Kol socialdemokratai ieško, iš kur surinkti daugiau pinigų gynybai ir kokius mokesčius gyventojams kelti, pagalbos ranką vėl jiems tiesia konservatoriai. Anksčiau siūlę parduoti valstybei priklausančius nenaudojamus žemės sklypus ir taip surinkti porą milijardų, antradienį pristatė kitą idėją – surinkti daugiau dividendų iš valstybei priklausančių įmonių.
„Didelė dalis tų įmonių turi perteklinius rezervus, laiko didelius terminuotus indėlius, yra prisipirkę užsienio valstybių vertybinių popierių, kai kurie laiko dešimtis milijonų tiesiog einamosiose sąskaitose. Siūlome, kad tas lėšas būtų galima įdarbinti gynybos poreikių finansavimui“, – kalbėjo Seimo narė Gintarė Skaistė.
Dar rudenį finansų ministre buvusi G. Skaistė atliko skaičiavimus, kad per penkerius metus iš valstybės įmonių galima surinkti beveik milijardą eurų. Ji siūlo naudoti įmonių uždirbtus pelnus, panaudoti pinigus, kurie investuoti į vertybinius popierius. Daugiausia, anot buvusios ministrės, kitais metais būtų galima paimti iš „Igničio“ – pusantro šimto milijonų. Miškų urėdija turi sukaupusi nemažai pinigų, iš jų kitąmet esą galima paimti virš 100 milijonų. Dešimtis milijonų G. Skaistė surado ir kitose valstybės įmonėse.
„Valstybės įmonės taip pat investuoja. Investuoja į teikiamų paslaugų kokybę. Jeigu mes, kaip pavyzdys, paimsime „Litgrid“ perdavimo tinklus, arba ESO skirstymo tinklus, tai galime paimti visus jų pinigus ir tada turėti problemų su elektros energijos tiekimu, arba atstatymu to tiekimo, po kažkokių gamtinių įvykių“, – sakė Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.
„Iš tokių įmonių, kaip „Ignitis“, „Epso-g“ nesiūlome paimti 100 procentų jų mokamų dividendų, palikti tam tikrą rezervą investicijoms“, – aiškino G. Skaistė.
Mano, kad su jų siūlymais mokesčių kelti nereikėtų
Remigijus Žemaitaitis sako, kad valstybinės įmonės pelnus uždirba iš gyventojų, todėl didesni dividendai reiškia didesnes sąskaitas žmonėms.
„Tai gal reikėtų priešingai šiandien padaryti – mažinti per vartotojų elektros tarifą, duoti valdybai užduotį, kad nebūtų keliama ir nebūtų reikalaujama kelti tarifą, ir gyventojai, gaudami pigesnę elektrą, pramonė, gaudama pigesnę elektrą, gamins pigesnę produkciją ir mes tapsime konkurencingesni. Tai, matyt, konservatoriai viena ausim biškį trenkti gal yra, arba gavo per kitą ausį, kad nesupranta, kaip yra surenkami dividendai“, – kalbėjo „Nemuno aušros“ pirmininkas.
Gynybos poreikis didelis – iki 2030-ųjų reikia surasti papildomus keliolika milijardų eurų. Konservatoriai sako, kad su jų siūlymais, mokesčių galbūt kelti ir nereikėtų.
„Man tik įdomu, kodėl jie tuo pasiūlymu nesinaudojo praėjusius 4 metus. Na, dabar pražydo išmintimi“, – sakė G. Paluckas.
„Na, natūralu, kad situacija keičiasi – tiek geopolitinė situacija keičiasi, tiek ir valstybės poreikiai. <...> Tai situacija, mano nuomone, keičiasi į blogesnę pusę, geopolitinė įtampa išlieka“, – atsakė G. Skaistė.
Tikina, kad įgyvendinti nespėjo
Geopolitinė situacija ir Rusijos grėsmė nuo pernai pernelyg nepasikeitė – kaip rusai buvo mums pavojingi, taip ir liko tokiais. Dabartinis konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad jo partija šio sumanymo neįgyvendino, nes nespėjo. Esą tikroji divizijos kaina buvo paskaičiuota tik pernai rudenį, kai kadencija jau skaičiavo paskutines savaites.
„Ar jūs galvojate, kad iš mėnulio mes esame iškritę, konservatorių nepažįstame? Buvo valdančiojoje daugumoje, nieko nedarė, dabar konservatoriai pabudo iš letargo miego, užvalgė meškinio česnako ir dabar pradeda vadovauti Lietuvai. Nu baikim tuos, vieną kartą, cirkus krėtę“, – piktinosi R. Žemaitaitis.
„Tai yra normalu, tai yra opozicijos veikimo būdas, mes jį taip pat esame taikę, todėl tikrai dėl to nepykstame. Bet šiandien racionaliai pasvertus sprendimus teikia Vyriausybė, teikia Seimui, ir Seimas, aš tikiu, priims tinkamus sprendimus“, – sakė G. Paluckas.
Nacionalinė divizija turi būti sukurta iki 2030-ųjų, dėl to finansavimas gynybai kasmet turi kone padvigubėti ir siekti 5-6 milijardus eurų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
