Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Kol giedra ir ramu, Panevėžio centre žmonės svarsto, ar ateis diena X ir kaip jai ruoštis:
„Nu kaip ruošiatės... Susidėjau kuprinę, vaistų, ką reikia, dokumentus.“
„O kur dėsies? Eisim kariaut, o ką darysi.“
„Nereik čia jokios panikos – nieko čia nebus. Nereik tos panikos, paprasčiausiai be reikalo juos nervuot. Jie ir taip prisiklauso iš vienų pusių, iš kitų pusių.“
„Labai pozityviai galvoju, nu nebus tos dienos X.“
Pasiruošimo planų trūksta
Valstybės kontrolė patikrino 16 Lietuvos savivaldybių, tarp jų – ir Panevėžio. Nustatė, kad dauguma savivaldybių tiksliai nežino, kiek žmonių, atėjus dienai X, patys negalės atvykti iki žmonių surinkimo vietų ar priedangų, taip pat nėra parengusios tikslių evakuacijos ir žmonių gelbėjimo planų, jei ateitų diena X.
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė atkreipia dėmesį į trūkstamą informaciją: „ir mes matome, kad tų veiksmų planų nėra. Ir šitoj vietoje turi būti padirbėta“.
Gatvėje kalbinti miestiečiai išreiškia savo mintis šiuo klausimu:
„Turi būt būtina, juodu ant balto parašyta, kad tas nuo to, tas nuo to, taip, taip, taip. Arba jeigu negali, tegu taip ir parašo: mes negalim, savivaldybė bejėgė.“
Tačiau savivaldybė duria pirštu į Vidaus reikalų ministeriją, kuri vis dar teberengia nacionalinį evakuacijos planą. Pasak Panevėžio parengties pareigūno Justo Laurinavičiaus, kai tik toks bus – savivaldybė žinos, kaip rengti savo planą.
„Atsiras masinio gyventojų evakavimo planas – tada savivaldybės matys konkrečiai joms sudarytas užduotis, ir pagal jas pasirengsime savo planus“, – teigia J. Laurinavičius.
Vilniaus rajono civilinės saugos patarėjas Laimonas Tubis pripažįsta, kad spūstys sostinėje kels daugiausia sunkumų.
„Savivaldybė žino, identifikuoja keletą transporto mazgų, kur bus planuojami didžiausi srautai ir kamščiai. Ir iš tikrųjų ten nevaldoma bus situacija“, – sako jis.
Vilniaus rajonas – irgi, pasak Valstybės kontrolės, ne pats pavyzdingiausias. Bet Nemėžyje sutikti gyventojai informacijos trūkumu apie pasiruošimą ir evakuacija nesiskundžia:
„Ekstremalų planą gavome, iš seniūnijos gavome duomenis, taip, kad mes viską žinome. Jeigu čia sėdėsi ir tik bijosi galvą apsidengęs, tai nuo to tikrai ramiau nebus.“
„Mes tiktai per daug viduje ginčijamės – matot, kaip Seime darosi, vienas kitą mes skundžiam, darom. Kokia iš to nauda? Mes tik tempiam laiką.“
Ekstremalių situacijų planai irgi neatnaujinti
Dalis savivaldybių, pasirodo, neatnaujino ir ekstremalių situacijų valdymo planų dar nuo 2022 metų. L. Tubis paaiškina, kodėl taip atsitiko:
„2022 metais įsiteisino krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas, po to turėjo atsirasti ekstremalių situacijų valdymo planų rengimo aprašas. Tai visi laukė, ir tas nacionaliniam lygmeny tas aprašas užtruko. Tai visi ir nebuvo patobulinti, tiesiog. Visi žinojo, kad bus naujas aprašas ir nieks nerengė.“
Tačiau aiškėja, kad 400 tūkstančių lietuvių šiuo metu priedangose nerastų vietos. O ir esamose vietose nebūtų kur slėptis. Valstybės kontrolierė I. Segalovičienė pastebi, kad kai kurios priedangos yra nesaugiose vietose.
„Radome tikrai situacijų, kad priedangos ženkliukas yra, bet ji nėra tinkama, nėra tinkamam statiny. <...> Pavyzdžiui, elektrinėj. – Elektrinėj? – Elektros pastotėj, pavyzdžiui.“
Trūksta naujų galimų priedangų
Panevėžys štai priedangų klausimą sprendžia pinigais skatindamas daugiabučių namų bendrijas kurti priedangas rūsiuose. Panevėžio parengties pareigūnas J. Laurinavičius prisimena statistiką: „Praeitais metais buvo trys pateikę ir jos visos trys gavo finansavimą – dvi bendrijos gavo po 5 tūkstančius, viena bendrija gavo 4 tūkstančius. Šiais metais paraiškas yra pateikusios 5 bendrijos.“
Joniškio parengties pareigūnas Valdas Jasiūnas užsimena ir apie tai, kad viso savivaldybės civiline sauga turi rūpintis vos keli žmonės, kuriems krūvis sunkiai pakeliamas: „iki 50 tūkstančių savivaldybės gyventojų – vienas parengties pareigūno etatas tiktai. Darbo daug. Paprasčiausiai dirbi kaip spėji.“
O net ir parengus konkrečius evakuacijos, žmonių gelbėjimo planus, lieka neaišku, iš kur teks paimti pinigus žmonių apsaugai.
„Kolektyvinės apsaugos statiny pagal reikalavimus apgyventi žmogų 14 dienų kainuotų 780 eurų, tai man ten tokie milijonai išejo, kad...“ – mąsto jis.
Savivaldybių specialistai pabrėžia, kad karo ir ekstremalios situacijos atveju veiktų skirtingi teisiniai režimai, todėl Valstybės kontrolės pastabos ne iki galo tikslios. O gyventojams rekomenduojama ir patiems žmonėms pasiruošti galimai dienai x, nes net ir numatyta pagalba gali nepasiekti žmonių.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Migracija turi būti numeris vienas tema politikoje. Nuo to apkraunama sveikatos systema, pavojus nacionaliniam saugumui ir tapatybei.
