virgis valentinavičius

Vilniaus miesto savivaldybei nusprendus nepjauti ištisų žolės plotų, gyventojai susipriešino. Vieni netveria pykčiu dėl kone iki pažastų po namų langais ir kitur sostinėje užžėlusios žolės. Žmonės tikina, kad tokia savivaldybės idėja darko miesto vaizdą ir baiminasi dėl erkių. Kiti džiaugiasi natūralumu. Specialistai patvirtina, kad sostinės gyventojai tikrai turi pagrindo nerimauti – dėl nešienautų pievų rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis didėja.

Šeštadienį Palangoje garsiai neaidėjus naujosios politinės jėgos – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigiamajam suvažiavimui, diskusijos, kaip klostysis jos likimas netyla. Ekspertai drąsiai prognozuoja populiarumo aukštumas politinėje padangėje ir užsimena apie galimą sėkmę artimiausiuose Seimo rinkimuose.

Antradienį Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kūrėjai pranešė surinkę reikiamą žmonių skaičių politinei partijai steigti. Kas bus šios politinės jėgos pirmininkas – paaiškės jau šio mėnesio pabaigoje numatyto steigiamojo suvažiavimo metu. Tačiau kol steigėjai tikina matantys, kad ne tik ekspremjeras Saulius Skvernelis gali užimti šį postą. Ekspertai šias kalbas vadina nerimtomis ir atskleidžia, kam naujos partijos įsikūrimas kelią didžiausią grėsmę.

Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pareiškus, kad yra pasiruošęs pasitraukti dėl Baltarusijos trąšų tranzito per Lietuvą skandalo, politologai tokį jo žingsnį vertina nevienareikšmiškai. Viena vertus, svarsto ekspertai, G. Landsbergio pasitraukimas parodytų aukštą politinės moralės lygį, kita vertus, atsakomybę tokiu atveju tektų prisiimti ir premjerei Ingridai Šimonytei.

Ilgametė, partijos veidu laikyta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Agnė Širinskienė pirmadienį pasitraukė iš partijos ir frakcijos. Kai kurių ekspertų tvirtinimu, partija byra dėl jos pirmininko Ramūno Karbauskio noro turėti absoliučią valdžią. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo politologas Virgis Valentinavičius ir Seimo narė Agnė Širinskienė. Ponia Agne, iš jūsų pasakojimų viskas panašiau į mobingą, nei į šiaip kokias intrigėles.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos veidu bent politologų vadinama Agnė Širinskienė pirmadienį pranešė paliekanti savo frakciją ir partiją. Toks politikės žingsnis nustebino net visko mačiusius politologus, kurie jos apsisprendimą sieja ir su partijos lyderio Ramūno Karbauskio perrinkimu eiti dar vieną kadenciją pirmininko poste. A. Širinskienės pasitraukimas, anot politologų, rodo, kaip klaidingai valdydamas savo partiją elgiasi R. Karbauskis.

Jau startavo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) partijos pirmininko rinkimai. Du kandidatai – daugiau nei dešimtmetį pirmininkaujantis Ramūnas Karbauskis ir Seimo narys Giedrius Surplys rungiasi dėl partijos vairo. Tačiau intrigų tikėtis ekspertai nesiūlo, esą rinkimai tik formalūs. Jie taip pat įžvelgia ir grėsmes partijos likimui. Jei nebus rasta, kuo pakeisti partiją palikusio ekspremjero Saulius Skvernelio, LVŽS ateitis – niūri.

Prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės santykiai, kai kurių politikų ir politologų vertinimu, išgyvena krizę. Anksčiau reguliariai susitikdavę politikai laiko pokalbiui neranda jau keletą mėnesių. Prezidentūra sako, kad susitikti neišeina dėl įtemptos premjerės darbotvarkės, o premjerės atstovė teigia, jog bendravimas su šalies vadovu vyksta kitais formatais.

Žiemos pradžioje turėtų paaiškėti, kas artimiausius ketverius metus vadovaus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Nors partijos skyriai iškėlė tik vieną kandidatą – dabartinį pirmininką Ramūną Karbauskį, – jam iššūkį meta pats savo kandidatūrą iškėlęs Giedrius Surplys. Tačiau politologai šiuos rinkimus vadina surežisuotais iš anksto.

„Gėda, gėda!“ – tokiais žodžiais praėjusią savaitę dalis Seimo narių palydėjo balsavimą Seime dėl tiesioginių mero rinkimų. Valdančiųjų balsais atmetus opozicijos pasiūlymą, pastarieji, panašu, įsižeidė. Ne tik įsižeidė, o ir ironizuodami palinkėjo valdantiesiems sėkmės ateities balsavimuose.

Valdančiosios koalicijos tarpe bręsta vis daugiau nesutarimų. Švelnesnę kovos su pandemija politiką palaikantys liberalai ir Laisvės partija ne visada pritaria griežtoms Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) priemonėms. Politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius sako, kad pagrindinė nesutarimų priežastis yra liberalų atstovavimas ne žmonėms, o verslams. V. Valentinavičių TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.

Konservatoriai nusprendė nerengti „demokratijos šventės“. 15 kandidatų atsisakė siekti partijos pirmininko posto ir užleido vietą Gabrieliui Landsbergiui. Ekspertai mano, kad likę konservatoriai nematė šansų pasipriešinti dabartiniam lyderiui, norėjo atsidėkoti už laimėtus Seimo rinkimus, o kovą dėl pirmininko posto komplikavo ir siaučianti pandemija.

Į premjeres teikiama Ingrida Šimonytė pateikė daugumos kandidatų į ministrus sąrašą, neatskleidė tik vienos pavardės. Trečiadienį ji susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda aptarti Vyriausybės formavimo procesą, o po to paviešino ir kandidatų sąrašą. Kandidatė į premjeres I. Šimonytė pažymėjo, kad dėl šių kandidatūrų galutinio sutarimo su prezidentu dar nėra. I. Šimonytė neįvardijo vienintelės kandidatūros į Žemės ūkio ministeriją.

Ekspertų vertinimu, Ingridos Šimonytės paskelbtos galimų ministrų pavardės rodo, kad sulauksime jaunos, ambicingos Vyriausybės, kurios nariams kartais gali pritrūkti patirties. Visgi galimos ministrų kabineto kandidatūros kelia ir iššūkių valdančiosios daugumos stabilumo Seime ir galimo konflikto su Daukanto rūmų šeimininku. Trečiadienį kandidatė į premjero postą Ingrida Šimonytė paskelbė kandidatų į ministrus pavardes.

Vilnius – miestas, kuriame į Seimą bus renkama daugiausiai – net 13 – Seimo narių vienmandatėse apygardose. Kai kuriose jau visai netrukus įsižiebs išties įnirtingos kovos tarp spalvingų kandidatų. Tiesa, nei politologai, nei patys kandidatai neskuba prognozuoti pirmojo turo pergalės net tiems politikams, kurie, atrodo, galėtų laimėti užtikrintai. Iš 177 kandidatų vilniečiai į Seimą vienmandatėse apygardose išrinks 13 savo atstovų.

Prieš ketverius metus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) Seimo rinkimuose pasiekė triuškinančią pergalę. Viena iš sėkmės rinkimuose priežasčių, be abejo, buvo programa, kurioje pažadai it iš gausybės rago žerti visiems. Valstiečiai užsimojo rūpintis šeimomis, medikais, mokytojais, mokslininkais, darbininkais, pensininkais, užtikrinti teisingus mokesčius ir kovoti su socialine nelygybe.

Konservatoriai jau kuris laikas lyderiauja reitinguose ir tikisi gero rezultato kitų metų Seimo rinkimuose. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti politologai tvirtina, kad dešiniųjų rezultatas stipriai priklausys nuo Ingridos Šimonytės ir Gabrieliaus Landsbergio, o likimą opozicijoje trečią kadenciją gali lemti ir tinkamų partnerių stoka.

PrezidentoGitano Nausėdos medaus mėnuo su jį išrinkusiais tautiečiais, panašu, kad baigiasi. Tai rodo net 10 procentų per mėnesį smukę prezidento reitingai. Nepaisant to, kad jo populiarumas išlieka labai aukštas ir viršija 70 procentų, politologai įžvelgia, kad žmonės pamažu supranta, kad visgi ne kiekvienam Nausėdos žodžiui lemta išsipildyti. Kodėl pirmąkart reikšmingai smuktelėjo prezidento Nausėdos reitingai, kalbėjome su politikos apžvalgininku Virgiu Valentinavičiumi.

Jeigu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) palaikymas tarp rinkėjų kris taip pat, kaip dabar, partija neperkops kitų metų Seimo rinkimų barjero, prognozuoja Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Virgis Valentinavičius. Jo teigimu, prie tokio valdančiųjų fiasko prisidėjo nesibaigiantys skandalai ir nestabilumas Seime.

Per trejus premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos vyriausybės metus profesionalų gretas sparčiai pakeitė daugiau politinės patirties turintys ministrai. Politologai konstatuoja profesionalų vyriausybės eros pabaigą.

Europos Komisija Lietuvos prašo siųsti ir vyrus, ir moteris į eurokomisarų postus. Valdantieji į tokį prašymą dėmesio nekreipia. Tai pykdo visuomenę ir skatina diskusijas. Politikos apžvalgininkai taip pat kritikuoja valdančiųjų sprendimus. Būtent apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius. Europos Komisija paprašė iš Lietuvos atsiųsti kandidatus į eurokomisarus ir vyrą, ir moterį. Mūsų valdantieji net nekreipia dėmesio.

Žinia apie galimybę į Europos Komisiją deleguoti ekonomikos ir inovacijų ministrą Virginijų Sinkevičių nepasitikta ramiai. Kol vieni mano, kad aukštame poste ministrui koją kištų patirties stoka, kiti svarsto, kad V. Sinkevičiaus iškeldinimas iš Lietuvos galėtų būti palankus ir Sauliui Skverneliui, bandančiam išvengti konkurento premjero poste, ir Ramūnui Karbauskiui prieš artėjančius partijos pirmininko rinkimus.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės santykis su politinėmis partijomis jos valdymu metu keitėsi. Su vienomis ji gana atvirai konfliktavo, šalies partijas kritikavo savo metinėse kalbose, tačiau pastaraisiais metais šalies vadovės požiūris visiškai pasikeitė. Portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai mano, kad šalies vadovė prisidėjo prie žmonių priešiškumo partijoms, tačiau vėliau suprato savo klaidas.

Kol Lietuvos piliečiai ne tik renka būsimą šalies prezidentą, bet ir reiškia nuomonę dviejuose referendumuose arba juos boikotuoja, politologai prognozuoja, kokios referendumo dėl Seimo narių mažinimo baigties galime tikėtis. 82,3 proc.

Artėjant prezidento rinkimams, daugėja kandidatų vizitų po Lietuvos regionus. Čia neatsilieka ir prezidento posto siekiantis premjeras Saulius Skvernelis, aktyviai lankantis Lietuvos savivaldybės, o jų merus apipilantis pažadais. Tik sunku atskirti, kurie pažadai premjero, o kurie – kandidato. Balandžio pabaigoje S. Skvernelis lankėsi Naujojoje Akmenėje, kur susitiko su Akmenės rajono meru Vitalijumi Mitrofanovu.

2015 metų rinkimų scenarijų kartojasi – kaip tada, taip ir dabar į kovą dėl sostinės mero posto stoja dabartinis Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ir eksmeras Artūras Zuokas. Ir nors atrodo, kad kova bus įnirtinga, ir politologai, ir viešųjų ryšių specialistai skuba prognozuoti pergalę dabartiniam sostinės merui. Pirmajame savivaldos rinkimų ture R. Šimašius surinko 37,33 proc., o A. Zuokas – 22,7 proc. rinkėjų balsų.

Pretendentų į prezidentus – pagal kiekvieno skonį. Taip galima apibūdinti galutinį siekiančiųjų užimti šalies vadovo postą sąrašą. 15-os pretendentų į šalies vadovus pavardės gyventojams daro įspūdį, tiesa, nebūtinai iš gerosios pusės. Na, o dalis ekspertų šioje įvairovėje įžvelgia ir nemenką grėsmę premjerui. Esą daug pretendentų laimėti rinkimus neturi jokių šansų, bet jie gali palaidoti premjero Sauliaus Skvernelio viltis premjero postą iškeisti į prezidento.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kyla į kovą su korupciją. Pasikvietęs Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovą davė jam informacijos apie galimą korupcijos atvejį Kauno rajone. Nors V. Pranckietis aiškina, kad tokiomis priemonėmis stengiasi padėti žmonėms, Seimo nariai ir politikos apžvalgininkai tokius veiksmus vadina politine reklama prieš rinkimus. Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žydrūnas Bartkus žygiuoja link Seimo Pirmininko kabineto.

Į Seimo langus skriejantys kiaušiniai, akmenys ir net batai, dešimtys sužeistų ir sulaikytų, šimtai braukiantys ašarą nuo ašarinių dujų – taip audringai prieš dešimtmetį į mokesčių reformas sureagavo lietuviai.

Save Lietuvos prezidentu mato jau aštuoni kandidatai, tačiau politologai iš jų išskiria tik tris pirmūnus, kuriems rinkimuose gali šypsotis sėkmė. Nors galutinio rinkimų scenarijaus numatyti negali niekas, yra keli scenarijai, kokią įnirtingos kovos baigtį galime regėti. Lapkričio mėnesio duomenimis, ekonomistas Gitanas Nausėda išlieka populiariausiu pretendentu į prezidentus. Lapkritį 24,6 proc.

 Vyriausybėje siaučiantis permainų viesulas palietė trijų ministrų kėdes. Premjeras Saulius Skvernelis pranešė iš pareigų atleidžiantis tris ministrus: švietimo ir mokslo, kultūros ir aplinkos. Jei švietimo ir mokslo ministrei, seniai raginamai atsistatydinti, tai nebuvo netikėta naujiena, kiti du ministrai neslepia suglumę. Politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius įsitikinęs, toks premjero žingsnis buvo skubotas ir rodo, kad nėra ruošiamasi spręsti problemų iš esmės.

Seimas antradienio posėdyje tęs diskusijas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo iki 121. Tačiau politologai tokias pataisas laiko eiliniu populizmu ir įspėja, kad šis Konstitucijos straipsnio pakeitimas gali tapti keliu į nevaldomas Konstitucijos permainas. Savo idėją pataisų iniciatoriai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija grindžia šalies demografiniais pokyčiais – 1992 metais, kai buvo priimta Konstitucija, Lietuvoje gyveno 3,7 mln. gyventojų, šiuo metu – 2,8 milijono.

Ar kitas Lietuvos prezidentas bus ekonomistas, antradienį tv3.lt tiesioginės transliacijos metu diskutavo naujienų agentūros BNS Lietuvos naujienų skyriaus vyriausioji redaktorė Jūratė Damulytė ir Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius. Būsimuosiuose prezidento rinkimuose dėl pergalės kovos ir keli ekonomistai, tad, tikėtina, kad rinkėjų balsais jiems taip pat teks pasidalinti.

Praėjusio dešimtmečio ekonominės krizės aplinkybes analizuosianti parlamentinė komisija liudyti kvies ir ekonomistą Gitaną Nausėdą. Tačiau politologai tokį valdančiųjų suformuotos komisijos žingsnį vertina per artėjančių prezidento rinkimų prizmę – juk tai puikus būdas susidoroti su galimu politiniu oponentu.

Koncerno „MG Baltic“ čiuptuvai ant daugelio Lietuvos politikų, prezidentės laiškai parlamentarui, nesibaigiantys kazusai Seime ir Vyriausybėje, skambiai išreklamuotos reformos – tik dalis temų, galinčių atsidurti antradienį vyksiančiame prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime. Politikos apžvalgininkai imasi spėti, kurie šiųmečiai įvykiai nuskambės prezidentės kalboje. Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė antradienį Seime skaitys savo metinį pranešimą.

Nutekinus saugumo informaciją apie galimą LNK žurnalisto Tomo Dapkaus įtaką šalies politiniams procesams ir prieš politikus galimai taikytą šantažą bei manipuliaciją informacija, konservatoriai atkreipia dėmesį į žurnalisto santykius su premjeru Sauliumi Skverneliu. Nors šis pripažįsta žurnalistą pažįstantis ir su juo bendravęs, neatskleidžia, apie ką sukdavosi jų pokalbiai.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimas su buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu sukėlė daug atgarsių, bet politologų ar patyrusių politikų nustebinti nepajėgė – jų teigimu, prezidentė susirašinėja su daugeliu politikų. Skandalingas pats bandymas išpūsti skandalą apie prezidentę, mano ekspertai, primindami, kad taip E. Masiulis bando nukreipti ugnį nuo savęs.

Labai akivaizdus prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero Sauliaus Skvernelio kivirčas viešojoje erdvėje įgauna pagreitį. Įdomu tai, kad tokių apsižodžiavimų daugėja artėjant prezidento rinkimams. Kam politologai prognozuoja pergalę ne mūšyje, bet kare? Nors nesutarimų būta ir anksčiau, pastaruoju metu šalies politinių lyderių santykius apkartino žemės ūkio ministro bei teisingumo ministro klausimai.

Iš dviejų svarbiausių valdžios vyrų lūpų šią savaitę pasipylė kaip reta riebios arogancijos apraiškos. Sauliaus Skvernelio ir Viktoro Pranckiečio remarkos dėl ugniagesių ir dėstytojų atlyginimų pribloškė šių sričių darbuotojus.

Seimo narys, valstietis Justas Džiugelis savo „Facebook“ paskyroje užminė mįslę – jeigu šiuo metu į valstiečių frakciją kviečiamas žmogus priims kvietimą, J. Džiugelis ketina palikti frakciją. Vis dėlto Seimo narys nutylėjo, kas tas paslaptingasis asmuo, sulaukęs kvietimo papildyti valstiečių gretas. „Seimo koridoriuose gyvenimas verda, kaip dramatiškiausiuose serialuose – čia užsimezga draugystės ir meilės romanai, dėl naudos išduodami draugai ir sudaromi sandoriai su velniu.

Socialdemokratams palikus valstiečius vienus ant ledo valdančiojoje koalicijoje, pastariesiems teks suformuoti mažumos Vyriausybę. Nors toks politinis scenarijus nėra pirmasis Lietuvos istorijoje, įgyvendinti savo partijos programą valstiečiams bus išties sudėtinga. Negana to, politologai prognozuoja, kad galime tikėtis ir pirmalaikių rinkimų. Kaip rašoma Konstitucijoje, viena galimybių rengti pirmalaikius Seimo rinkimus numatoma, kai to pageidauja ne mažiau nei 3/5 Seimo narių.

Lietuvos žvalgybos siūlymai „stiprinant informacinį saugumą“ numatyti baudžiamąją atsakomybę už dezinformaciją primena sovietmetį ir sudaro prielaidas riboti žodžio laisvę, sako kritikai. „Man tokie pasiūlymai asocijuojasi su sovietmečio Baudžiamojo kodekso straipsniu, kuris draudė juodinti tarybinę tikrovę“, – BNS sakė Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius. Jo teigimu, esama pavojaus, kad priimtą įstatymą gali būti mėginta naudoti ir politikų vidaus kovoms.

Nuo gruodžio pirmosios pradeda veikti nemokamas Kalėdinių sveikinimų paštas. Specialiai pažymėtas „BigBox“ dėžes galima rasti didžiausiuose „Vaga“ knygynuose penkiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje.

Vidaus reikalų ministras premjerui nusiuntė pasiaiškinimą apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimą. Pasak Raimundo Palaičio, informacija konfidenciali, tačiau jis neslėpė atsakyme pareiškęs ir savo asmeninę nuomonę apie atleistus pareigūnus. Ką tik iš Japonijos grįžęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius gauto atsakymo nekomentuoja.

Premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Virgis Valentinavičius nesutinka, kad jis yra Vyriausybės vadovo pilkasis kardinolas, kaip neretai jį pavadina politikos apžvalgininkai. „Nesu nei „pilkasis“, nei „kardinolas“, tiesiog dirbu savo darbą“, – interviu dienraščiui sakė patarėjas.

16. 30 val. Savo ruožtu, Ministro pirmininko patarėjas Virgis Valentinavičius portalui balsas.lt tvirtino, kad Vyriausybės vadovas pasitiki ministru D. Kreiviu. „Premjeras mano, kad ministras dabar yra politikas, o ne verslininkas ir nesėdi ant dviejų kėdžių, nes atskyrė verslą nuo ministro pareigų", - pranešė V. Valentinavičius. Dar sausio pabaigoje neskubėjusi smerkti susikompromitavusio Ūkio ministro D. Kreivio, šiandien Dalia Grybauskaitė pareiškė juo nepasitikinti.

„Lietuvos politikai vadovaujasi sovietinėmis nuostatomis“, - mano Seimo komisijos, tiriančios galimą politikų poveikį teisaugai posėdyje dalyvavęs Vilniaus universiteto teisės fakulteto dekanas Vytautas  Nekrošius.

Konservatoriaus Premjero Andriaus Kubiliaus patarėjai kiša savo nosis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) veiklą. Vyriausybės atstovus domina skandalinga, dar nebaigta tirti byla dėl grupės aferistų mėginimo gauti 22,5 mln. litų Europos Sąjungos paramos žuvų mailiui auginti. Byla, kurioje minimas ir žemės ūkio ministras konservatorius Kazys Starkevičius.

Teisėjai, prokurorai ar specialiųjų tarnybų tyrėjai turėtų vis labiau susigūžti. Prieš nepriklausomas teisėsaugos institucijas skandalingas atakas toliau tęsia konservatoriaus premjero Andriaus Kubiliaus komandos veikėjai, rašo "Lietuvos rytas". Praėjusią savaitę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) užgriuvo premjero dešiniąja ranka vadinamas jo patarėjas Virgis Valentinavičius, Ministro pirmininko tarnybos teisės skyriaus patarėja Jolanta Bernotaitė ir personalo skyriaus vedėja Renata...