Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo Užimtumo tarnybos atstovė Rita Karavaitienė ir Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovė Aurelija Maldutytė.
Kokių darbuotojų trūksta labiausiai?
Kokių sričių darbuotojų labiausiai reikia šiuo metu, o kokių yra tam tikras perteklius, jų ne tiek labai reikia?
R. Karavaitienė: Gal tokios didžiosios kategorijos, kur darbuotojų paklausa yra itin didelė, tai yra gamybos sektorius. Čia reikalingi ir linijų operatoriai, staklių operatoriai, meistrai, automatikai, elektronikai, technologijų inžinieriai. Tai tikrai platus spektras specialistų, kokių reikia gamybos srityje.
Dar viena iš tokių didelių kategorijų yra prekyba – didmeninė, mažmeninė, kur ir pardavėjų reikia, ir apskritai su prekyba susijusių specialistų. Tai ir komercijos vadybininkai, pardavimų atstovai, vėlgi toks didelis spektras specialybių.
Didelė paklausa yra ir susijusi su sveikatos priežiūra, slauga. Tai slaugytojų poreikis, individualios priežiūros specialistų poreikis, gydytojai įvairiausių sričių. Ypač regionai susiduria su tuo specialistų trūkumu.
Statybos, transporto sritys, kur reikalingi darbininkiško profilio darbuotojai, vėlgi darbo pasiūlymų kiekis tikrai yra nemažas. Pradedant plataus spektro statybininkais, mūrininkais, betonuotojais, dažytojais, santechnikais. Tikrai labai daug tokių specialistų ieškoma, kurie turi profesinį išsilavinimą, kur nėra būtinas ir aukštasis.
Tai gal tokios vienos iš stambiausių sričių, kur darbuotojų poreikis tikrai yra nemažas. Kur mažėja paklausa, tai visgi skaitmenizacija, dirbtinis intelektas daro įtaką profesijų pokyčiams. Tose pozicijose, kur yra rutininis darbas, pasikartojančios užduotys, kur nėra galimybės kūrybiniam darbui, kur reikia sugalvoti kažką, o yra daugiau pasikartojančių užduočių vykdymas, čia jau yra ant klaustuko.
Tai yra, pavyzdžiui, bilietų pardavėjai, kur per daug išmonės nereikia, pirminės apskaitos, duomenų suvedimo specialistai. Apskritai pasižiūrėjus į darbo rinką, pozicijos, kurios yra žemesnės, pirmojo darbo pozicijos, neretai tampa truputį ant klaustuko.
Ir yra įvairiose srityse, pavyzdžiui, finansų, teisės, informacinių technologijų, kur nereikalinga itin aukšta kvalifikacija. Tai yra pirmieji darbai ką tik į darbo rinką įžengusiems. Šie darbai yra linkę labiau tapti automatizacijos auka ir gali palaipsniui išnykti.
Kas uždirba daugiausiai?
Kalbant apie tuos, kur paklausa yra ganėtinai didelė, tai aš girdžiu, kad yra gana įvairios sritys ir iš tikrųjų turbūt atlyginimų diapazonas irgi yra skirtingas. Bet maždaug, jeigu taip galėtume pasakyti, kiek galima tose srityse uždirbti Lietuvoje?
R. Karavaitienė: Tai tikrai diapazonas labai platus, nes galima net ir palyginti. Pavyzdžiui, mechanikos inžinieriai ir elektromechanikai, elektromonteriai. Vienam reikalingas aukštasis išsilavinimas, kitam pakanka profesinio išsilavinimo.
Tai, pavyzdžiui, mechanikos inžinierių siūlomas vidutinis atlyginimas yra 2500. Elektromechanikų ir elektromonterių labai panašiai – 2340 vidutinis siūlomas atlyginimas. Labai panašu. Ir kodėl tie atlyginimai tokie panašūs, nors atrodo, kad kvalifikacija gal skiriasi?
Labai nuo paklausos priklauso. Tai yra, kiek rinkoje kokios srities specialistų poreikis yra itin aukštas ir kur trūksta darbuotojų. Bet vėlgi negalime spręsti vien pagal paklausą, kad čia bus didelis atlyginimas, nes, pavyzdžiui, slaugytojų atlyginimai nėra tokie aukšti, kiek yra aukšta jų paklausa.
Tai nuo daugybės faktorių priklauso, ir nuo regiono, kur kokie atlyginimai. Bet bendrai paėmus, didžiausi atlyginimai yra visgi tiems aukščiausio lygio, aukščiausios prabos vadovams, vadovaujančiose pozicijose.
Tuomet gydytojai, tai yra aukštos kvalifikacijos specialistai, jų atlyginimai yra vieni aukščiausių rinkoje. Ir jeigu vadovų atlyginimą žiūrėti, tai iš esmės ir gamybos, ir teisės, ir IT vadovų atlyginimai yra vieni didžiausių rinkoje.
Kodėl trūksta specialistų?
Štai mes matome, kad tikrai tam tikrų sričių darbuotojų trūksta, bet iš kur tas trūkumas yra susidaręs? Ar čia mes turime problemą, kad net neparuošėme Lietuvoje specialistų, ar juos paruošėme ir jie išvyksta? Ką jūs sužinote kalbėdamasi su kitais darbdaviais?
A. Maldutytė: Yra įvairios situacijos, priklausomai nuo profesijos. Sakykime, tokių kaip suvirintojų, kur atrodo, ne tokia jau profesija kaip gydytojo, kuriam reikia mokytis, kad geru specialistu taptų, gal ir 11 metų. Bet mes jau turbūt trūkumą turime apie 10 metų ir vis nesugebame jų pasiruošti tiek, kiek reikalauja rinka.
Ir suvirintojai yra viena iš tokių profesijų, kurių trūksta. Lygiai taip pat kaip ir sunkaus transporto vairuotojų. Jau irgi turbūt bene dešimtmetį mums trūksta jų, bet mes vis jų neturime. Ir ką tai sako? Tai vienas dalykas – mes neparuošiame tų specialistų arba žmonės nenori eiti dirbti tokių darbų.
Tai matome ir, sakykime, laivų statytojų atveju, kad ir yra aukštosios mokyklos, kurios ruošia tokius specialistus, bet vėlgi jaunimas nesirenka. Kodėl jiems neatrodo patraukli ta profesija? Galbūt dar iš viso per mažai buvo akcentuojama ta kryptis, kad ateities profesijos visgi bus labai paklausios, ypač tos, kurios turi inžinerijos, mechanikos, tą gebėjimą, supratimą apie tam tikrų įrenginių veikimą.
Nes vis tiek einame į tą dirbtinio intelekto ir robotikos kuo didesnį implementavimą kiekviename žingsnyje. Ir šitos specialybės, ypatingai ateityje, jų paklausa turėtų tiktai didėti. Lygiai taip pat kaip ir slaugos. Nes mes labai aiškiai žinome, kad turime senėjančią visuomenę ir kuo toliau, tuo daugiau reikės tų žmonių, nes daugiau tiesiog bus vyresnio amžiaus žmonių.
Tai trūksta jų ilgą laiką, nors atrodo, yra įstaigos, kurios ruošia, bet galų gale rinkoje mes jų neturime. Kalbėdama su profesine mokykla, kuri ruošia slaugytojų padėjėjus, girdėjau, kad iš tikrųjų daug išvyksta dirbti į užsienį, pavyzdžiui, tokios profesijos atstovų. Tai gerai ar blogai? Mes džiaugiamės, kad gali žmonės užsidirbti ir gali žmonės pasirinkti, kur būti ir kur dirbti – ar Lietuvoje, ar kitoje šalyje.
Nes Europos Sąjungoje vis tiek atviros sienos yra ir laisvas darbo judėjimas yra vienas iš kertinių pačios Europos Sąjungos principų. Bet iš kitos pusės, mums patiems tai gaila. Mes išmokėme čia sau lyg tai, bet žmonės turi teisę pasirinkti ir jie renkasi, kur jiems atrodo patraukliau ir geriau.
Kodėl žmonės baigę aukštąjį neranda darbo?
Vienas specialistas, jis yra iš biotechnologijų srities, pasidalino savo įžvalgomis, kad jo srityje kolegos uždirba beveik tiek pat, kiek ir prekybos tinklo kasininkas. Kaip yra su tuo aukštuoju išsilavinimu? Tai kiek Užimtumo tarnybos duomenimis iš bedarbių žmonių dabar yra tų, kurie yra su aukštuoju išsilavinimu?
R. Karavaitienė: Tai su aukštuoju tikrai yra, kurie registruojasi su aukštuoju, bet jiems daug paprasčiau grįžti į darbo rinką, nes visgi aukštasis išsilavinimas, net jei atrodo, kad šiuo metu kažkas uždirba be aukštojo daugiau, bet ilgajame laikotarpyje aukštasis išsilavinimas apsimoka.
Turintys aukštąjį išsilavinimą dažniau užima ir vadovaujančias pozicijas, ir bendrai paėmus jų atlygio vidurkis viršija tų, kurie neturi aukštojo išsilavinimo. Tai bendras toks vaizdas, kad turėti aukštąjį svarbu ir apsimoka, bet klausimas, kokią kryptį renkiesi ir kokius šalia aukštojo išsilavinimo įgūdžius kaupi.
Nes vien tai, kad tu turi aukštąjį išsilavinimą, diplomą, ten du aukštuosius: „Aš turiu du aukštuosius, kodėl man nepavyksta rasti darbo?“ Šitą istoriją girdžiu gal kokius 15 metų. Tą patį girdžiu, kad su dviem aukštaisiais nerandu darbo.
Iš esmės darbdaviai ieško to žmogaus, kuris tiktų konkrečiai pozicijai. Nieko stebuklingo nėra. Ir kai ieško žmogaus konkrečiam darbui, tai įvertina ne tik, ar tu turi diplomą, bet kokias tu atsineši žinias, įgūdžius, ką tu gali atlikti praktiškai.
Ir jau dabar gyvenimo aprašymuose nepakanka rašyti, kad turiu aukštąjį išsilavinimą arba kad dirbau tokioje įmonėje, užėmiau tokias pareigas. Gyvenimo aprašymuose daugiausia ta informacija sukasi, o kokią vertę tu sukūrei, kokiais įgūdžiais, praktiniais įgūdžiais, kokią vertę sukūrei toje pozicijoje?
Tai kaip ir kursų, seminarų lankymas, diplomų, įvairiausių sertifikatų turėjimas – jei nepradedi taikyti to praktikoje, jeigu nepradedi paversti žinių kažkokia pridėtine verte, tai tie mokslai lieka tokie, kaip popierius yra, bet neaišku, ką su tuo daryti.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
