Gavus pranešimą apie pažeistą oro erdvę arba dar blogiau – ataką iš oro, pirmiausia reikia pasitikėti institucijomis, sako „Išgyvenimo mokyklos“ įkūrėjas Augustas Žukauskas.
„Pirmas dalykas – reikia pasitikėti institucijomis. Jeigu (perspėjimo pranešime – red. past.) bus nurodymas būtent slėptis, yra tam yra žemėlapis, tai užbėgant įvykiams už akių reikėtų pasitikrinti žemėlapį ir žinoti, kur yra slėptuvė“, – sako A. Žukauskas.
„Labai svarbu, jeigu tai yra ataka, vadovautis tuo, kad nereikia bėgti į į priedangą, o reikia ieškoti slėptuvės“, – priduria jis.
Slėptuvė yra ne tas pats, kas priedanga. Priedanga skirta trumpalaikei (iki kelių valandų) apsaugai kilus oro pavojui, nuo tiesioginio ir netiesioginio apšaudymo grėsmės karinės agresijos metu.
Slėptuvė pagal Lietuvos įstatymus yra specialios paskirties statinys arba patalpa, skirta asmenims, kurie užtikrina valstybės ar savivaldybės institucijų veiklą karo arba ekstremalių situacijų metu, ir tiems, kurie tais atvejais vykdo ypatingas užduotis. Kitaip tariant, slėptuvėse karo atveju turi ne slėptis eiliniai gyventojai, o būti saugiai tęsiama institucijų veikla.
Visgi bendrąja prasme, kaip ir nurodo pašnekovas, slėptuvė yra skirta apsaugai nuo tiesioginių atakų. Joje galima slėptis ilgesnį laiką.
Tuo metu kolektyvinės apsaugos statiniai yra skirti neribotam, bet laikinam gyventojų prieglobsčiui saugantis nuo ekstremalių stichinių, meteorologinių reiškinių, sprogimų, dujų pavojaus ir kt.
Kur rasti artimiausią priedangą?
Esminis klausimas – kur rasti priedangą arba patalpą, kuri ją atitiktų? A. Žukauskas akcentuoja, kad pirmiausia reikia žinoti, kur yra artimiausia priedanga prie namų, darbovietės arba kitos vietos, kur praleidžiama daugiausiai laiko.
„Jeigu namas neturi rūsio, požeminio garažo ar kažko panašaus, vadinasi, kur yra [patalpa] prie mano namų, mano gyvename rajone, kur man reikėtų eiti? Aš nepasakysiu tiksliai, kas už tai atsakingas, bet aš manau, kad mikrorajono ar gyvenvietės seniūnas turėtų žinoti visas tas vietas. Tad jeigu nežinote ar nepavyksta susirasti, tiesiog kreipkitės į valstybines institucijas, kad jie jums pasakytų“, – sako A. Žukauskas.
Priedangų Lietuvoje žemėlapį galima rasti čia.
Šiuo metu priedangose vietų trūktų maždaug 361 tūkst. gyventojų, rodo Valstybės kontrolės atliktas tyrimas. 2024 m. pabaigoje šalyje buvo 6 344 priedangos, kurios teoriškai galėtų apsaugoti apie 53 proc. gyventojų.
Skaičiuojama, jog daugiau nei pusė savivaldybių – 33 iš 60 – nėra pasirengusios užtikrinti trumpalaikės gyventojų apsaugos. Be to, pažymima, jog didžioji dalis šalies priedangų nėra pritaikytos žmonėms, turintiems negalią.
2025 m. Vidaus reikalų ministerija (VRM) skyrė finansavimą 147 priedangų pritaikymui asmenims, negalintiems laisvai judėti. Tiesa, pasak Valstybės kontrolės, tai išspręs tik nedidelę dalį problemos.
Vietos, kurios gali atitikti priedangas
Priedangų gali būti ne visur, todėl verta žinoti, kokią vietą pasirinkti, kad išliktume saugūs. Jeigu esame pastato viduje, pavyzdžiui, namuose, reikėtų ieškoti patalpos, kurią skiria dvi sienos.
„Kaip pavyzdys, daugumoje pastatų, butų tualetas ar vonios kambarys dažniausiai būna kažkur viduje, taigi jis neturi išorinės sienos. Vadinasi, taip yra saugiau“.
Jeigu pataikys į jūsų namą, ta patalpa bus automatiškai tvirtesnė būtent griuvimo metu, nes viduje jau turi sienas: išorinė tikriausiai grius, o nuo jos sklis skeveldros ir t. t.“, – paaiškina A. Žukauskas.
Esant ne namuose, reikėtų ieškoti įtvirtintos, geriausia požėminės patalpos, kur nebūtų langų arba juos būtų galima uždengti.
„Mieste galima pasinaudoti ir požeminėmis perėjomis, kurių mieste yra tikrai nemažai. Įvairūs didesni, senesni pastatai, dauguma jų turi rūsius arba net ir slėptuves, nes anksčiau jos buvo įrenginėjamos. Požeminiai garažai ir viskas, kas yra įtvirtinta“, – vardija A. Žukauskas.
Nesaugios vietos slėptis
Problema, kad miestuose labai daug „stiklainių“ – verslo centrų, kurie yra itin nesaugūs tiek viduje esantiems žmonėms, tiek praeiviams.
„Stikliniame dangoraižyje iš esmės yra nesaugu tik ne dėl stiklų. Tie statiniai yra pastatyti iš aliuminio profilio ir stiklo. Na, ten yra kažkokios betoninės perdangos, bet iš esmės tie pastatai yra tikrai nesaugūs, jeigu į juos pataikytų.
Jie nesaugūs ne tik viduje. Reikia atkreipti dėmesį, kad jie labai dideli ir gali sukelti didelį pavojų lauke, pavyzdžiui, einant greta to pastato“, – akcentuoja A. Žukauskas.
Išgyvenimo instruktorius taip pat nepataria slėptis po tiltais, nes jie gali būti priešo taikinys. „Kitaip tariant, jei slėpsitės po taikiniu, tai yra didesnis pavojus“, – pažymi pašnekovas.
Priedangos lauke
Gali būti ir taip, kad dronų ataka užklups lauke – tą gerai žino ukrainiečiai. Tokiu atveju, anot A. Žukausko, reikėtų įvertinti, kur esame.
„Jeigu nėra svarbių kelių, vargu ar priešas pradės apšaudymą tiesiog į pievas, į miškus, bet, be abejo, dėl saugumo, kol sugalvosime planą arba gausime nurodymus, reikėtų pasiieškoti priedangos“, – kalba išgyvenimo instruktorius.
„Tai gali būti kažkokios daubos, duobės, melioracijos grioviai ir t. t. Jeigu įvyktų sprogimas, tai sumažins tikimybę, kad gausite skeveldrų per pačio sprogimo bangą. Iš esmės reljefas pas mus Lietuvoje tikrai yra dėkingas, todėl galima susirasti daubą, duobę ir ten atsigulus, atsisėdus [slėptis]“, – pataria jis.
Jeigu važiuojate automobiliu, galite tapti drono taikiniu, todėl apie dronų ataką išgirdus vairuojant reikėtų sustoti ir ieškoti saugios priedangos.
„Tikrai vertėtų išlipti iš automobilio ir eiti į geresnę priedangą, o automobilį pridengti, kad jeigu skris priešų orlaivis ar dronas, jis netaptų taikiniu“, – sako A. Žukauskas.
Labai svarbu klausytis – tyla po pirmojo smūgio gali būti apgaulinga. Įsitikinus, kad bent 10 minučių po smūgių yra ramu, galima apsižvalgyti, o tada – laukti institucijų nurodymų.
Ką pasiimti į priedangą?
Laikas, kiek praleisime pasislėpę, gali būti skirtingas. Priedangose praleisime nuo keliolikos minučių iki kelių valandų, o slėptuvėse karo atveju žmonės gyvena dienomis ar net savaitėmis. Todėl žmonėms labai svarbu, ką pasiimti su savimi.
„Einant trumpalaikiam laikui (mes, aišku, nežinome, kiek visa tai truks), svarbu turėti papildomų rūbų, kur ir kaip mes miegosime. Ypač, jeigu keliausime su mažais vaikais, būtiną turėti kokį nors kilimėlį, nes galbūt požeminiame garaže nebus kur patogiai sėdėti“, – akcentuoja A. Žukauskas.
„Maistas turėtų būti toks, kokį mes galėtume valgyti ir neparuoštą: tai užkandžiai, šokoladukai ar dar kažkas. Bet visa tai iš tikrųjų priklauso būtent nuo mūsų pasirengimo – tai vienas dalykas, kitas dalykas – nuo resursų. Nereikia užsiciklinti ir daryti, kaip pasakyta kokiame nors tinklapyje ar parašyta rekomendacijose, kad turi būti šokoladukai ar riešutai. Nieko tokio, jeigu įsidėsite mėsos konservų. Tiesiog turi būti kuo paprasčiau ir kuo lengviau jums“, – teigia išgyvenimo instruktorius.
Pasak A. Žukausko, daiktai, kuriuos pasiimsime į priedangą ar slėptuvę, nebūtinai turi būti tokie, kokie nurodyti internete. Problema, anot pašnekovo, ta, kad evakuacijos krepšio/išgyvenimo sąrašai sudaryti teoriškai ir neatsižvelgia į pažeidžiamas visuomenes grupes: vaikus, senjorus, neįgaliuosius ir kt.
„Ką aš matau iš tų sąrašų, tai kad sudarinėtojai neatsižvelgė į keletą labai svarbių dalykų. Jie į tai pasižiūrėjo visiškai teoriškai. Jeigu paimtume tą sąrašą, tai keturių asmenų šeima, kurioje, tarkime, du vaikai, vienam 5 metai, negali neštis daiktų, o kitam 10 metų, jis gali neštis labai mažai daiktų: savo žaislą, vandens butelį ir dar kažką. Jeigu paskaitytume tą sąrašą, tai keturių asmenų šeimoje tėtis turėtų eiti su 30–40 kg kuprine, mama turėtų eit su 20 kg kuprine“, – sako A. Žukauskas.
Nors internete paviešintuose sąrašuose nurodyti daiktai yra reikalingi, išgyvenimo instruktorius pataria pirmiausia įvertinti savo galimybes ir pagal tai pasiruošti.
„Noriu pabrėžti, kad labai reikia atsižvelgti į savo galimybes, tiek ir finansines, kad galbūt mes nesusipirksime visų papildomų daiktų ar po antrą jų komplektą Kitas dalykas – kiek mes galime nešti, kaip mums tai gali ar negali pavykti“, – pataria A. Žukauskas.
Taip pat, karo atveju, reikėtų apgalvoti, kur ir kaip evakuosimės.
„Dauguma žmonių sako: „Aš bėgsiu“, bet į klausimą, kur bėgsi ir kaip, neturi atsakymų. Galbūt čia yra pati didžiausia mūsų institucijų spraga, nes visą laiką sakoma, kad planai yra ir viskas bus padaryta, bet žmonės realiai nežino. Aš pats irgi neįsivaizduoju, jeigu savimi nepasirūpinčiau, kaip visa tai visgi atrodytų“, – sako A. Žukauskas.
Savivaldybės tikina turinčios evakuacijos planą, tačiau vos kelios sutinka pasidalinti informacija. Gyventojų evakavimo planą pavasarį paviešino sostinė. Vilniečiai jį gali rasti savivaldybės tinklalapyje.
Kaip išgyventi, jei pamatai droną: 10 žingsnių, kurie gali išgelbėti gyvybę
Visuomenininkas, informacinio saugumo specialistas Marius Pareščius socialiniuose tinkluose pasidalijo aiškia instrukcija, kaip elgtis išgirdus „Shahed“ tipo droną. Jo teigimu, svarbiausia – veikti greičiau, nei spėja sukaustyti baimė.
„Tu gali bijoti. Bet privalai veikti greičiau nei tave paraližuos baimė“, – rašo M. Pareščius.
1. GIRDĖJAI GARSĄ? NETURI TEISĖS GALVOTI
Neanalizuok. Nespėliok.
Jei girdi žemą, zvimbiantį garsą – veik iškart.
Po 30 sekundžių jis jau gali būti virš tavo stogo.
2. NEFILMUOK. TAI NE FILMAS
Joks vaizdo įrašas nevertas tavo laidotuvių. Padėk telefoną į šalį. Skeveldros neįspėja – jos žudo.
3. ŠOK NUO LANGŲ – TAI MINI GRANATOS
Stiklas dūžta, šukės skrenda kaip ašmenys. Langas – pavojingiausia vieta. Eik kuo toliau – geriausia į buto vidinę dalį.
4. SUSIRASK DVI SIENAS
Tarp tavęs ir gatvės turi būti bent dvi tvirtos sienos. Virtuvė su langais – ne. Vonia be langų – taip. Koridorius – idealu.
5. GULKIS ANT GRINDŲ. BE ŽODŽIŲ. BE KLAUSIMŲ.
Atsigulk. Uždenk galvą rankomis. Skeveldros skrieja lanku – tu turi būti žemiau jų trajektorijos.
6. LAUKE? GULKIS ŽEMAI, DAR GERIAU UŽ BETONO
Tvora – bevertė. Krūmai – beverčiai. Geriausia – už betono sienos arba į bet kokią žemės įdubą. Jei nėra nieko – tiesiog prigulk prie žemės.
7. AUTOMOBILYJE? TAPK NEMATOMAS
Išjunk variklį ir šviesas. Palik automobilį ir rask slėptuvę – tunelį, požeminę perėją ar bent jau žemą vietą. Gulkis prie parapeto, bortelio ar net ant asfalto šalia automobilio, o jei reikia – po automobiliu. Šviesa ir judesys tave paverčia drono taikiniu.
8. UŽSIDENK AUSIS IR PRAVERK BURNĄ
Tai apsaugos nuo smūgio bangos.
Mažas veiksmas, kuris gali išgelbėti klausą ir plaučius.
9. NEJUDEK, KOL NEBUS VISIŠKAI TYLU BENT 10 MINUČIŲ
Antras smūgis – klastingiausias. Tyla po pirmo sprogimo – spąstai. Palauk. Lik gulėti.
10. DABAR ŽINAI, KĄ DARYTI
Tai reiškia, kad jau esi keliais žingsniais arčiau išlikimo. Pasidalyk su tais, kurie dar nežino. Linkėjimai nuo Ukainoje kasnakt išgyvenančių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
