R. Žemaitaičio feisbuko paskyroje – įtūžusių komentatorių minia. Dar visai neseniai „Nemuno aušros“ lyderį liaupsinę ir laikę jį „įvesti tvarką“ galinčiu politiku, jo rinkėjai dabar niršta:
„Norėdamas pakliūti į Seimą važinėjote po atokiausius Lietuvos kampelius, žadėdamas žmonėms, kad dirbsite jų gerovei. Tačiau patekus į valdančiųjų koaliciją pažadai ir sąžinė dingo. Ir iš Nemuno beliko tik drumzlinas pamazgų upelis.“
„Labai nuvylė „Nemuno aušra“. Pasitikėjom Žemaitaičiu, atidavėme balsus, o dabar jaučiamės išduoti ir niekada už jus nebebalsuosim. Jūs apgavot savo rinkėjus ir žinokit – patirsite griūtį. MES IR TOLIAU SAKOME NE TURTO MOKESČIUI!!!“
„Blyn, važiavau į susitikimus su „Nemuno Aušros“ partijos žmonėmis, tikėjausi, kad pasikeis reikalai Lietuvoje į gerą pusę... Maniau, kad srutų duobėje atsirado aukso dulkelė... Liūdna, tai buvo iliuzija... Nusivyliau labai...“
„Na, tu ir šūdžius.“
„Na, Žemaitaitis aferistas, išdūrė rinkėjus kaip senas mergas. Nekenčiu tokių žmonių, dar kokį dešimt žmonių įkalbinau, kad balsuotų. Na, čia ne tik, kad išdūrė, apšiko ant visų rinkėjų.“
Tai – tik keli ir dar ne patys aštriausi komentarai iš šimtų parašytų pastarosiomis dienomis. Taigi kas taip supykdė R. Žemaitaičio elektoratą?
Žemaitaitis prarado kovotojo prieš sistemą etiketę
Apžvelgdamas susiklosčiusią situaciją, politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas pastebi pokytį R. Žemaitaičio politiniame įvaizdyje – iš pradžių rinkėjų akyse buvęs kovotoju prieš sistemą dabar jis tapo tuo pačiu „sisteminiu“ politiku.
„Žemaitaitis labai rimtai pateikė save kaip kovotoją, kaip nukentėjusį nuo sistemos. Ir staiga paaiškėjo, kad jis tos sistemos dalis, kad jis toks pat blogietis, kaip ir visi tie, kurie valdžioje“, – sako jis.
„Aš jau seniai sakiau, kad tokių lyderių pabaiga artėja, tik, aišku, negalvojau, kad taip greitai. Jis dar vis tiek galvojo pažaisti kovotoją prieš sistemą. Žaidimai pasibaigė. Matyt, Paluckas (premjeras Gintautas Paluckas – red. past.) kažkaip jį prispaudė ir šia prasme jo rinkėjams tai buvo šalto vandens kibiras ant galvos“, – komentuoja V. Dumbliauskas.
Viešųjų ryšių ir komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas teigia, kad pats R. Žemaitaitis greičiausiai nėra pasikeitęs, bet laimėjęs rinkimus jis nesusiprato, kad tapus valdančiosios koalicijos dalimi turi keistis jo retorika, stilistika ir turinys.
„Jis toliau tęsė opozicionieriaus vaidmenį, bet rinkėjai už jį balsavo kaip už protesto žmogų, kaip už tą, kuris eina ir griauna sistemą, kuri paprastam žmogui nepatinka. Tai jis to nepadarė“, – pažymi L. Kontrimas.
Ekspertas išskiria du esminius dalykus, kurie galėjo lemti R. Žemaitaičio rinkėjų neapykantą jam.
„Pirmas, kad jis prisižadėjo dalyvauti mitinge prieš NT mokestį, ir nedalyvavo. Vėliau visi pasiteisinimai (pagrįsti pasiteisinimai), kad jis buvo komandiruotėje, kad nežinojo tų datų, viskas buvo taip, bet čia mes turime reikalą su žmonių jausmais ir pasitikėjimu, jokie argumentai neveikia.
Antras dalykas, dabar, kai, sakyčiau, absoliuti dauguma Lietuvos žmonių tos mokesčių reformos, kurią dabar daro valdantieji, ne tik, kad nepalaiko, bet ir niekas nebesupranta, kokia logika. Ar tik dėl to, kad Lietuva gerai gyvena, reikia juos nudrožti? Ir štai šitokioje situacijoje Žemaitaitis ima, balsuoja ir palaiko tą mokesčių reformą, kuri yra absoliučiai netinkama jo rinkėjui. Dar daugiau – jis palaiko NT mokestį“, – dėsto L. Kontrimas.
Žemaitaitis suklydo jau anksčiau
Nors R. Žemaitaitis didžiausią kritikos pliūpsnį iš savo rinkėjų gavo po balsavimo dėl NT mokesčio, jau anksčiau buvo galima pastebėti jų erzulį. V. Dumbliauskas svarsto, kad vienas pirmųjų rimtų antausių R. Žemaitaičiui buvo iš anonimo gautas netikras kvietimas į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV).
„Turbūt pati pradžia buvo, kai jis buvo išdurtas su ta kelione į Ameriką. Vis tiek jis tada kvailai atrodė, stipriai kvailai. Atrodė, kad va, toks kietas bičas, bet jį galima išdurti, apgauti ir t t.“, – kalba politologas.
„Tik aš tikėjausi, kad jis dar ilgiau dar išbus, kad po metų dvejų šito Seimo darbo pradės kristi reitingai, bet jie pradėjo kristi anksčiau, kaip rodo tyrimai“, – priduria jis.
L. Kontrimo teigimu, buvo ne viena akimirka, kuri prieš R. Žemaitaitį nuteikė jo rinkėjus. Visgi pats ekspertas išskiria laikotarpį po valdančiosios koalicijos sudarymo.
„Man asmeniškai tas taškas buvo, kai po koalicijos sudarymo pagal tradiciją antra didžioji frakcija, kas buvo „Nemuno aušra“, turėjo siūlyti Seimo pirmininką ir nebūtinai juk siūlyti Žemaitaitį. Pasižiūrėkite – jis iš karto atsitraukė, dėjo atbulinį. Jau tada man buvo aišku, kad čia kažkas ne taip darysis“, – komentuoja ekspertas.
„Dabar toks įspūdis, kad Žemaitaitis, kad ir su didžiuliu triukšmu, iš principo užleidinėja tas pozicijas, dėl kurių žmonės jį rinko į Seimą“, – priduria jis.
„Nemuno aušros“ lyderis, anot eksperto, padarė vieną esminę klaidą.
„Jis niekaip nepaaiškino savo rinkėjui, kad jis ateina į valdančiąją daugumą, bet sieks padaryti tai, ką pažadėjo. Jis susitapatino su šita dauguma ir, tiesą sakant, jo rinkėjas pradėjo nebeatskirti Žemaitaičio nuo kitų valdančiųjų“, – akcentuoja L. Kontrimas.
„Kitaip tariant, jis tapo toks pat valdantysis, nepaisant jo šnekėjimo, nepaisant jo išlikusio kalbėjimo būdo. Žmonės pradėjo sakyti: pala, pala, o kur darbai, kurie paryškina, kad tu esi vis dėlto kitoks? Ir čia atsitinka kaip vienoje pasakoje: „Drakonas mirė, šlovė drakonui“, – priduria jis.
Žemaitaitis dar gali reabilituotis prieš rinkėjus – štai ką turi padaryti
Paklausus, ką R. Žemaitaitis galėtų padaryti, kad atkurtų savo įvaizdį, V. Dumbliauskas mato išeitį pasinaudoti tuo, kas yra vienas pagrindinių „aušriečių“ lyderio ginklų – retorika.
„Jis turi Dievo dovaną. Tai jis tiesiog dabar gali kreiptis į tautą, sakyti, mane suklaidino, man kažką pažadėjo, kažką prigrasino. Oj, čia smulkmena. Žmonės priimtų ir jis grįžtų į tą kovotojo prieš sistemą įvaizdį.
Jo vietoje, aš grįžčiau į opoziciją. Aišku, jis netektų kelių ministrų, bet tie ministrai jam buvę nebuvę. Seimo nario atlyginimas eina, jis geras ir tu gali sau bimbinėti ir vaizduoti kovotoją iki pat 2028 metų“, – teigia politologas.
Viešųjų ryšių ir komunikacijos ekspertas L. Kontrimas atkreipia dėmesį, kad R. Žemaitaičiui reikia bandyti vėl kalbėtis ir įtikinti savo rinkėjus. Tiesa, tai padaryti sudėtinga, nes, kaip matyti viešojoje erdvėje, didelė dalis jo sekėjų yra įaudrinti.
„Žinoma, kad situaciją jis gali bent jau pradėti kontroliuoti ir pradėti megzti naują dialogą su savo rinkėju. Bet dabar tai padaryti bus be galo sunku, nes jis turi paruošti įtikinamus argumentus, dėl ko rėmė NT mokestį“, – sako jis.
„Bet gali būti ir taip, kad Remigijus visiškai nepajautė, kad peržengė ribą, kai jo rinkėjas jam viską atleidžia. Gali būti, kad jo rinkėjai tiesiog pradeda nebesuprasti Žemaitaičio, o tai reiškia, kad jo ir nebepalaikys“, – svarsto pašnekovas.
Neseniai pakilusiai „Nemuno aušrai“ jau gresia saulėlydis?
Tamsios dienos ne vien R. Žemaitaičiui – ekspertai pažymi, kad tokios vieno lyderio partijos kaip „Nemuno aušra“ įprastai ilgai negyvuoja.
„Kai ta partija buvo pagimdyta, tai buvo ėjimo į pabaigą pradžia, nes tokios partijos iškart savyje turi sunaikinimo arba sunykimo sėklą, virusą. Tokios vieno lyderio partijos yra pasmerktos“, – tvirtina V. Dumbliauskas.
Tokių atvejų jau yra buvę, pavyzdžiui, su Viktoro Uspaskicho Darbo partija arba Artūro Paulausko Naująja sąjunga. Kol jų lyderiai buvo populiarūs, tuomet ir šios partijos išgyveno savo aukso amžių, tačiau pirmininko žvaigždei išblėsus, neatsirado kito lyderio ir tų partijų reitingai ėmė kristi žemyn.
„Tas pats ir demokratams: neduok dieve, apie Skvernelį (Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką Saulių Skvernelį – red. past.) kas nors pradės sklisti ir viskas– tos partijos neliks. Tiesiog tokia logika“, – paaiškina V. Dumbliauskas.
Tam, kad prailgintų savo gyvavimo laiką, partija, anot politologo, turėtų depersonalizuotis, t. y. išeiti iš savo lyderio šešėlio. Tiesa, tai padaryti sunku, nes, kaip pažymi V. Dumbliauskas, šioje partijoje nėra asmenų net galinčių prilygti R. Žemaitaičiui.
„Nemuno aušra“ yra vieno asmens partija. Visi kiti jam neprilygsta nei charizma, nei populiarumu – niekuo. Tai, matyt, tas susinaikinimas yra užkoduotas jau pačiame tokios partijos sukūrime“, – komentuoja jis.
L. Kontrimas pabrėžia ne tik lyderio svarbą, bet ir įdirbį – tik nuosekliai dirbančios ir dėmesį gebančios išlaikyti partijos gali tikėtis ilgiau gyvuoti.
„Mes turėjome ne vieną politinę jėgą, kuri į valdžią ateidavo dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių ir tinkamo lyderio, kuris būdavo magnetu. Tačiau politika savo esmėje yra vis dėlto ilgas ir nuobodus darbas. Tik šitaip tu gali išlaikyti dėmesį. Dėl tos proginės partijos, jeigu nesugeba dirbti ir išlaikyti dėmesio, greitai išsikvepia“, – teigia ekspertas.
Palankus laikas naujam herojui
Dar viena grėsmė „Nemuno aušrai“ yra rinkėjų nelojalumas. Jeigu ilgametės, tradicinės partijos, tokios kaip Lietuvos socialdemokratų partija arba Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, turi ištikimus, mažai kintančių vertybių rinkėjus, tai neseniai susikūrusių, gilių šaknų neturinčių partijų rinkėjai balsuoja kitaip.
„Tokių partijų rinkėjai nelojalūs. Jiems dabar patiko Žemaitaitis, atsiras kažkoks kitas populiarus politikas, sugebėjęs patraukt dėmesį, jie nubėgs pas tą kitą. Tai vėlgi yra tam tikras dėsnis – rinkėjams patiko ir jie pabalsavo. Nepatiks ir viskas – pamirš tą „Nemuno aušrą“ kaip pernykštį sniegą ir net neprisimins apie ją“, – sako V. Dumbliauskas.
L. Kontrimo teigimu, šiuo metu yra palankus laikas iškilti naujam Žemaitaičiui – herojui, kuris patrauks nusivylusią masę.
„Dabar, kai Žemaitaitis vis dėlto neišpildė daugelio protesto elektorato lūkesčių, akivaizdu, susikūrė toks tuščias tarpas, kuriame protestuotojas ir populistinio pasakojimo pageidaujantis rinkėjas ima ieškoti kito herojaus“, – pastebi ekspertas.
„Čia taip pat būkime budrūs, nes dabar herojus gali pats iškilti natūraliai, bet lygiai taip pat dabar yra puikus laikas išleisti į sceną vieną ar kitą tyčią parengtą aktorių, kuris surinktų protesto elektoratą, bet sudegintų tas protesto emocijas artėjant Seimo rinkimams. Jis atliktų žaibolaidžio vaidmenį“, – detalizuoja L. Kontrimas.
Kaip pavyzdį jis pateikia Šeimų maršą. Kilęs iš nepasitenkinimo valdžios politika koronavirusos pandemijos metu, nepraėjus nė metams judėjimas išsikvėpė.
„Tai dabar Žemaitaičio nesugebėjimas išlaikyti pozityvios įtampos valdžioje siekiant tų tikslų, dėl kurių už jį balsavo, irgi atveria galimybę tokiems dvejopo pobūdžio naujiems herojams. T. y. arba natūraliai išaugantiems, arba kažkieno tyčia įkvėptiems, kurie atliktų manipuliatyvų visuomenės valdymo vaidmenį“, – reziumuoja L. Kontrimas.
Anksčiau kalbėjo tik apie simbolinį NT mokestį
Balandžio pabaigoje Vilniuje surengtas protestas prieš NT mokesčio įvedimą. Prieš protestą R. Žemaitaitis tikino, kad jame ketina dalyvauti ir keli šimtai valdančiosios „Nemuno aušros“ narių.
„Sunku pasakyti, 3 tūkst. narių (partijoje – BNS). Bet iš tikrųjų (...) ir iš Šilalės važiuoja, ir iš Šilutės važiuoja, iš Telšių važiuoja. Aš manau, kad (...) iš mūsų koks pora šimtų tai tikrai bus“, – balandžio 10 d. BNS sakė politikas.
Tačiau proteste nepasirodė nei jis, nei kiti partijos Seime atstovai.
Praėjusių metų gegužę, kandidatuodamas į prezidentus, R. Žemaitaitis kritikavo tuometinės konservatorių Vyriausybės sprendimus dėl NT. Jis pabrėžė, kad jokia Europos Sąjungos institucija nereikalavo Lietuvoje įgyvendinti NT reformos, siekiant gauti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšas.
Visgi, tada sakė jis, būtų galima svarstyti apmokestinimą asmenims, kurie išnuomoja turimą NT.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad jokia institucija nereikalavo platinti NT mokestį. Vyriausybė pati pasiūlė tai svarstyti“, – 2024 m. gegužę aiškino R. Žemaitaitis.
„Aišku, čia reikia pasitarti ir su socialiniais partneriais. Bet jeigu žmogus turi 3 būtus ir 2 nuomoja, galima kalbėti apie simbolinį NT mokestį. Bet tai, kokia šiandien yra situacija, bendrinio mokesčio nereikia“, – pabrėžė jis.
Pritarta NT mokesčiui
Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė naujam Finansų ministerijos NT mokesčio variantui. Finansų ministrui teikiant pakoreguotą NT mokesčio projektą, jį palaikė 72 parlamentarai, prieš buvo 36, susilaikė 9. Tarp valdančiųjų susilaikė „demokratas“ Algirdas Butkevičius, prieš buvo „aušrietis“ Aidas Gedvilas.
Skirtingai nei pirmą kartą, projektą palaikė visi 47 balsavime dalyvavę socialdemokratų frakcijos nariai.
Šiuo metu projektas svarstomas Seimo komitetuose. Po to laukia dar dvi stadijos, iki kol projektas bus priimtas.
Pagal Vyriausybės pateiktą projektą savivaldybėms būtų leista pačioms nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertę, vadinamąsias grindis, o virš jų būtų taikomi 0,1–1 proc. tarifai.
Mokesčio iki 5 eurų nereikėtų mokėti visai.
Kitas gyventojų NT būtų apmokestinamas nuo 20 tūkst. eurų vertės asmeniui arba 40 tūkst. eurų – dviem bendrasavininkiams. Didesnės vertės turtui būtų taikomi 0,1–1 proc. tarifai: nuo 20 tūkst. iki 200 tūkst. eurų vertės NT – 0,1 proc., nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc., nuo 400 tūkst. eurų iki 600 tūkst. eurų – 0,5 proc., o virš 600 tūkst. eurų – 1 proc.
Naujas NT mokestis – Vyriausybės mokesčių pertvarkos paketo dalis, į Seimo posėdžių salę svarstymui projektai grįš birželio pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
