„Čia ne Vyriausybė ar ministrai iš galvos nusprendžia kažkokius dalykus, vertindamos riziką, institucijos, atsakingos už situacijos valdymą, siūlo sprendimus, kurie būtų svarbūs, kad situaciją būtų valdoma geriau“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė premjerė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovės teigimu, ilgesnis atstumas nuo pasienio ruožo reikalingas tam atvejui, jei būtų didesnis srautas žmonių, jie telktųsi įvairesnėse vietose.
„Kad ir kiek mes stiprintumėme pajėgas, siena yra labai ilga ir pajėgos visais atvejais bus ribotos, dėl to to specialaus režimo reikia platesniame ruože, nei yra nustatyta“, – sakė I. Šimonytė.
Pasak premjerės, žmonių, kurie bando nelegaliai kirsti sieną arba yra ją kirtę, veiksmai yra neblogai koordinuojami.
„Turiu mintyje ir tuos protestus, kuriuos matome apgyvendinimo vietose, bet ir jų koordinavimą su vyksmu kitose vietose“, – teigė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovės teigimu, kada bus įvesta nepaprastoji padėtis, priklausys nuo to, kaip elgsis Seimas.
„Vyriausybė nėra įgaliota teikti šio nutarimo kaip kokio kito nutarimo, kai Vyriausybė pateikia, Vyriausybė pristato ir Seimas balsuoja. Šiuo atveju, Seimo pirmininkė turi įregistruoti tą projektą savo vardu ir toliau atitinkamai svarstymas vyktų.
Tai šiandien yra įtraukta kaip rezervinis klausimas, viskas priklausys kaip Seimui seksis tą klausimą apsvarstyti, prieš tai bus diskusijų su frakcijomis“, – dėstė I. Šimonytė.
„Aš nieko nenoriu gąsdinti, bet matote, kokia situacija yra prie Lenkijos sienos. Kaip ne kartą šioje istorijoje esame įsitikinę – turime būti pasiruošę įvairiems netikėtumams“, – pridūrė ji.
Vyriausybė siūlo Seimui mėnesiui nuo vidurnakčio įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija. Toks siūlymas teikiamas Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje susitelkus šimtams migrantų. Pirmadienį jie nesėkmingai bandė patekti į Lenkiją.
Nepaprastoji padėtis galiotų pasienio ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.
Į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams būtų ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir t.t., išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.
Taip pat nepaprastosios padėties režimas leis naudoti valstybės rezervo lėšas krizei spręsti.
Be kita ko, išliktų sustiprinta sienos apsauga, o nepaprastosios padėties teritorijoje būtų ribojamas transporto priemonių judėjimas be pasieniečių leidimo, galiotų draudimas atvykti į šią teritoriją, išskyrus gyventojus, taip pat turinčiuosius nekilnojamojo turto ir tai patvirtinančius dokumentus.
Tarnybos galėtų tikrinti transporto priemones ir asmenis, jų daiktus, siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias ir kitas pavojingas medžiagas, sulaikyti įstatymų pažeidėjus.
Vyriausybės parengtą pasiūlymą dėl nepaprastosios padėties įvedimo kartu su premjere Ingrida Šimonyte antradienį po pietų aptars prezidentas Gitanas Nausėda.
Nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija dėl situacijos prie kaimyninės Lenkijos sienos, kur iš Baltarusijos pusės susitelkę keli tūkstančiai migrantų, pirmadienį pasiūlė įvesti Vidaus reikalų ministerija.
Sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo priima Seimas.
Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko per 4,2 tūkst. migrantų, tačiau rugpjūtį pasieniečiams pakeitus taktiką į šalį neįleisti dar beveik 6 tūkst. asmenų.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.
O musu fasistai rado proga ivesti genocida. Tikesimes musu fashistai sulauks strasburo teismo uz genocida. Nes istorija mus moko, kad globalistai savo klapciukus, paliek likimo valiai, kai zmones atsibunda.
