REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Konservatoriai jau kuris laikas lyderiauja reitinguose ir tikisi gero rezultato kitų metų Seimo rinkimuose. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti politologai tvirtina, kad dešiniųjų rezultatas stipriai priklausys nuo Ingridos Šimonytės ir Gabrieliaus Landsbergio, o likimą opozicijoje trečią kadenciją gali lemti ir tinkamų partnerių stoka.

Konservatoriai jau kuris laikas lyderiauja reitinguose ir tikisi gero rezultato kitų metų Seimo rinkimuose. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti politologai tvirtina, kad dešiniųjų rezultatas stipriai priklausys nuo Ingridos Šimonytės ir Gabrieliaus Landsbergio, o likimą opozicijoje trečią kadenciją gali lemti ir tinkamų partnerių stoka.

REKLAMA

Visuomenės nuomonės ir rinkų tyrimų bendrovės „Vilmorus“ lapkričio mėnesį atliktos apklausos duomenimis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) laimėtų Seimo rinkimus, sulaukusi 16,9 proc. rinkėjų balsų.

Dažniau opozicijoje nei valdžioje

Žiūrint į istoriją, konservatoriai dažniau lieka opozicijoje nei formuoja valdančiąją daugumą. Didžiausią savo pergalę Tėvynės sąjunga iškovojo 1996 metų Seimo rinkimuose, kai Vytauto Landsbergio į priekį vedamas sąrašas laimėjo net 70 vietų parlamente ir formavo vyriausybę.

2000 m. Tėvynės sąjunga patyrė šaltą dušą ir laimėjo tik 9 mandatus parlamente. Po ketverių metų vykusiuose rinkimuose konservatoriai iškovojo 25 vietas Seime, tačiau vėl liko opozicijoje.

REKLAMA
REKLAMA

2008 m. TS-LKD laimėjo šventė pergalę rinkimuose, iškovojo 45 mandatus ir užėmė pirmąją vietą. Andriaus Kubiliaus vadovaujami konservatoriai subūrė plačią valdančiąją koaliciją, į kurią pakvietė Arūno Valinsko vadovaujamą Tautos prisikėlimo partiją, Artūro Zuoko į priekio vedamą Liberalų ir centro sąjungą bei Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį.

REKLAMA

2012 m. konservatoriai grįžo į opoziciją, rinkimuose užėmę antrąją vietą ir iškovoję 33 vietas Seime. 2016 m. konservatoriai laimėjo daugiamandatėje apygardoje, tačiau buvo sutriuškinti valstiečių antrajame rinkimų ture vienmandatėse apygardose. Nors po rinkimų konservatoriai dar derėjosi su valstiečiais dėl koalicijos, vėliau iš derybų pasitraukė. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) sudarė koaliciją su socialdemokratais, o konservatoriai liko opozicijoje.

Valstiečių sėkmės nepakartos

Konservatoriai galėtų ramiai jaustis dėl buvimo valdžioje po 2020 m. Seimo rinkimų, jei sugebėtų pakartoti 1996 m. rinkimų sėkmę arba surinktų panašų kiekį mandatų, kokį 2016 m. iškovojo LVŽS. Valstiečiai tuomet laimėjo 54 vietas Seime.

REKLAMA
REKLAMA

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) daktarė, politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė naujienų portalui tv3.lt sakė, kad konservatoriai vargiai gali tikėtis pakartoti valstiečių sėkmę dėl kelių priežasčių.

Pasak politologės, konservatoriai turi gana aiškias rinkėjų ribas, kurių neperžengia, nes turi gana didelį ir aršų nemėgėjų būrį.

„Kitas svarbus faktas, kad 2016 metais valstiečiai žaidė naujumo korta, ko negali dabar daryti konservatoriai. Jie praėjusiuose rinkimuose savo ruožtu irgi ta naujumo kortą išžaidė, eidami per atsinaujinusios lyderystės kampą“, – kalbėjo I. Petronytė-Urbonavičienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Priklausys nuo Landsbergio ir Šimonytės

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Virgis Valentinavičius naujienų portalui tv3.lt teigė, kad konservatorių rezultatai priklausys nuo to, ar į rinkimus TS-LKD sąrašą ves Ingrida Šimonytė.

„Jeigu paaiškės, kad [I. Šimonytė] neves, tai rezultatas bus kuklus“, – įsitikinęs V. Valentinavičius.

Pasak docento, kitas svarbus ingredientas į sėkmingą konservatorių pasirodymą rinkimuose – idėjinis ir programinis apibrėžtumas.

„Kol kas Tėvynės sąjunga ir jos lyderis Gabrielius Landsbergis labai mažai kalba, kokios pagrindinės partijos idėjos rinkimams. Daugiau kalba apie valstiečius, Karbauskį, kokia nepatraukli dabartinė valdančioji dauguma“, – kalbėjo pašnekovas.

REKLAMA

Pasak V. Valentinavičiaus, jei pirmuoju sąrašo numeriu bus I. Šimonytė, o TS-LKD į rinkimus žengs su šviežiomis idėjomis, konservatoriai gali galvoti apie valdančiąją daugumą.

Liberalai (nebe)artimi?

Jei nepavyks pakartoti įspūdingos 1996 m. pergalės, konservatoriams teks galvoti, su kuo būtų galima sudaryti valdančiąją koaliciją. Portalo tv3.lt pašnekovai sutaria, kad labiausiai tikėtini partneriai – liberalai. Tačiau I. Petronytės-Urbonavičienės nuomone, aiškumo ir šioje politinėje poroje šiuo metu mažiau nei anksčiau.

„Neaišku, kaip po viso Liberalų sąjūdžio pasiskaidymo, kokie santykiai tarp jų. Liberalų sąjūdis arti programine prasme, atsimenamos ir anksčiau išreikšti partnerystės pareiškimai. Tačiau paskutiniu metu tai aptilę, nors opozicijos bendradarbiavimas lyg ir matyti, bet jis nėra toks glaudus. Galima sakyti, kad tai artimiausia partija, su kuria galima tikėtis koalicijos, bet klausimas, ar vis dėlto išliko glaudus ir artimas santykis“, – svarstė politologė.

REKLAMA

Galima ir vaivorykštė

„Turint galvoje socialinių problemų aštrumą Lietuvoje, neatmesčiau galimybės ir koalicijos su Palucko socialdemokratais, kadangi socialinės atskirties problemas reikia spręsti“, – tikino V. Valentinavičius.

Jo teigimu, tokios milžiniškos trinties, kokia anksčiau buvo, tarp kairiosios ir dešiniosios politikos flagmanų Lietuvoje neliko, nes pasikeitė politikų kartos.

„Konservatorių ir socialdemokratų jaunimas gali geriau bendradarbiauti ar bent jau nesipykti tokiomis atgrasiomis formomis, kaip mes buvome įpratę“, – sakė MRU docentas.

I. Petronytė-Urbonavičienė socialdemokratų ir konservatorių bičiulystės atžvilgiu yra kiek skeptiška.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Natūraliai, tai nėra artimiausi partneriai. Tokia vaivorykštinė koalicija, programine prasme, yra tolimesnė, tai mažiau tikėtinas variantas“, – kalbėjo pašnekovė.

Galima, bet nesveika draugystė

Jei prezidentas Gitanas Nausėda nenuspręs vetuoti sumažintos rinkimų kartelės, Seimas po 2020 m. rinkimų gali būti daug margesnis. Tikėtis sėkmės mandatų dalybose galėtų ir nauji dalyviai dešiniosios politikos arenoje: Vytauto Radžvilo kuriama partija „Nacionalinis susivienijimas“, iš TS-LKD pasitraukusio Rimanto Jono Dagio vadovaujama Krikščionių sąjunga „Santarvė ir gerovė“ ar Arvydo Juozaičio ir dalies partijos „Tvarka ir teisingumas“ steigiama partija „Santalka Lietuvai“.

REKLAMA

„Tokios jėgos eitų į koaliciją su bet kuo, jei tik pakliūtų į parlamentą“, – nukirto V. Valentinavičius.

Politologo teigimu, TS-LKD anksčiau buvo susidėjusi su Gintaro Songailos vadovaujamais tautininkais, tačiau, anot jo, geriausiais laikais partija atsiribodavo nuo radikalesnių jėgų.

„Tėvynės sąjunga, kiek išlikdavo sveika ir gyvybinga, ji vengdavo kraštutinių nuomonių, radikalių pozicijų. Manau, kad ir būsimame Seime, jeigu reikėtų sudarinėti koaliciją su tokiomis politinėmis jėgomis, kaip Radžvilo ar Dagio, tai jau būtų ne iš gero gyvenimo ir vėl Tėvynės sąjungos sveikata nuo to tikrai nepagerėtų“, – kalbėjo V. Valentinavičius.

REKLAMA

I. Petronytės-Urbonavičienės nuomone, nors programiškai Tėvynės sąjunga ir naujausios partijos gal ir būtų artimesnės, tačiau galima partnerystė su tokiomis jėgomis galėtų paskatinti trintį pačių konservatorių gretose tarp liberalesnio partijos sparno ir krikščionių demokratų.

„Galbūt būtų galima tikėtis koalicijos, tačiau tai priklausytų, kuri polis būtų galios centre ir dominuotų tuo laikotarpiu“, – tvirtino I. Petronytė-Urbonavičienė.

Konservatoriams neverta žvalgytis į valstiečius

Po 2016 m. rinkimų buvusios derybos dėl valdančiosios koalicijos po kitų metų rinkimų portalo tv3.lt pašnekovų neturėtų pasikartoti.

„Valstiečiai atkrenta“, – sakė I. Petronytė-Urbonavičienė.

VU TSPMI daktarės nuomone, jei būtų vedamos kalbos su valstiečiais, pašlytų santykiai pačių konservatorių gretose, nukentėtų ir TS-LKD įvaizdis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Manau, kad valstiečiai Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio pastangomis, įsirašo į absoliučiai nepriimtinų partnerių sąrašą. Paskutiniai metai ir tai, kas čia dedasi su interesų konfliktais, kelių asfaltavimais ir panašiais dalykai ir paprasčiausiai nemokšiškumu ir neprofesionalumu... Labai nustebčiau, jei nepasipiktinčiau, jei Tėvynės sąjunga būsimame Seime net pažiūrėtų į valstiečių pusę“, – griežtai pasisakė V. Valentinavičius.

Landsbergio lyderystė pakibtų ant plauko

Ir nors konservatoriai ilgą laiką lyderiauja reitinguose ir visuomenės apklausose, tai neužtikrina fakto, kad TS-LKD formuos valdančiąją koaliciją. Jei konservatoriai trečią kadenciją iš eilės liktų opozicijoje, V. Valentinavičiaus nuomone, partijos pirmininkas G. Landsbergis turėtų pasitraukti iš užimamų pareigų.

REKLAMA

„Jis turėjo pakankamai rimtus pagrindus pasitraukti po 2016 metų rinkimų, bet to nepadarė, prašydamas laiko, kad per šią kadenciją aš parodysiu. Jei rezultato nebus, aš neįsivaizduoju situacijos, kaip jis galėtų likti pirmininko poste“, – teigė V. Valentinavičius.

Anot I. Petronytės-Urbonavičienės, konservatoriai pastaruoju metu rodo neblogus rezultatus rinkimuose: geras pasirodymas savivaldybių tarybų rinkimuose, partijos remta I. Šimonytė pateko į prezidento rinkimų antrąjį turą, TS-LKD iškovojo daugiausiai mandatų tarp Lietuvos partijų Europos Parlamento rinkimuose, iškovoti du Seimo nario mandatai pakartotiniuose rinkimuose Gargždų ir Žirmūnų apygardose. Tačiau neblogą seriją gali nubraukti silpnesnis negu tikėtasi pasirodymas 2020 m. Seimo rinkimuose ir likimas opozicijoje.

REKLAMA

„Ilgą laiką partijos buvimas opozicijoje nėra labai dėkingas dalykas. Viena vertus, negali įgyvendinti savo programinių nuostatų, tai truputėlį ir per motyvaciją gali kirsti. Ir per rinkėjų pasitikėjimą, nes strategiškai galvojantis rinkėjas gali pradėti galvoti, kodėl aš turėčiau atiduoti savo balsą partijai, kuri opozicijoje“, – kalbėjo politologė.

Tačiau, anot I. Petronytės-Urbonavičienės, konservatoriai nepakankamai išnaudoja savo buvimą opozicijoje.

„Matome tą susipriešinimą, veikimą maišto forma, destruktyvaus reakcinio požiūrio veikimą. Buvimą opozicijoje galima išnaudoti konstruktyvesne prasme, lipdyti kažkokias, bent laikinas, kažkokiems klausimams koalicijas. Tai lyg ir daroma, bet nėra iškomunikuojama plačiau. Jeigu tas buvimas opozicijoje toks truputėlį šou, galbūt tai nėra geriausias įvaizdis, kuri tiktų Tėvynės sąjungos elektoratui“, – dėstė I. Petronytė-Urbonavičienė.

Artimiausi Seimo rinkimai numatyti 2020 m. spalio 11 d.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų