojai keliaus prie balsadėžių ir atiduos savo balsus už jiems atrodančius tinkamiausius kandidatus į merus 60-yje šalies savivaldybių. Likus pusmečiui iki savivaldos rinkimų yra aiškios tik dalies kandidatų pavardės, didžioji dalis jų – Seimo narių. Konkurencija tarp politikų artėjančiuose savivaldos rinkimuose kaip niekad didelė – net 28 parlamentarai ryšis išmainyti savo kėdes į merų postą.

Ketvirtadienį eidama 97-uosius gyvenimo metus pasaulį paliko Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II. Ji šalį valdė net 70 metų. Nors monarchę daugelis prisimena kaip valdžios, galios ir etiketo simbolį, jos šeimą nuolat lydėjo įvairūs skandalai. Tiesa, anot politologo Virgio Valentinavičiaus, karalienė virš visų skandalų praplaukė kaip didingas karo laivas.

Eidama 97-uosius ketvirtadienį mirė Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II. Neseniai atšventusi platininį jubilieju, ji tapo pirmąja britų monarche, valdžiusia šalį 70 metų. Po Elžbietos II mirties sostą perėmė jos sūnus Čarlzas, kuris nuo šiol bus žinomas kaip karalius Karolis III.

Viena krizė po kitos vis slenka ant valdančiųjų pečių. Vieni politikai jas stebi ir savo nuomonės viešojoje erdvėje nereiškia, kiti – kritikuoja ar net kelia Vyriausybės atsistatydinimo klausimą. Situaciją atspindi ir premjerės Ingridos Šimonytės krentantys reitingai – vis mažiau žmonių norėtų ją matyti užimančią ministrės pirmininkės pareigas. Būtent tai lemia mažesnį jos atotrūkį tarp kitų politikų.

Lietuvai vis nerimaujant dėl to, kaip išsispręs Kaliningrado tranzito situacija, užsienio reikalų ministro išėjimas atostogų dar labiau pakurstė aistras. Ministrui labai rimtai reikėjo pagalvoti prieš priimant tokį sprendimą, teigė Virgis Valentinavičius. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Mykolo Romerio universiteto politologas aiškino, kad tai nėra tinkamas sprendimas tokios sudėtingos situacijos metu. Jūs iškėlėte problemą dėl pono G. Landsbergio atostogų.

Antradienį politinę padangę apskriejo netikėta žinia – iš Darbo partijos pirmininko posto pasitraukė Viktoras Uspaskichas. Ilgametis partijos lyderis tikina pavargęs ir norintis užleisti vietą „jauniems žmonėms“. Tačiau ekspertų šie motyvai neįtikina. Politologas Virgis Valentinavičius įžvelgia, kad V. Uspaskichas gali gali trauktis dėl visai kitų priežasčių, susijusių su verslu ir korupcijos skandalais.

Vilniaus miesto savivaldybei nusprendus nepjauti ištisų žolės plotų, gyventojai susipriešino. Vieni netveria pykčiu dėl kone iki pažastų po namų langais ir kitur sostinėje užžėlusios žolės. Žmonės tikina, kad tokia savivaldybės idėja darko miesto vaizdą ir baiminasi dėl erkių. Kiti džiaugiasi natūralumu. Specialistai patvirtina, kad sostinės gyventojai tikrai turi pagrindo nerimauti – dėl nešienautų pievų rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis didėja.

Šeštadienį Palangoje garsiai neaidėjus naujosios politinės jėgos – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigiamajam suvažiavimui, diskusijos, kaip klostysis jos likimas netyla. Ekspertai drąsiai prognozuoja populiarumo aukštumas politinėje padangėje ir užsimena apie galimą sėkmę artimiausiuose Seimo rinkimuose.

Antradienį Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kūrėjai pranešė surinkę reikiamą žmonių skaičių politinei partijai steigti. Kas bus šios politinės jėgos pirmininkas – paaiškės jau šio mėnesio pabaigoje numatyto steigiamojo suvažiavimo metu. Tačiau kol steigėjai tikina matantys, kad ne tik ekspremjeras Saulius Skvernelis gali užimti šį postą. Ekspertai šias kalbas vadina nerimtomis ir atskleidžia, kam naujos partijos įsikūrimas kelią didžiausią grėsmę.

Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pareiškus, kad yra pasiruošęs pasitraukti dėl Baltarusijos trąšų tranzito per Lietuvą skandalo, politologai tokį jo žingsnį vertina nevienareikšmiškai. Viena vertus, svarsto ekspertai, G. Landsbergio pasitraukimas parodytų aukštą politinės moralės lygį, kita vertus, atsakomybę tokiu atveju tektų prisiimti ir premjerei Ingridai Šimonytei.

Ilgametė, partijos veidu laikyta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Agnė Širinskienė pirmadienį pasitraukė iš partijos ir frakcijos. Kai kurių ekspertų tvirtinimu, partija byra dėl jos pirmininko Ramūno Karbauskio noro turėti absoliučią valdžią. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo politologas Virgis Valentinavičius ir Seimo narė Agnė Širinskienė. Ponia Agne, iš jūsų pasakojimų viskas panašiau į mobingą, nei į šiaip kokias intrigėles.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos veidu bent politologų vadinama Agnė Širinskienė pirmadienį pranešė paliekanti savo frakciją ir partiją. Toks politikės žingsnis nustebino net visko mačiusius politologus, kurie jos apsisprendimą sieja ir su partijos lyderio Ramūno Karbauskio perrinkimu eiti dar vieną kadenciją pirmininko poste. A. Širinskienės pasitraukimas, anot politologų, rodo, kaip klaidingai valdydamas savo partiją elgiasi R. Karbauskis.

Jau startavo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) partijos pirmininko rinkimai. Du kandidatai – daugiau nei dešimtmetį pirmininkaujantis Ramūnas Karbauskis ir Seimo narys Giedrius Surplys rungiasi dėl partijos vairo. Tačiau intrigų tikėtis ekspertai nesiūlo, esą rinkimai tik formalūs. Jie taip pat įžvelgia ir grėsmes partijos likimui. Jei nebus rasta, kuo pakeisti partiją palikusio ekspremjero Saulius Skvernelio, LVŽS ateitis – niūri.

Prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės santykiai, kai kurių politikų ir politologų vertinimu, išgyvena krizę. Anksčiau reguliariai susitikdavę politikai laiko pokalbiui neranda jau keletą mėnesių. Prezidentūra sako, kad susitikti neišeina dėl įtemptos premjerės darbotvarkės, o premjerės atstovė teigia, jog bendravimas su šalies vadovu vyksta kitais formatais.

Žiemos pradžioje turėtų paaiškėti, kas artimiausius ketverius metus vadovaus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Nors partijos skyriai iškėlė tik vieną kandidatą – dabartinį pirmininką Ramūną Karbauskį, – jam iššūkį meta pats savo kandidatūrą iškėlęs Giedrius Surplys. Tačiau politologai šiuos rinkimus vadina surežisuotais iš anksto.

„Gėda, gėda!“ – tokiais žodžiais praėjusią savaitę dalis Seimo narių palydėjo balsavimą Seime dėl tiesioginių mero rinkimų. Valdančiųjų balsais atmetus opozicijos pasiūlymą, pastarieji, panašu, įsižeidė. Ne tik įsižeidė, o ir ironizuodami palinkėjo valdantiesiems sėkmės ateities balsavimuose.

Valdančiosios koalicijos tarpe bręsta vis daugiau nesutarimų. Švelnesnę kovos su pandemija politiką palaikantys liberalai ir Laisvės partija ne visada pritaria griežtoms Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) priemonėms. Politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius sako, kad pagrindinė nesutarimų priežastis yra liberalų atstovavimas ne žmonėms, o verslams. V. Valentinavičių TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.

Konservatoriai nusprendė nerengti „demokratijos šventės“. 15 kandidatų atsisakė siekti partijos pirmininko posto ir užleido vietą Gabrieliui Landsbergiui. Ekspertai mano, kad likę konservatoriai nematė šansų pasipriešinti dabartiniam lyderiui, norėjo atsidėkoti už laimėtus Seimo rinkimus, o kovą dėl pirmininko posto komplikavo ir siaučianti pandemija.

Į premjeres teikiama Ingrida Šimonytė pateikė daugumos kandidatų į ministrus sąrašą, neatskleidė tik vienos pavardės. Trečiadienį ji susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda aptarti Vyriausybės formavimo procesą, o po to paviešino ir kandidatų sąrašą. Kandidatė į premjeres I. Šimonytė pažymėjo, kad dėl šių kandidatūrų galutinio sutarimo su prezidentu dar nėra. I. Šimonytė neįvardijo vienintelės kandidatūros į Žemės ūkio ministeriją.

Ekspertų vertinimu, Ingridos Šimonytės paskelbtos galimų ministrų pavardės rodo, kad sulauksime jaunos, ambicingos Vyriausybės, kurios nariams kartais gali pritrūkti patirties. Visgi galimos ministrų kabineto kandidatūros kelia ir iššūkių valdančiosios daugumos stabilumo Seime ir galimo konflikto su Daukanto rūmų šeimininku. Trečiadienį kandidatė į premjero postą Ingrida Šimonytė paskelbė kandidatų į ministrus pavardes.

Vilnius – miestas, kuriame į Seimą bus renkama daugiausiai – net 13 – Seimo narių vienmandatėse apygardose. Kai kuriose jau visai netrukus įsižiebs išties įnirtingos kovos tarp spalvingų kandidatų. Tiesa, nei politologai, nei patys kandidatai neskuba prognozuoti pirmojo turo pergalės net tiems politikams, kurie, atrodo, galėtų laimėti užtikrintai. Iš 177 kandidatų vilniečiai į Seimą vienmandatėse apygardose išrinks 13 savo atstovų.