Birželio 1 dieną Šveicarijoje, Lugano mieste, vyks aukcionas - išparduodama filatelistui Paolo Bianci priklausiusi labai turtinga Rusijos Imperijos pašto ženklų ir vokų kolekcija. Aukcionas įdomus ir mums, nes parduodami ir keli iš Lietuvos teritorijos siųsti laiškai. Brangiausias jų susijęs su Tauragės pašto istorija. Šio laiško pradinė kaina - 150000 eurų.
Kodėl šis laiškas toks brangus? Didžioji Lietuvos dalis XIX a. priklausė Rusijos Imperijai. Rusijos pašto departamentas 1857 m. gruodžio 10 d. aplinkraščiu Nr.3 pranešė visiems paštams, kad išleidžiami pirmieji pašto ženklai ir nurodė - gavus pašto ženklus nedelsiant pradėti jų pardavimą, nuo 1858 m. sausio 1 dienos priimti persiuntimui paprastus laiškus, apmokėtus priklijuotais pašto ženklais. Ne visi paštai laikėsi šio nurodymo. Čia pateikiamą laišką Tauragės verslininkas John G.Kniep išsiuntė 1857 m. gruodžio 31 dieną, tai liudija ant voko esantis stačiakampis Tauragės pašto datos antspaudas. Uždėtas ir elipsės formos siuntėjo antspaudas „Speditions Geschaft/ John G.Kniep/ Tauroggen“. Ženklas nuvertintas jį kryžmai perbraukiant, kaip tuo metu buvo priimta. Adresatą Sankt Peterburge laiškas pasiekė 1858 m. sausio 4 d. vakare.
Laiškų, apmokėtų pirmuoju Rusijos pašto ženklu, iki mūsų dienų išliko labai nedaug. O laiškų, siųstų pirmomis ženklo išleidimo dienomis, žinoma vos keletas, tai kiekvieno filatelisto svajonė! Kitas toks laiškas, 1858 m. sausio 1 dieną siųstas iš Kauno į Varšuvą, 1993 m. aukcione buvo parduotas už 145000 Šveicarijos frankų (pradinė kaina 2500 frankų). Tai įvertinus ir buvo nustatyta pradinė šiemet parduodamo laiško kaina. Beje, apie šiuos vokus rašė žurnalas „Paštas ir filatelija Lietuvoje“ 1994 m. Nr.7.
Kitas laiškas – tai iš Tauragės į Sankt Peterburgą siųstas laiškas, apmokėtas dviejų pirmųjų ženklų horizontalia porele. Matyt, laiškas buvo sunkesnis nei 1 lotas (14,6 g), todėl prireikė dviejų ženklų. Ant voko siuntėjo antspaudas „Gebr. Levi/ Tauroggen“ ir stačiakampis Tauragės pašto antspaudas su 1858 m. kovo 28 dienos data. Siuntėjo antspaudas uždėtas tiesiai ant ženklų, ko tikrai nereikėjo daryti: paštas tokius ženklus jau turėjo laikyti nuvertintais, nebegaliojančiais. Bet pašto ženklai tada dar buvo naujiena, nedaug kas žinojo, kaip su jais elgtis, todėl Tauragės pašto viršininkas priėmė išsiuntimui ir tokį laišką.
Laišką patikrinusio ir sertifikatą jam išrašiusio eksperto Z.Mikulskio teigimu, iš kelių žinomų pirmo Rusijos ženklo porelėmis apmokėtų laiškų šis iki mūsų dienų išsaugotas geriausiai. Deja, tai ne „Pirmos dienos“ laiškas, todėl jo pradinė kaina „tik“ 10000 eurų.
Pateikta aukcione ir iškarpa iš laiško su pirmuoju Rusijos ženklu ir stačiakampiu Tauragės antspaudu su 1858 m. kovo 14 d. data. Ši iškarpa 1993 metais buvo parduota už 1500 frankų. Dabartinis savininkas pradinę kainą nustatė 450 eurų, matyt, tikėdamasis, kad ji aukciono metu išaugs ir viršys buvusią prieš 15 metų. Žema pradinė kaina dažnai sukelia didesnį susidomėjimą ir azarto pagauti pirkėjai kartais ją sukelia aukščiau numatomų ribų. Bet tai, žinoma, rizika, aukcionuose nutinka visko.
Apie pirmąjį laišką ir iškarpą žinome tik tiek, kad XX a. antroje pusėje jie buvo žymaus Prancūzijos filatelisto Mišelio Lipšiuco kolekcijoje. Kam jie priklausė iki tol, kas juos išsaugojo šimtą metų, jokių žinių aptikti nepavyko. Nieko nežinome ir apie antrojo laiško istoriją.
Ant visų trijų siuntų matome tą patį stačiakampį Tauragės datos antspaudą, ant dviejų siuntų jis panaudotas nuvertinti pašto ženklams. Tai tęsėsi neilgai, 1858 m. vasarą Tauragės paštas ženklams nuvertinti gavo naują numerinį elipsės formos antspaudą, sudarytą iš taškų ir skaitmens 9 centre. Todėl nors šis stačiakampis datos antspaudas ir nėra retas, pradėtas naudoti gal nuo 1847 metų, ant 1858 metais išleistų pirmų keturių Rusijos pašto ženklų jis sutinkamas retai.
Iš viso aukcione pateikiama apie 10 laiškų ar iškarpų iš jų, susijusių su Lietuva. Taip pat rinkinys 14 laiškų, siųstų iš Napoleono armijos žygio į Rusiją metu, tarp jų – laiškas iš Pilviškių bei kažkur nuo Kauno. Ar filatelistai šią medžiagą išpirks ir už kokias kainas, prognozuoti sunku. Tačiau pastaruoju metu ryškėja tendencija: brangūs ir reti Rusijos bei Sovietų sąjungos daiktai grįžta į Rusiją. Jei beveik visą XX amžių kolekcionierius dominanti medžiaga legaliai ir nelegaliai keliavo iš Rusijos į užsienį, tai dabar Rusijoje atsirado turtingų žmonių, kurie jiems patinkančius dalykus aukcionuose superka nesiskaitydami su pinigais. Tad reikia manyti, kad ir šio aukciono medžiaga bus sėkmingai parduota. O gal kas nors papildys ir Lietuvos filatelistų kolekcijas.
Ričardas VAINORA
