Įvairiose šalyse kalėjęs Marius: nuteistieji bėgs tol, kol bus vertinami lyg šunys

Vos prieš savaitę Kaune iš statybvietės Laisvės alėjoje pasišalino be sargybos priežiūros dirbęs itin pavojingas nusikaltėlis Andrius Kalasiūnas. Pagarsėjęs sadistas, nuteistas už buvusios savo merginos, nusprendusios jį palikti, neteisėtą laisvės atėmimą ir pasikėsinimą nužudyti itin žiauriai kankinant. Bausmės jis sulaukė ir už įvykdytas vagystes.

251

A. Kalasiūnas bylos nagrinėjimo metu prokuroro buvo palygintas su Aušvico koncentracijos stovyklos budeliu Josefu Mengele. Toks asmuo atsidūrė laisvėje, o teisingumo ministras Elvinas Jankevičius tikina, kad šis įvykis, kai iš darbo vietos laisvėje Kaune pabėgo pavojingas nusikaltėlis, yra pernelyg dramatizuojamas. 

Kalėjimų departamento vadovas Virginijus Kulikauskas taip pat patvirtino, kad šis įvykis nepakeis nubrėžtų įkalinimo įstaigų sistemos gairių, kur numatyta, kad ateityje į resocializacijos programas bus įtraukiama vis daugiau nuteistųjų. Vien šiuo metu kasdien už pataisos įstaigų sienų dirba arba mokymo užsiėmimus lanko apie 400 nuteistųjų, kurie turi teisę vykti be sargybos ar palydos.

(251 nuotr.)
FOTOGALERIJA. H. Daktaro gyvenimo sąlygos Pravieniškėse

Apie tai, kodėl nuteistieji, rizikuodami prasiilginti įkalinimo terminą, bando pasprukti, pokalbis su penkerius metus įvairiose šalyse bausmę anksčiau atlikusiu Mariumi:

Dėl kokių priežasčių nuteistieji bando pasprukti?

Man skirtą bausmę atlikau prieš daugiau kaip 10 metų, tačiau tuo metu nepasitaikė bandymų pabėgti. Bent jau ten, kur aš buvau, ir tiesiai iš įkalinimo įstaigos pabėgimų nebuvo. Daugiausia šansų pabėgti yra tiems, kurie dirba, nes zonoje tavęs niekur neišleidžia, vykdomi patikrinimai ryte ir vakare, naktį esi užrakinamas ir negali per daug laisvai judėti.

Žmonės apie kalėjimus supranta tiek, kiek mato kino filmuose. Bet realybė yra šiek tiek kitokia. Lukiškėse sėdėjau, tai ten sienos gal metro storio, kur tu ten pabėgsi (juokiasi – aut. past.). O dėl pabėgimų didžiąją dalį kaltės turėtų prisiimti įkalinimo įstaigų sistema. Būtent pati sistema „sugundo“ nuteistuosius sprukti, nes neparuošia tų, kurie nori dirbti laisvėje.

REKLAMA

Po ilgų kalėjimo metų, kai nuteistajam suteikiamas šansas atsidurti laisvėje, jis būna tam nepasiruošęs. Niekas jo „neapdirba“ psichologiškai, todėl tas žmogelis ir susigundo galimybe pasprukti. Ilgą laiką tik grotas ir „zonos“ tvoras matęs žmogus staiga gali vaikščioti laisvėje, užsukti į visiems įprastas parduotuves. Manau, kad tik tokie nuteistieji ir gali pabėgti, o šiaip daug šansų nėra. Aišku, pasitaiko ir pabėgimų iš įkalinimo įstaigų, bet tai yra itin reti atvejai.

Kalėjimų departamento vadovas pabrėžė, kad nepaisant paskutinio kalinio pabėgimo ir toliau bus siekiama sudaryti patogesnes kalinimo sąlygas nuteistiesiems. Kaip tai vertinate?

Manyčiau, kad yra gerai, jog galvojama išleisti daugiau nuteistųjų į laisvę su galimybe dirbti. Bet čia yra viena didelė bėda. Tegul tada nuteistiesiems moka panašius pinigus kaip esantiems laisvėje. Turėtų būti lygios galimybės visiems. Iš tiesų, kaliniai galėtų kreiptis į teismą ir prisiteistų iš Lietuvos daug pinigų dėl tokios diskriminacijos. Darbo kodekse juk neparašyta, kiek mokėti nuteistajam, o kiek laisvėje esančiam žmogui.

Tad toks teisingumas yra savotiškas. Jei tikrai mokėtų pagal specialybę, pagal išsilavinimą, tai gal ir daugiau susigundytų eiti dirbti. Nebūtų to susiskirstymo į kastas. Bet šiuo atveju toks darbas gali būti prilyginamas vergovei. Lietuvoje yra labai lengva paversti žmogų vergu. Todėl ir bėga tie nuteistieji, tikrai ne iš gero gyvenimo. Susigundo ta laisve, nes, kaip jau sakiau, būna neparuošti jai. Taip jie bėgs ir toliau.

O gal pabėgimas iš įkalinimo įstaigos (arba darbo vietos) tarp nuteistųjų yra pripažįstamas kaip garbingas poelgis?

Ne, pabėgimas nieko nereiškė anksčiau. Nemanau, kad kažką reiškia ir dabar. Pabėgimas visada turi priežastį. Manau, kad tik silpni bėga arba nebeturintys ką prarasti. Tie žmonės nėra motyvuoti dirbti, nes negali nieko užsidirbti. Valdžia turėtų juos pabandyti motyvuoti atlyginimu arba suteikti galimybę už gerą darbą anksčiau laiko išeiti į laisvę. Jei nuteistasis galėtų uždirbti, tai susitaupytų tai dienai, kada bus išleistas į laisvę. O dabar į tą pačią laisvę patenkama be cento kišenėje.

REKLAMA

Kaip bendrai įvertintumėte vykstančią įkalinimo įstaigų restruktūrizaciją?

Manau, kad šiuo metu yra dar didesnis chaosas nei buvo anksčiau. Jeigu tu nori pataisyti žmogų, tai tu negali sugrūsti po 10-20 nuteistųjų į vieną vietą. Sėdėjau Norvegijoje, Švedijoje, Ispanijoje – tai žinau, kokia yra realybė ne tik Lietuvoje. Pavyzdžiui, Norvegijoje kaliniai – ramūs kaip bitės. Jų viename sektoriuje sėdi po 20. O kambaryje – tik po vieną. To paties norvego antrą kartą kalėjime nebematysi. O pas mus neadekvačiai ilgos bausmės, todėl žmogus tiek pripranta prie kalėjimo, kad išėjęs kartais net nori sugrįžti atgal.

Lietuvoje yra skiriamos „nesveikos“ bausmės. Kalinys nėra šuo, gyvulys, kurį turi bausti. Kaliniai bėgs tol, kol juos laikys už šunis. Nors iš tiesų turi būti vykdoma resocializacija, kad nuteistasis suprastų, ką blogo padarė. Lietuvoje bausmę atlieka gal tik 4-5 maniakai, kurie tikrai nusipelnė to, ką skyrė teismas. O visi kiti nusikalto – iš skurdo, nepritekliaus, už tai, kad juos privertė gyvenimas. O patekus į įkalinimo įstaigą iš žmogaus yra tyčiojamasi, tad pasitaisyti galimybės praktiškai nebelieka. Čia prižiūrėtojus, pačią sistemą reikia bausti, nes ji ne taip dirba, kaip reikėtų.

Per 10 metų – 51 pabėgimas

Kalėjimų departamento atstovai pabrėžė, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose ikiteisminius tyrimus dėl nuteistojo pasišalinimo ar pabėgimo pradėta tirti nuo 2002 metų. Anksčiau visus ikiteisminius tyrimus tirdavo policija.

Per paskutinius 10 metų, pradėtas 51 ikiteisminis tyrimas dėl nuteistojo pabėgimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnyje (kalinio pabėgimas) 1 d. numatyta bausmė – areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

„Didžioji dalis pabėgimų vyksta ne iš laisvės atėmimo vietų saugomos teritorijos. Dažniausiai pabėga nuteistieji, kuriems suteikta teisė dirbti už įstaigos ribų be sargybos. Tokie nuteistieji gyvena ir dirba už pataisos įstaigos ribų be nuolatinės pareigūnų priežiūros, todėl pasitaiko atvejų, kai nuteistieji negrįžta iš darbo laisvėje ar po suteiktos teisės savaitgalį parvykti į namus.

REKLAMA

Taip pat pagal pataisos namų ir konkrečios įmonės bendradarbiavimo sutartį, už nuteistojo kontrolę darbo vietoje (objekte) atsako darbdavio paskirtas atstovas ir, žinoma, pats nuteistasis, kuris yra supažindintas su nustatytu maršrutu bei darbo objekto vieta, ir žino, kur turi tuo metu būti bei nepažeidinėti teisės aktų reikalavimo.

Už laikiną savavališką pasišalinimą iš darbo objekto ribų ar kitokį drausmės pažeidimą, nuteistajam skiriama drausminė nuobauda ir naikinama teisė išvykti už pataisos namų teritorijos. Darbdavys apie pažeidimus privalo informuoti pataisos įstaigą. Jeigu įstaiga gauna pagrįstų duomenų, kad darbdavys to nedaro, su tokia įmone nutraukiama bendradarbiavimo sutartis.

Nuteistojo toks elgesys vertinamas kaip pabėgimas iš įkalinimo įstaigos, todėl pagal atitinkamą baudžiamojo kodekso straipsnį jo atžvilgiu pradedamas ikiteisminis tyrimas ir nuteistajam gresia baudžiamoji atsakomybė. Nuteistiesiems, kurie atlikdami laisvės atėmimo bausmę įvykdo nusikalstamą veiką, vėliau nėra taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos“, – teigia Kalėjimų departamento atstovai.

Patvirtinta, kad kasdien už pataisos įstaigų sienų dirba arba mokymo užsiėmimus lanko apie 400 nuteistųjų, kurie turi teisę vykti be sargybos ar palydos.

„Nuteistųjų elgesio kontrolei už laisvės atėmimo vietų įstaigų ribų užtikrinti pasitelkiami darbdaviai, švietimo įstaigų atstovai, taip pat nuteistuosius darbo vietose nustatytu periodiškumu vykdydami netikėtus patikrinimus, atlieka įstaigos pareigūnai. Nuteistajam dirbant už pataisos įstaigų ribų, kur nėra nuolatinės pareigūnų priežiūros, nedidelė dalis nuteistųjų susigundo galimybe pasišalinti.

Priežastys, lemiančios kodėl nuteistieji pasišalina, yra įvairios, tačiau daugiausiai, tai susiję su jų asmeniniu gyvenimu: artimaisiais ar draugais laisvėje. Bet nėra pasitaikę atvejų, kad pasprukę nuteistieji taip ir liktų nesurasti. Šiuo metu, kol kas ieškoma tik rugsėjo 13 d. pasprukusio nuteistojo, pasišalinusio iš darbo vietos“, – pridūrė Kalėjimų departamento atstovai.


Rašyti komentarą...
T
TAMSUS
2019-09-20 14:13:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
GIVENU KALEIME . EINU I DARBA MOKAUSI GAUNU PAVALGYTI UZ DYKA. KOSMARAS KOKS CIA KALEIMAS
Atsakyti
-1

X
X
2019-09-20 14:53:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
Turėtų būti priimtas sprendimas bėglius nušauti vietoje, nes dabar tvarka teisingumo sistemoje kažkokia išsigimusi.
Atsakyti
-1

L
LD baltic
2019-09-20 14:17:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
jus ir esat sunys . parazitai
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (14)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų